Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. (V. B.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2000 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 5, 8, 12 punktus, 272 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 234¹ straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsnio 5 dalimi, ši bausmė subendrinta su 1993 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su turto konfiskavimu, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. sausio 26 d.

3. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi šis pataisos įstaigos teikimas netenkintas, motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi, teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

7. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis V. B. yra atlikęs daugiau nei 24 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi, jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien atitinkamo dydžio bausmės atlikimas nepatvirtina, jog nuteistajam skirtos bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, pakeitė savo ankstesnes nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Išvados dėl bausmės pakeitimo galimumo gali būti daromos tik įvertinus ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams. Teisėjų kolegijos vertinimu žemesnysis teismas pagrįstai nustatė, jog šių kriterijų visuma dar nesudaro pagrindo taikyti V. B. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

8. Iš aukštesniajam teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. B. vykdo 2016 m. spalio 20 d. sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą – lanko individualias konsultacijas, kuriose aiškinamos bausmių vykdymo kodekso, pataisos įstaigų tvarkos taisyklių, dienotvarkės reikalavimai, lankosi individualiose konsultacijose kriminalinės subkultūros tema (nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. vasario 1 d. lankė individualias nusikalstamo elgesio korekcines konsultacijas), dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (dalyvauja muzikinėje veikloje, renginiuose). 2007 m. tam tikrais laikotarpiais dirbo Lukiškių tardymo izoliatoriuje, nuo 2008 m. nuteistajam buvo leista gyvenamojoje patalpoje užsiimti individualia darbine, kūrybine veikla, nuo 2010 m. iki atvykimo į Pravieniškių pataisos koloniją dirbo VĮ „Mūsų amatai“ medienos gamybos ceche, šiuo metu dirba ten pat darbininko pareigose. Dar iki bausmės atlikimo įgijo staliaus profesiją, spec. vidurinį išsilavinimą, būdamas įkalinimo įstaigoje naujų veiklų nesiėmė, teigė, jog yra per senas mokytis. Šiuo metu nuteistasis telefonu, laiškais ir individualiuose susitikimuose palaiko ryšius su šeima, buvusia sutuoktine, sūnumis, broliu ir seserimi, išėjimo į laisvę atveju galėtų gyventi su artimaisiais. Bylos duomenimis nuteistasis šiuo metu yra įvykdęs visus savo finansinius įsipareigojimus, t. y., atlyginęs nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą žalą, piniginė suma už padarytą žalą buvo atskaitoma iš paties nuteistojo bausmės vykdymo metu uždirbtų lėšų. Nurodytos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.

9. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką yra remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodiką. 2022 m. spalio 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – socialinio tyrimo išvada) nurodoma, kad nustatyta vidutinė V. B. nusikalstamo elgesio rizika, skaitine reikšme atitinkanti 54 balus iš 168 galimų. Taigi, 2022 m. rugsėjo 28 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai, tačiau nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytį atspindi ir ankstesnių vertinimų rezultatai. Pirmojo vertinimo 2019 m. liepos 5 d. metu nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 91 balu, 2019 m. lapkričio 21 d. – 82 balais, 2020 m. rugsėjo 16 d. – 74 balais, 2021 m. gegužės 24 d. – 67 balais. Nurodytų duomenų pagrindu galima daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir nuoseklų šios rizikos mažėjimą. Teisėjų kolegija šiuos duomenis vertina palankiai, tačiau sprendžia, kad šiuo metu jie dar nėra pakankami spręsti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme. Didžiąją dalį, tai yra 20 balų, kriminogeninių veiksnių vertinime sudaro statiniai veiksniai, t. y. informacija apie teisės pažeidimus. Dinaminius veiksnius sudaro – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (2 balai), ryšiai (1 balas), gyvenimo stilius ir draugai (15 balų), emocinė gerovė (1 balas), mąstymas ir elgesys (11 balų), nuostatos (1 balas). Socialinio tyrimo išvadoje apibendrintai nurodoma, jog nuteistajam vis dar būdingas impulsyvus elgesys, jis stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Nurodyti dinaminiai kriminogeniniai rodikliai gali būti mažinami paties nuteistojo pastangomis. Nors iki šiol nuteistasis tai nuosekliai darė, tačiau vis dar egzistuojanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, jog nuteistojo pokytis šiuo metu dar nėra pakankamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad nuteistasis per visą bausmės vykdymo laikotarpį buvo skatintas 15 kartų, tačiau taip pat per šį laikotarpį jis 7 kartus buvo baustas nuobaudomis už įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, uždraustų daiktų laikymą, paskutinė nuobauda skirta 2019 m. birželio 7 d. Šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistasis atlieka nuo 1998 m. sausio 26 d. Iš bylos duomenų matyti, kad esminiai kriminogeninių veiksnių pokyčiai buvo stebimi tik nuo 2019 m., kai pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymams atsirado galimybė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Iki 2018 m. nuteistojo elgesys atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje buvo vertinamas patenkinamai (2002–2006 m. charakteristikos), vėliau nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje buvo vertinamas gerai, nurodoma, jog teminiuose ir individualiuose pokalbiuose jis dalyvavo vangiai, į socialinės reabilitacijos priemonės reagavo patenkinamai (2018 m. gruodžio 28 d. teikimas). Iki 2019 m. birželio 25 d. jis bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje lengvosios grupės sąlygomis. 2020–2021 m. Pravieniškių pataisos namų administracija nuteistąjį charakterizavo patenkinamai. Tik 2021 m. vasario 11 d. nustatyta V. B. tolimesnio bausmės atlikimo pataisos namų režimo sąlygomis galimybė. Be to, nuo 2019 m. nuteistajam buvo skirta daugiausiai paskatinimų už jo gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje (9, iki tol – 6), nuobaudų už įkalinimo įstaigos tvarkos pažeidimus neskirta. Taigi iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, jog esminiai jo elgesio pokyčiai prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis įkalinimo įstaigoje yra jau 24 metus, o esminiai elgesio pokyčiai pastebėti tik prieš daugiau nei trejus metus, teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė, elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima neilgą laikotarpį, kuris dar nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

11. Spręsdama dėl bausmės pakeitimo, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, aplinkybes bei ankstesnius jo teistumus. V. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už tai, kad jis, veikdamas grupėje su dar trimis asmenimis, įsilaužė į nukentėjusiųjų gyvenamąsias patalpas, siekdami pasisavinti nukentėjusiesiems priklausantį turtą panaudojant fizinį smurtą, bendrais veiksmais sukeldami sveikatos sutrikimus, plėšimo būdu užvaldė svetima turtą bei nužudė 6 asmenis. Žmogžudystės įvykdytos itin žiauriai, mušant ir kitaip žalojant nukentėjusiuosius. Iki šios nusikalstamos veikos buvo baustas ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje už vagystę. Taigi, nuteistojo nusikalstamos veikos sunkėjo, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui jis ėmėsi labai sunkių nusikalstamų veikų darymo, nors tuo metu buvo jaunas, turėjo įgytą staliaus profesiją. Šios aplinkybės atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę nuteistajam, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Iš bylos duomenų matyti, kad dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, bausmės atlikimo laikotarpiu pokalbių metu vengė kalbėti apie padarytas nusikalstamas veikas (2007 m. rugsėjo 7 d. charakteristika), tokios pozicijos laikėsi iki pat 2019 m. liepos 5 d. asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, kuomet nurodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Tačiau 2019 m. vertinimo metu nustatyta, jog nuteistasis negeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtaką jo nusikalstamumui, 2020 m. gegužės 26 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis pabrėžia, jog dėl jo nusikalstamo elgesio kaltos susiklosčiusios aplinkybės, kriminalinio pasaulio draugai, negebėjimas laiku nutraukti neteisėtą veiklą. Pastebėtina, kad ir aukštesniajam teismui pateiktame nuteistojo skunde minima, jog bausmės atlikimo metu nuobaudų gavimui įtaką turėjo neapsižiūrėjimas ir buitinės sąlygos. Paskutinio vertinimo metu socialinio tyrimo išvadoje vertinant nuteistojo nuostatas nurodyta, jog nuteistasis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pripažįsta nepataisomas pasekmes nukentėjusiesiems asmenims, nori keisti savo elgesį, tačiau pastebima, kad asmens noras integruotis į visuomenę yra sietina su asmeniniu tikslu išeiti į laisvę, o ne siekiu būti naudingu visuomenės nariu. Nuteistojo savo elgesio padarinių suvokimas ir pripažinimas nustatytas tik paskutiniojo jo vertinimo metu ir nors šiuo metu jo elgesys yra nukreiptas teigiama linkme, tačiau to nepakanka teisėjų kolegijos įsitikinimui, jog nuteistasis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalies sąlygas ir jam skirta bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

12. Taigi, nors nuteistasis šiuo metu yra atlyginęs nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiesiems, užsiima darbine veikla, bendrauja su šeima, šiuo metu laikosi įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatinamas, apibendrinant visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, dar gana neilgą vykstančių elgesio pokyčių laikotarpį, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.