Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Ginto Vaičiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), betonuotoju, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 metams;

2) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) Utenos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė - 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 30 parų arešto bausme;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 50 parų arešto bausme;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė - 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Š. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2025 m. balandžio 30 d., apie 20.33 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,47 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė sutuoktinei L. Š. už plaukų ir jėga juos tampė, du kartus įspyrė į nugarą, padarydamas du pailgus 7-8 cm ilgio, apie 1 cm pločio nubrozdinimus ir smulkias taškines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, tokiu būdu nukentėjusiajai L. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. V. Š. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad su sutuoktine L. Š. gyvena apie penkis metus nuosavame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 30 d. apie 15.00 val. namuose abu vaišinosi alkoholiu, gėrė alų. Apie 19.00 val. nuėjo į kambarį norėdamas pamiegoti. Sutuoktinė buvo virtuvėje, plėšė nuo sienų tapetus, norėjo daryti remontą. Apie 20.30 val. atbėgusi į kambarį pradėjo priekaištauti, kad nepadeda. Girdėjo, kaip sutuoktinė skambina savo dukrai A. Z.. Isterikavo, rėkavo, skundėsi juo. Užpykęs atėmė mobilųjį telefoną, metė jį į grindis ir sudaužė, tai buvo virtuvėje. Daugiau šio konflikto metu sutuoktinei nieko nedarė, fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Netrukus atvyko policija ir GMP. Prie jo sutuoktinė policijos pareigūnams paaiškino, kad jis smurtavo, t. y. spardė į nugarą, tampė sugriebęs už plaukų ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Jis neigė tai, ir dabar kategoriškai pareiškia, kad nesmurtavo prieš sutuoktinę. Policijos pareigūnai sulaikė jį dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Anksčiau yra smurtavęs prieš sutuoktinę, buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai. Buvo už tai nuteistas ir atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Papildomos apklausos metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Pripažįsta, kad mušė sutuoktinę, nori su ja gyventi, jų santykiai geri, nori taikytis. Gal pasikarščiavęs, supykęs tampė ją už plaukų, spyrė į nugarą. Sutuoktinės atsiprašė, nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė. Šiuo metu negeria, dirba, nori keistis. Civilinį ieškinį Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Š. parodė, kad 2025 m. balandžio mėnesio pabaigoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje įvyko konfliktas. Sutuoktinis kažko pyko, nervavosi ir iš niekur nieko sugalvojo ją užsipulti, įspyrė į nugarą, tampė už plaukų, du kartus spyrė, abu smūgiai kojomis buvo ties nugaros viduriu, ties juosmeniu. Jautė, kad įspyrė pėdos dalimi į ją. Tuo metu stovėjo nusisukusi į virtuvės langą ir kalbėjo telefonu. Jis spyrė iš pasalų į nugarą, nes stovėjo už jos. Kuria koja spyrė pasakyti negali, taip pat nežino kuria ranka tampė už plaukų, nes viskas įvyko labai greitai. Skausmą tuo metu vertino 5 balais iš 10 pagal skausmo skalę. Po spyrių neparkrito, nenugriuvo, tiesiog suklupo ir rankomis atsirėmė į palangę. Skausmas nugaros apačioje laikėsi apie dvi dienas. Matomų mėlynių, nubrozdinimų ar patinimų nebuvo, tiesiog skaudėjo. Tampė už surištų plaukų į priekį ir atgal, kokius tris kartus, tai truko apie pusę minutės, jai skaudėjo. Bandė priešintis, savo ranka traukė jo ranką nuo savęs ir rėkė: „nelįsk, prašau paleisk“. Jis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Kai sutuoktinis ją tampė už plaukų, ji sėdėjo kambaryje ant lovos, žiūrėjo televizorių, pradėjo ,,kabinėtis“, konfliktui įsibėgėjus spyrė į nugarą. Išgirdęs, kad virtuvėje kalba su dukra, atbėgęs spyrė, nes pagalvojo, kad kalba su kažkokiais vyrais. Tą dieną kartu vartojo alkoholį, gėrė alų 6 laipsnių stiprumo, išgėrė 6 butelius po litrą. Nepyksta ant jo, atleidžia, civilinio ieškinio nereikš;

3.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. tyrėjo Vitaliaus Jatkausko tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenimis, apie 20.33 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie smurtaujantį vyrą. Atvykus nurodytu adresu 20.41 val., juos pasitiko L. Š. (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1.09 prom. neblaivumas). Bute buvo sutuoktinis V. Š. (nustatytas 1.47 prom. neblaivumas). L. Š. buvo susijaudinusi, išsigandusi. Paaiškino, kad jos vyras agresyvus, prieš ją ką tik virtuvės kambaryje smurtavo, t. y. du kartus kojomis spyrė į nugarą ties juosmeniu, taip pat rankomis tampė už plaukų. V. Š. dėl galimo smurto artimoje aplinkoje viską neigė, sakė kad prieš sutuoktinę nesmurtavo;

3.3. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, ekspertas Rimantas Laurinavičius susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis ir nukentėjusiosios L. Š. medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad L. Š. padaryti du pailgi 7-8 cm ilgio, apie 1 cm skersmens (pločio - specialisto pastaba) nubrozdinimai ir smulkios taškinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiosios L. Š., tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skirti baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje. Į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. balandžio 30 d. 20.48 val. iki 2025 m. gegužės 2 d. 15.02 val.

konst at uoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti V. Š. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

7. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

8. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

9. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariu laikoma sutuoktinė.

10. Nustatyta, kad kaltinamojo V. Š. 2025 m. balandžio 30 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai – sutuoktinei L. Š.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiosios parodymai, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenys, tiek kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

11. Teismas konstatuoja, kad V. Š. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

12. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, kas vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei dėl jo polinkio nusikalsti ir nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Kaltinamasis anksčiau teistas, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą. Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą teistumams neišnykus, tokių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog yra pagrindas V. Š. pripažinti recidyvistu. V. Š. baustas administracine tvarka, dirba. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 4 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad kaltinamajam skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti V. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiosios L. Š., tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Skirti baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas); dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis); dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įvykdant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72⁵ straipsnis).

13. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. balandžio 30 d. 20.48 val. iki 2025 m. gegužės 2 d. 15.02 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 3 (tris) paras. Prokuroras siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

14. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo

15. Nustatyta, kad civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2025 m. gegužės 9 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 27,15 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimas, kad 27,15 Eur žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiosios gydymą yra atlyginta, todėl civilinė ieškovė atsisako civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad žala yra atlyginta, byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl kardomųjų priemonių galiojimo

16. Nustatyta, jog kaltinamajam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi skirtas įpareigojimas nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. rugpjūčio 2 d. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusioji, o būtent (duomenys neskelbtini). Prokuroras kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti. Teismo vertinimu, kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

17. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios L. Š.; tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios L. Š.; tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą sumažintą bausmę įskaityti V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 30 d. 20.48 val. iki 2025 m. gegužės 2 d. 15.02 val. - 3 (tris) paras, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę bei asmens kodą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, V. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

V. Š. pripažinti recidyvistu.

Bylą civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. rugpjūčio 2 d. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusioji, o būtent (duomenys neskelbtini) - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.