Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. G. (M. H.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka Lietuvoje nebausto, dirbančio miškų ūkyje vairuotoju, vedusio, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2018 m. spalio 11 d. apie 6.30 val., Vilniaus rajone, Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką E. G. priklausančiu automobiliu ,,Mazda 626“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs automobilio galiniuose sparnuose, priekinėse ir galinėse durelėse po apdaila, specialiai išpjautose sėdimų vietų angose, automobilio ratuose bei atsarginiame rate, gabeno 3545 pakelius cigarečių ,,NZ 8“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 10174,15 eurai. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje.

Suinteresuotas asmuo E. G. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Ji nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalyje).

Nusižengimas įrodytas: M. G. paaiškinimu nusižengimo tyrimo metu ir teisme, kad pripažįsta padaręs nusižengimą ir gailisi. Cigaretes gabeno dėl sunkios materialinės padėties. E. G. apie tai, kad jis gabens cigaretes nežinojo, automobilis pirktas santuokos metu, tai bendras jų turtas, prašo baudos mokėjimą išdėstyti; administracinio nusižengimo protokolu; daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu; asmens paso ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijomis; transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu; administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už tris metus; fotonuotraukomis. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad M. G. vykdamas per valstybės sieną automobiliu žodžiu deklaravo, kad negabena privalomai deklaruotinų prekių, tačiau atlikus automobilio patikrinimą nustatyta, kad paslėpęs įvairiose automobilio ertmėse ir specialiai įrengtose slėptuvėse jis gabeno 3545 pakelius cigarečių ,,NZ 8“, kurių bendra muitinė vertė 10174,15 eurai, kas atitinka 203,48 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

M. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, didelį pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių didelį kiekį (3545 pakelius cigarečių) ir vertę (10174,15 eurų), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kuris vedęs, Lietuvoje administracine tvarka nebaustas, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti ar jiems slėpti, konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai reiškia, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1695/2006, N575-47/2008, N502-34/2010). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad siekiant išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamos cigaretės buvo paslėptos automobilio ,,Mazda 626“ (valstybinis Nr(duomenys neskelbtini)) galiniuose sparnuose, priekinėse ir galinėse durelėse po apdaila, specialiai išpjautose sėdimų vietų angose, automobilio ratuose bei atsarginiame rate. Be transporto priemonės tokio kiekio cigarečių – 3545 pakelių, paslėpus nebūtų galima gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Teismas pažymi, kad automobilyje cigaretės sudėtos siekiant nuo muitinės pareigūnų paslėpti per valstybės sieną gabenamas akcizines prekes. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad automobilis ,,Mazda 626“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje priemonė.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Bylą nagrinėjant teisme, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad nors automobilis registruotas žmonos vardu, jis yra šeimos automobilis. Automobilį pirko santuokos metu, įregistravo žmonos vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 punktas). Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, pagal įstatymą nustatant transporto priemonių savininką yra nesvarbi nuosavybės teisės forma (asmeninė, jungtinė, dalinė). Tai reiškia, kad automobilis ,,Mazda 626“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – M. G.. Jau buvo minėta, kad bendraturčiai jiems priklausančiu turtu naudojasi bendru sutikimu. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šeimos automobilio naudojimas atitiko abiejų asmenų (bendraturčių) valią. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu darydamas nusikalstamą veiką (šiuo atveju - administracinį nusižengimą) kaltininkas kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1. Teismų praktika.2010,32).

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ir papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. G. (M. H.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje ir skirti 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą su kontrabandos daiktų (3545 pakelių cigarečių „NZ8“) ir automobilio ,,Mazda 626“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 18092972761.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.