- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-148-312/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- M. Z.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-50 netaikyti nuteistajam M. Z. lygtinio paleidimo, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-50 netaikė nuteistajam M. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
2. Nuteistasis M. Z. tokį nutarimą apskundė apylinkės teismui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi skundas buvo atmestas. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis M. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
5. Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo ne nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančiomis aplinkybėmis, o statiniais duomenimis, kurių bausmės atlikimo metu pakeisti nėra galimybės, taip pat klaidingomis aplinkybėmis, kurių teisingumo nepatikrino.
6. Skunde pažymima, kad asmens byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų atsisakęs jam pataisos namuose pasiūlyto darbo, todėl išvada, kad jis yra nemotyvuotas dirbti, yra klaidinga. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi (įgijo apdailininko profesinę kvalifikaciją), kas prilygsta darbiniam užimtumui. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų M. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Asmens lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas pirmą kartą, kas reiškia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika anksčiau nebuvo vertinama. Natūralu, kad nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokantis, įgijus specialybę, gavus keturis paskatinimus, atlikus pusę bausmės, esant perkeltam į lengvąją grupę, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Žemesnės instancijos teismas nemotyvavo savo išvados, kad M. Z. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis yra įsitikinęs, kad tokias priemones jis vykdo visa apimtimi. Kitos aplinkybės, kuriomis vadovavosi teismas priimdamas sprendimą, yra statinės ir jos nepasikeis, be to, jos buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę. Nuteistojo motinos ir jo sugyventinės veiksmai, svarstant M. Z. lygtinio paleidimo klausimą, negali turėti jokios įtakos, nes jos nėra nuteistos už jokios nusikalstamos veikos padarymą, taip pat ir bendrininkaujant su nuteistuoju. Žemesnės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo turimas darbas laisvėje ir jo socialiniai ryšiai didintų jo riziką nusikalsti, kadangi tokią riziką didintų ir darbo bei socialinių ryšių neturėjimas. M. Z. praeityje neteistas, savo kaltę pripažino, padarytą žalą atlygino, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra keturis kartus skatintas, pataisos namuose įgijo profesinį išsilavinimą, yra perkeltas į lengvąją grupę, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, turi šeimą, mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietą, kas reiškia, kad jis galės lengvai integruotis į visuomenę ir nenusikals, todėl yra visos sąlygos lygtinio paleidimo taikymui.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
8. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, M. Z. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 300 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir to paties straipsnio 5 dalies 2 punktu bei BK 65 straipsniu, bausmės subendrintos bei paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi į Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. spalio 20 d.
9. Bausmės vykdymo pradžia: 2018 m. gegužės 30 d.
Bausmės vykdymo pabaiga: 2022 m. spalio 21 d.
10. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
11. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ½ bausmės faktiškai atliko 2020 m. balandžio 22 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jis yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra jam taikymo, tačiau 2020 m. balandžio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-46 nurodoma, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, kas reiškia, kad M. Z. neatitinka visų imperatyvių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis vykdo visa apimtimi, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pateikiamais duomenimis dėl dalinio tokių priemonių vykdymo.
12. Be kita ko, BVK 157 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš būtinų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindų yra numatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai – nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manymui, kad nuteistasis, išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus M. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (53 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Nors nuteistasis nurodo, kad jis Lygtinio paleidimo komisijai yra pristatomas pirmą kartą, todėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinta nebuvo, vis dėlto iš M. Z. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 22 d. jam buvo atliktas toks vertinimas, naudojant OAsys metodiką, ir nustatyta, kad jis priklauso žemai (37 balai) pakartotinio teistumo rizikos grupei. 2020 m. balandžio 2 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamumo rizikos vertinimą, nustatyta, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei (53 balai). 2020 m. balandžio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-46 nurodoma, kad toks OAsys taškų įverčių pokytis (didėjimas) nesuponuoja prielaidos, kad rizika didėja, pokyčiai nustatyti, vertinant objektyvius praeities faktus. Toks teiginys reiškia, kad paskutinysis rizikos vertinimas yra tikslesnis, nes jo metu įvertinta daugiau objektyvių nuteistąjį charakterizuojančių faktų. Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad M. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad tokia rizika yra mažėjanti. Pirminio rizikos vertinimo metu dinaminiai rizikos veiksniai sudarė 17 balų, vėlesnio vertinimo metu jie siekė 33 balus, kas reiškia, kad yra galimybė juos mažinti. Kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra išskirti gyvenimo būdo neigiami aspektai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, polinkis į rizikingą elgesį, netinkami problemų sprendimo įgūdžiai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Kad šios problemos vis dar nėra išspręstos, patvirtina nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, t. y. tai, kad jam yra būdinga pernelyg aukšta savivertė, savo galimybių pervertinimas, nevaldomas elgesys ir įsitraukimas į rizikingas veiklas, be kita ko, pataisos namuose M. Z. buvo sulaikytas neblaivus, neįvertinęs savo veiksmų, jis koncentruojasi išimtinai į teigiamas pasekmes, yra pernelyg optimistiškai nusiteikęs dėl ateities. Nuteistojo socialinė aplinka laisvėje žemesnės instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinta visų aplinkybių kontekste, kadangi neigiami gyvenimo būdo aspektai yra nurodyti kaip jo kriminogeninis veiksnys, o paleistas iš įkalinimo įstaigos jis grįžtų į tą pačią gyvenamąją aplinką. Nors nuteistasis nurodo, kad jo asmens byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose jam buvo pasiūlyta darbo vieta, kurios jis būtų atsisakęs, vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, asmens motyvacija dirbti pasireiškia tuo, kad jis pats domisi galimybėmis įsidarbinti, atlikti savanoriškus gerbūvio darbus, rodo iniciatyvą, o ne pasyviai laukia galimo pasiūlymo iš įkalinimo įstaigos administracijos. Sutiktina, kad įgyta apdailininko profesinė kvalifikacija, dalyvavimas pozityvaus užimtumo programoje, skirti paskatinimai, leidžia daryti išvadą apie tam tikrą M. Z. pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, bet ji vis dar nėra pakankama tam, kad lygtinio paleidimo taikymas nekeltų abejonių dėl bausmės tikslų pasiekimo.
14. Taigi, nepakankama M. Z. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o taip pat ir tai, kad nuteistasis tik iš dalies vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nesuteikia teismui pagrindo svarstyti kitų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kadangi asmuo neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų šio instituto taikymo sąlygų. Įstatyme numatytų imperatyvių sąlygų neatitikimas užkerta kelią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl materialiųjų sąlygų svarstymas būtų beprasmis ir sprendimo nekeistų. Tokiu būdu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.