Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-898-370/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2A-898-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10293-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
UAB „Klaipėdos hidrotechnika“
Kategorijos
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-898-370/2012

Teisėja J. Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-10293-2011-0;)
Procesinio sprendimo kategorija 11.10; 14.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. balandžio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-12062-777/2011 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl darbo užmokesčio, nepanaudotų kasmetinių atostogų, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė jai iš atsakovės priteisti 13 304,34 Lt darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, taip pat vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-06-14 ieškovės darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 128 str. 1 d., t. y. daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokant darbo užmokesčio. Darbdavys atleidimo dieną su ieškove visiškai neatsiskaitė, nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-14, išeitinė kompensacija. Jokių susitarimų dėl galimo atsiskaitymo atidėjimo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė ne dėl pastarosios kaltės. Ieškovė bendrovėje dirbo daugiau, nei metus. Ieškovė nelaukė kol bus sumokėtas atlyginimas, įsidarbino kitur. Po atleidimo praėjus trims mėnesiams, ieškovė kreipėsi į darbdavį dėl atsiskaitymo ir įspėjo dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, todėl ieškovė anksčiau į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo nesikreipė.

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. neginčijo 13 304,34 Lt (atskaičius privalomus mokesčius) darbo užmokesčio įsiskolinimo atsakovei. Tačiau nurodė, kad prašoma priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sankcija yra per didelė, gali pakenkti kitiems darbuotojams, nes atsakovė turi finansinių keblumų, ieškovė įmonėje dirbo neilgą laiką. Todėl prašė sumažinti prašomą priteisti kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 13 304,34 Lt, atskaičius privalomus mokėti mokesčius, darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-14, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinės išmokos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat 15 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-06-15 iki teismo sprendimo priėmimo (2011-11-29), neatskaičius privalomų mokesčių ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką po teismo sprendimo priėmimo (2011-11-30) iki visiško atsiskaitymo po 2 596,36 Lt, neatskaičius privalomų mokėti mokesčių, už mėnesį, 122,47 Lt už dieną, neatskaičius privalomų mokėti mokesčių. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovės bendrovėje dirbo palyginus neilgą laiko tarpą – vienerius metus ir beveik tris mėnesius, dar neatleidus iš šios bendrovės, jau dirbo kitoje darbovietėje, kurioje darbo santykiai tęsėsi iki 2011-02-23, vėliau – nuo 2011-07-08 ieškovė vėl įsidarbino ir dirba iki šiol, į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovė kreipėsi praėjus daugiau, nei metams nuo jos atleidimo iš darbo, dėl to ieškovei priklausanti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma vien iki sprendimo priėmimo dienos (apie 45 000 Lt, neatskaičius privalomų mokėti mokesčių) daugiau, nei tris kartus viršija priteistiną neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų sumą. Be to, buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto, taip pat restruktūrizavimo bylų iškėlimo atsakovei, atsakovės finansinė padėtis sunki, vien atsakovės įsiskolinimas darbuotojams siekia apie 2 milijonus, dėl to atsakovė neturėjo galimybės išskirti ieškovės iš kitų darbuotojų ir vien su ja atsiskaityti. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo DK 141 str. 3 dalies taikymo klausimu formuojama praktiką, proporcingumo principą, siekiant, kad tarp teisės pažeidimo ir atsakovei taikytinos sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo ir disproporcijos tarp ieškovei priklausančių darbo pajamų už jos išdirbtą laikotarpį ir kelis kartus jos darbo pajamas viršijančios kompensacijos, o sankcijos taikymas nepažeistų ir nepadarytų žalos kitų atsakovės darbuotojų interesams, ieškovei priteistiną vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo sumažino iki 15 000 Lt (neatskaičius privalomų mokėti mokesčių).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl uždelsimo atsiskaityti, t. y. priteistą 15 000 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2010-06-15 iki teismo sprendimo priėmimo ir priteistą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką po teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo sumažinti iki 3 000 Lt. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 str. 3 dalies paskirtis yra dvejopa: pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra, – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-70/2007, 2008-01-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008-05-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008, 2009-08-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2009 ir kt.). Kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovei priklausančių darbo pajamų ir išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jos darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija būtų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir padarytų žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sumažino priteistiną sumą už uždelsimą atsiskaityti tris kartus, o apeliantė prašo sumažinti net penkiolika kartų. Apeliantė skunde remiasi darbo teisės principais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuriais jau rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą. Apeliantė nenurodo, kodėl jau ir taip vidutinio darbo užmokesčio sumažinta suma turėtų būti dar labiau sumažinta. Atsakovė nemokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio ne tik pasibaigus darbo santykiams, bet ir dar ieškovei dirbant atsakovės įmonėje. Ieškovė įsidarbino kitoje įmonėje už 800 Lt darbo užmokestį, nes neturėjo už ką pragyventi. Iš su atsakovės apeliaciniu skundu pridėtų dokumentų matyti, kad laikotarpiu, už kurį ieškovei priteistas vidutinis darbo užmokestis, atsakovė dirbo pelningai (2011-09-30 pelno nuostolio ataskaita), atsakovė turi du kartus daugiau turto, nei finansinių įsipareigojimų (2011-09-30 balansas), iš Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinės ataskaitos matyti, kad atsakovė, nors ir turėdama virš 4 mln. Lt su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų priima į bendrovę naujus darbuotojus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-03-30 šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 2679 pagrindu, ieškovė pas atsakovę dirbo tiekimo departamento vadybininke, darbo sutartis nutraukta 2010-06-14 DK 128 str. 1 dalies pagrindu (b. l. 6). Neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-14 sudaro 13 304,34 Lt atskaičius privalomus mokesčius (b. l. 7, 63). 2010 metais vidutinis ieškovės dienos darbo uždarbis – 122,47 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 2 596,36 Lt neatskaičius privalomų mokesčių (b. l. 62). Ieškovė 2010-06-09 ir 2010-0-07 raštais atsakovę įspėjo dėl atsiskaitymo (b. l. 8, 9). Į teismą ieškovė kreipėsi 2011-08-03 (b. l. 3).

Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimą atsiskaityti su ieškove.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad DK 141 str. 3 dalyje nustatytas išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2006, skelbta Teismų praktikoje Nr. 26, 2007 m. 1.17 Dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo). Darbdavio prievolės mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą atsiskaityti uždelstą laiką vykdymas ar dydis nepriklauso nuo to, ar darbuotojas gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007, skelbta Teismų praktikoje Nr. 27, 2007 m. 1.14. Dėl darbdavio prievolės mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą atsiskaityti uždelstą laiką santykio su darbuotojo teise į socialinę apsaugą ir teise gauti nedarbo draudimo išmokas). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos DK 141 str. 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Taip pat darbdavio prievolės mokėti DK 141 str. 3 dalyje nustatytą išmoką vykdymui ir dydžiui neturi įtakos net aplinkybė, kad pats darbuotojas yra skolingas darbdaviui, jei nėra darbuotojo ir darbdavio susitarimo dėl įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Iš išdėstyto akivaizdu, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog DK 141 str. 3 dalyje nustatyta išmoka gali būti sumažinta tik ypatingais atvejais, kai konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju ji būtų akivaizdžiai neproporcinga, neadekvati teisės pažeidimui, už kurį skiriama sankcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

CPK 306 str. 1 d. 4 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, kai prašoma priimti naujus įrodymus. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, kurie iš esmės jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. Skunde atkartojami pirmosios instancijos teismo motyvai ir nenurodoma jokių aplinkybių, įrodymų ar argumentų, galinčių sudaryti pagrindą bent abejonėms dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos DK 141 str. 3 dalies taikymo klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad visose apeliantės skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose faktinės aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos, be to, nė vienoje jų DK 141 str. 3 dalyje nustatyta išmoka nebuvo sumažinta apeliantės nurodytais argumentais. Byloje Nr. 3K-3-70/2007 nagrinėtas vidutinio darbo užmokesčio, mokamo už uždelstą atsiskaityti laiką, ir nedarbo draudimo išmokos santykio klausimas, byloje Nr. 3K-3-82/2008 nagrinėtas DK 141 str. 3 dalyje nustatytos sankcijos dydžio klausimas proporcingumo, adekvatumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo požiūriu įvertintas tuo atveju, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, byloje Nr. 3K-3-267/2008 nagrinėta atsiskaitymo su bendrovės vadovu bei priešpriešinio reikalavimo įskaitymo problematika, byloje Nr. 3K-3-341/2009 dėl pavėluoto atsiskaitymo konstatuota darbuotojo kaltė.

Atsakovę ieškovė dar iki pastarosios atleidimo iš darbo įspėjo dėl gręsiančių DK 141 str. 3 dalyje nustatytų teisinių pasekmių už DK 141 str. 2 dalies nuostatų pažeidimą (b. l. 9), 2010-09-07 atsakovė buvo įspėta pakartotinai (b. l. 8), tačiau jokių priemonių pašalinti pažeidimo nesiėmė. Pirmosios instancijos teismas sumažino už uždelsimą priteistiną sumą tris kartus, ši suma beveik nesiskiria nuo uždelstos išmokėti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumos, todėl apeliantės argumentas, kad kompensacija už uždelsimą daugelį kartų viršija ieškovės darbo pajamas, neatitinka tikrovės. Apeliantės argumentai dėl padarytos žalos kitų darbuotojų ar kreditorių interesams atsakovei tapus nemokia yra hipotetiniai ir negrįsti realia faktine situacija.

Apeliantės reikalavimas panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką jau po teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo, yra niekuo nepagrįstas, kadangi darbdavio, uždelsusio atsiskaityti su darbuotoju, prievolė atsiskaityti bei mokėti kaip sankciją atitinkamą išmoką darbuotojui yra tęstinė ir apima visą uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmestus apeliacinį skundą iš apeliantės valstybei priteistinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nutartimi (b. l. 98, 99) atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priteisti 360 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėRimvida Zubernienė