Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei O. L., tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Sodininkų bendrijai „Buitis”, dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini)ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad dėl ribos tarp sodo sklypų (duomenys neskelbtini)2003 m. buvo sudaryta s/b (duomenys neskelbtini)komisija, kuri permatavo A. G. ir O. L. sklypus ir nustatė, kad A. G. sklypo plotas pagal privatizavimo duomenis sumažėjęs, o O. L. - padidėjęs. Bylos nagrinėjimo metu SB pirmininkas paaiškino, kad privatizuojant per klaidą buvo netiksliai išmatuoti atsakovės sklypo kraštinių ilgiai. Sklypas (duomenys neskelbtini), kurį vėliau įsigijo ieškovė, buvo apleistas, o atsakovės sklypas buvo dirbamas, tokiu būdu atsakovė savavališkai išplėtė savo sklypo ribas, todėl jos sklypas padidėjo, nors buvo privatizuota 790 kv.m. ploto sklypas (b.l.29-30).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vertino šalių parengtus sklypų (duomenys neskelbtini)planus 2007-06-04 ir 2007-04-23 (b.l.114;117) ir nurodė, kad sodininkų bendrijų narių sodų sklypai buvo privatizuojami pagal privatizavimo schemas, nereikalaujant atlikti kadastrinius matavimus, todėl privatizavimo schemose galėjo būti nurodyti netikslūs žemės sklypų kraštinių ilgiai bei plotai, siūlė kompleksiškai atlikti abiejų šalių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pateikus 2007-11-28 UAB „Orkanas“ sudarytą abiejų šalių žemės sklypų ribų situacijos planą bei jį įvertinus tretysis asmuo 2008-02-14 rašte nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus tikslesnėmis priemonėmis, nei ankstesnių matavimų, žemės sklypo plotas gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau, kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede. Maksimali leistina žemės sklypo Nr.38 (O. L.) ploto paklaida yra ± 56 kv. m., o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (A. G.) ± 50 kv. m. Jeigu ginčo 59 kv. m. plotas būtų priskirtas ieškovės sklypui (duomenys neskelbtini), tai šio sklypo plotas išliktų toks pat, kaip įregistruotas – 630 kv. m., o atsakovės sklypas (duomenys neskelbtini), sumažėtų 22 kv. m.(827-59) leistinumo ribose iki 768 kv.m.(b.l.152-153).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. G. nuosavybės teise, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) valdo 630 kv. m. sodo sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nurodydama, jog atsakovė O. L., t. y., kaimyninio sklypo savininkė neteisėtai užvaldė jai priklausančio sklypo dalį, bei nesutinka suderinti sklypų ribų. Ieškovė prašė pripažinti jai teisę suderinti sodo sklypo ribas be atsakovės O. L. sutikimo.

LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 2 p. 2 d., 3 p. nustatė, kad valstybinė žemė parduodama, esant nustatyta tvarka patvirtintiems suplanavimo ir žemėtvarkos projektams. Pagal sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinį planą bei sklypo (duomenys neskelbtini) privatizavimo planą matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 630 kv. m. žemės sklypas. Sklypo kraštinė ties keliu yra 20 m ilgio. Atsakovei priklauso 790 kv. m. žemės sklypas, kraštinė ties keliu yra 15 m ilgio. 2006-05-23 korporacijai Matininkai atlikus s/b (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) matavimus, nustatyta, jog ieškovės faktiškai naudojamas sklypas yra 567 kv. m., t. y., faktiškai valdomas sklypas yra mažesnis nei privatizuotas, bei nuosavybės teises dokumentuose deklaruotas. Tuo tarpu pagal 2007-01-18 G. B. įmonės atliktus matavimus, atsakovė realiai valdo 827 kv. m. žemės sklypą. Byloje nustatyta, jog ginčas dėl sklypų ribos buvo sprendžiamas dar 2003 metais. S/b (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija, kuri permatavo ieškovės bei atsakovės sklypų dydžius, bei nustatė, jog atsakovės valdomas sklypas po privatizavimo padidėjo, o ieškovės sumažėjo. Bylos nagrinėjimo metu s/b (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, jog ieškovės sklypas buvo apleistas, o atsakovės buvo dirbamas, tokiu būdu atsakovė savo sklypo ribas išplėtė į ieškovės sklypą. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto valdyba 1994-06-02 priimdama potvarkį Nr. 1067V, dėl sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės pardavimo ir nuomos, papildomos žemės atsakovei nesuteikė, nustatyto atsakovės sodo sklypo ribų nekeitė, kaimyninių sklypų dydžiai, bei ribos taip pat nebuvo keičiami todėl, atsakovė realiai gali naudotis tik tokio dydžio sklypu, koks jai buvo suteiktas naudojimuisi, bei buvo privatizuotas, o privatizuoti ji galėjo ne faktiškai naudojamo sklypo dydį, o tik tokį dydį, koks jai buvo suteiktas naudotis. Atsakovė privatizavo 790 kv. m. žemės sklypą, tačiau realiai naudojasi ženkliai didesniu. Tarp šalių kilus ginčui dar 2003-10-05 s/b (duomenys neskelbtini) komisija nustatė, jog ieškovės sklypo kraštinė ties keliu yra jau ne 20 m., kaip privatizuota, o tik 18 m., tuo tarpu atsakovės yra ne 15 m. kaip privatizuota, o jau 16,50 m. Taigi šios aplinkybės parodo, jog atsakovės sklypas išsiplėtė ne kelio, ar kitų sklypų, o ieškovės sklypo sąskaita. Civiliniai įstatymai įtvirtina bendrą nuostatą, kad savininkui priklauso teisės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti įstatymo nustatytose ribose. Savininko teises šalys gali įgyvendinti jų nuosavybės teise turimų sklypų ribose, kurios yra nustatytos valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyse bei sutarties priedų esančių sklypų planais. Žemės sklypų pirkimo sutartimis pirkėjai įsipareigojo laikytis plane nurodytų sklypo ribų. Taigi ir šalių teisės į turimus nuosavybės teise žemės sklypus sodininkų bendrijoje gali būti ginamos tik jų turimos nuosavybės ribose.

Pagal Nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, 23 p., bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p., atliekant kadastrinius matavimus tikslesnėmis priemonėmis, nei ankstesni matavimai, žemės sklypo plotas gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau, kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede. Nekilnojamojo turto registre ieškovės bei atsakovės sodų sklypai (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus, ir privatizuoti neatliekant tikslių matavimų, todėl pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatas, galima žemės sklypų dydžių paklaida. Vadovaujantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-02-14 raštu, maksimali leistina ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ploto paklaida yra ± 56 kv. m., o ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) - ± 50 kv. m. Vadovaujantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-02-14 raštu, jei 59 kv. m. ginčo plotas būtų priskirtas ieškovės sklypui (duomenys neskelbtini), tai šio sklypo plotas išliktų toks, kaip ieškovei buvo priskirtas naudotis, privatizuotas, bei įregistruotas, t. y., 630 kv. m. Tuo tarpu atsakovės sklypas (duomenys neskelbtini) sumažėtų 22 kv. m., t. y., sumažėtų iki 768 kv. m. (827 kv. m. – 59 kv. m.), tačiau toks sumažėjimas būtų paklaidos leistinumo ribose. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė siekdama taikiai užbaigti tarp šalių kilusį ginčą, pateikė korporacijos „Matininkai“ 2008-04-03 parengtą planą, pagal kurį 59 kv.m. ginčo plotą sumažino iki 40 kv.m. Taigi pagal pateiktą korporacijos „Matininkai“ 2008-04-03 planą ieškovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) plotas sudarytų 603 kv. m. (trūktų 23 kv.m. iki 630 kv.m.), o atsakovės žemės sklypo Nr. 38 plotas sudarytų 787 kv. m. Taigi atsakovei trūktų tik 3 kv.m. iki privatizuoto sklypo dydžio, kai tuo tarpu ieškovei trūktų 23 kv. m. Šios aplinkybės parodo, kad ieškovė siekia išspręsti kilusi ginčą atsižvelgiant ne tik į savo, tačiau ir į atsakovės interesus. Toks ginčo išsprendimo būdas atitinka žemės sklypų (± 56 kv.m.) paklaidos dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes matyti, jog atsakovė nepagrįstai atsisako suderinti ieškovei bei atsakovei priklausančių sklypų ribą, pagal pateiktą korporacijos „Matininkai“ 2008-04-03 planą, bei tokiu būdu pažeidžia ieškovės interesus. LR CK 4.45 str. nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Vadovaujantis byloje pateiktais žemės sklypų planais, generaliniu s/b (duomenys neskelbtini) planu, atsižvelgiant į tai, jog sodo sklypai buvo suformuoti bei privatizuoti remiantis preliminariais žemės sklypų matavimais, ir atliekant tikslius žemės sklypų matavimus galima paklaida, ieškovės pateiktas korporacijos „Matininkai“ 2008-04-03 planas atitinka paklaidos ribas ir iš esmės daugiau gina atsakovės, nei ieškovės teises, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė siekdama apginti savo interesus priešieškinio nepateikė, atsakovės privatizuoto sklypo tikslūs matavimai nebuvo atlikti, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę suderinti nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 40 ribas, pagal korporacijos „Matininkai“ 2008-04-03 parengtą planą, be atsakovės sutikimo.

Kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog ieškovės teisės yra ginamos atsakovės sklypo sąskaita, nes ieškovės teisės yra ginamos galiojančių įstatymų ribose. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovės sklypo dydis padidėjo ne kelio, ar kitų kaimyninių sklypų, o ieškovės sklypo sąskaita. Kadangi sodo sklypai suformuoti pagal preliminarius matavimus, galima sodo sklypų ribų paklaida, kuri reiškia ne tik sklypo padidėjimą, tačiau ir sumažėjimą. Pažymėtina, kad atsakovės sklypo sumažėjimas atsižvelgiant į privatizuoto sklypo dydį (790 kv. m.), būtų labai neženklus (3 kv. m.), kai ieškovės sklypo sumažėjimas būtų nuo 630 kv. m. iki 603 kv. m. Be to, sklypų ribų susiformavimas kelis dešimtmečius nereiškia, jog atsakovė įgijo nuosavybės teises į realiai naudojamo, didesnio sklypo ribas. Kadangi žemės sklypų privatizaciją reglamentuojantiems norminiams aktams keičiantis ir atsiradus galimybei privatizuoti gretimus nenaudojamus žemės plotus, atsakovė neprivatizavo ir neišpirko papildomos žemės (ieškovės bei atsakovės sklypų ribos yra kelias, bei privatizuoti kaimyniniai sklypai), nei ieškovės nei atsakovės sklypų ribos nebuvo keičiamos, kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog tarp šalių iškilęs ginčas nagrinėtinas įvertinant ne tik ginčo sklypų, tačiau ir 17, 18, 19, 20, 21, 22 23, 38, 40, 42, 44, 46, 48, 50 sklypų atžvilgiu. Be to atsakovei nepateikus priešieškinio, s/b „Buitis“ sklypų Nr.17, 18, 19, 20, 21, 22 23, 42, 44, 46, 48, 50 dydžių bei žemės planų vertinimas reikštų, jog byla nagrinėjama už pareikšto ieškinio ribų. Nors pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra susijęs su pareikštais reikalavimais civilinėje byloje Nr. Nr. 2-25-602/2005, tačiau atsižvelgiant į ieškinio dalyką, bylose buvo sprendžiami skirtingi reikalavimai, bei vadovaujamasi skirtingais rašytiniais įrodymais, todėl kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmos instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-25-602/2005. Apeliantė nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tačiau 2006-11-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas žemės ruožas sodų bendrijoje „Buitis“ yra tarp sklypų Nr. 42 ir Nr. 44, kai ginčas vyksta dėl ribų tarp sodo sklypų (duomenys neskelbtini), todėl pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra susijęs su ginčijamų sklypų riba. Be to iš faktinių aplinkybių protokolo, bei pateiktų nuotraukų nėra aišku, kaip kaimyninių sklypų (Nr. 42, 44) ribos įtakoja ginčo sklypų ribas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą

palikti nepakeistą.