Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-02 · Byla Nr. ATP-746-383/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
ATP-746-383/2014
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00269-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-746-383/2014;Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00269-2014-9;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4; 45.4.5; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) viršininkės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2014-04-09 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-02-21 apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kurioje eismas vyksta ratu, vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, šalutiniu keliu įvažiuodama į sankryžą nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio dviratininko ir jį partrenkė, ko pasekoje apgadino vairuojamą automobilį, bei Kauno Jaunalietuvių sporto organizacijos mokyklai priklausantį dviratį. Padariusi turtinę žalą, kai nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, policijai apie įvykusį eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p. ir 234 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

2014-05-13 Jonavos rajono apylinkės teismas nutarimu M. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir paskyrė 100 litų baudą. Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos pažeidimo padarymo M. S. atžvilgiu nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad nėra įrodyta, kad M. S. sukėlusi eismo įvykį, tyčia, siekdama išvengti administracinės atsakomybės iš jo pasišalino.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-05-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria M. S. išteisinta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. ir priimti naują nutarimą – M. S. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti jai sankcijoje numatytą nuobaudą. Skunde nurodo, kad KET 232 punkto reikalavimai, M. S. įpareigojo nubraižyti eismo įvykio deklaraciją ar kitaip užfiksuoti įvykusį eismo įvykį, tačiau M. S. to nepadariusi iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Iš eismo įvykio dalyvių paaiškinimų bei kitos bylos medžiagos matyti, kad jie dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė. Tiek M. S., tiek K. G. nurodė, kad tarp jų buvo pokalbis, tačiau dviratininkui nuėjus apžiūrėti dviračio M. S. nuvažiavo. Iš M. S. paaiškinimų teisme matyti, kad ji suprato, jog apgadino automobilį, tačiau iš automobilio išlipusi nebuvo ir dviratininkui nuėjus apžiūrėti dviračio iš eismo įvykio pasitraukė, taip tikėdamasi lengvabūdiškai išvengti pasekmių susijusių su šiuo įvykiu.

Atsiliepimas

M. S. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-05-13 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl M. S. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su ta nutarimo dalimi, kuria M. S. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013; 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad M. S. tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuodama automobiliu išgirdusi smūgį iš karto sustojo. Pravėrusi automobilio dureles pamatė, kas susidūrė su dviratininku, pastarojo paklausė ar jam viskas gerai. Jaunuolis atsakė, kad taip, viskas gerai ir jai padavė nulūžusį automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Po ko ji dar kartą vaikino klausė ar viskas gerai, pastarajam atsakius teigiamai, ji nuvažiavo. Iš esmės tokius M. S. paaiškinimus patvirtina ir nepilnamečio nukentėjusiojo K. G. atstovės pagal įstatymą R. I. paaiškinimai bei paties nukentėjusiojo K. G. parodymai. Iš R. I. prašymo matyti, jog jis rašydama prašymą policijai nurodė, kad tiek jos sūnus, tiek ir automobilį vairavusi mergina po eismo įvykio buvo šoke. Mergina klausė ar jos sūnui viskas gerai, jam atsakius teigiamai ir padavus nulūžusį veidrodėlį, mergina nuvažiavo. Sūnus tik vėliau pažiūrėjęs dviratį pamatė, jog jis yra apgadintas, taip pat buvo sugadinti bateliai bei skaudėjo petį. (b. l. 12). Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis K. G. parodė, kad po susidūrimo su automobiliu jis nukrito, bet greitai atsistojo. Automobilis, kuris jį partrenkė iš karto sustojo. Už vairo sėdėjo mergina, kuri buvo labai išsigandusi. Pradariusi dureles paklausė kaip jis jaučiasi. Dar kažką ji kalbėjo, tačiau jis neatsimena ką. Jai padavė nulūžusį veidrodėlį. Po ko vairuotoja nuvažiavo. Iš pradžių nepastebėjo, kad buvo dviratis buvo apgadintas, tai pastebėjo tik automobiliui nuvažiavus. Dviratis ir sportiniai bateliai priklausė sporto mokyklai, todėl ir kreipsi į policiją (b. l. 39-40).

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių 232 p. nustatyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais.

Taigi, nusprendę nekviesti policijos pareigūnų, remiantis aukščiau paminėtomis Kelių eismo taisyklių nuostatomis, M. S. ir K. G. privalėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o jos neturint, eismo įvykio aplinkybes aprašyti ir eismo įvykio schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog M. S. iš eismo įvykio vietos išvažiuodama neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos ar eismo įvykio aplinkybių neaprašiusi ant švaraus popieriaus lapo, formaliai pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimus ir jos veiksmai formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau taip pat pripažįstama, kad ji iš įvykio vietos pasišalino nesuprasdama, jog elgiasi neteisėtai. Iš pažeidėjos M. S. bei nukentėjusiojo K. G. parodymų neseka, kad M. S. būtų vengusi atsakomybės dėl padaryto pažeidimo, ji iš karto po eismo įvykio sustojo, klausė nukentėjusiojo ar jam viskas gerai, o nukentėjusiajam atsakus teigiamai, ji iš eismo įvykio išvažiavo. Ši jos versija nepaneigta. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad M. S. išvažiuodama iš eismo įvykio vietos, nesiekė už savo veiksmus išvengti atsakomybės, ji nesuvokė, jog jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, ji iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Todėl M. S. veiksmuose nenustačius ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios, teisėtai ir pagrįstai dėl šio pažeidimo byla jos atžvilgiu buvo nutraukta.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valdas Vitunskas