Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. B., jo atstovui advokatui Pauliui Jablonskui, išnagrinėjusi B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 13.10 val., Rinktinės g. 15, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais B. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126, 220 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas B. B. prisipažino kaltu padaręs abu jam inkriminuojamus pažeidimus. Jam automobiliu „Toyota Yaris“ važiuojant atbuline eiga pamatė bemojuojančius žmones, po ko sustojo, išlipo ir pamatė, kad kliudė automobilį „Volvo“. Matė, kad ant svetimos transporto priemonės liko balti dažai, buvo kažkoks nežymus apibrozdinimas. Suprato, kad tai jis kliudė šį automobilį ir truputį apgadino, t. y. padarė eismo įvykį. Jis labai susijaudino, jam ėmė svaigti galvą. Išsigando dėl savo sveikatos būklės, neseniai buvo patyręs insultą, po kurio sveikata nebuvo pilnai atsistačiusi, dėl galvos svaigimo jau buvo tekę kartą kviesti greitąją, dėl ko jis pasimetė, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo namo. Negali tiksliai pasakyti, ką kalbėjo su nukentėjusiuoju, ar sakė jam esantis nekaltas ir pan. Išvažiodamas jokių savo kontaktų nukentėjusiajam nepaliko, taip pat nepaėmė jokių pastarojo duomenų, galvojo, kad gal jį pats suras (daugmaž įsivaizdavo, kad nukentėjusysis kažkur netoli nuo įvykio vietos dirba), nepasakė, kad jaučiasi prastai ir skuba kuo greičiau namo. Paprasčiausiai jis to įvykio nesureikšmino, apgadinimas buvo visai nežymus, o pasijutęs prastai jis nieko nebesiaiškino. Supranta, kad taip išvažiuodamas jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pačiam sunku paaiškinti savo elgesį. Tiesiog pasimetė, išsigando dėl savo savijautos ir išvažiavo. Alkoholio vartojęs tikrai nebuvo, po insulto jam uždrausta jį vartoti. Nieko negali papasakoti apie tai, ar jam skambino pareigūnai, to jis paprasčiausiai neatsimena. Vartoja vaistus nuo atminties sutrikimų, dėl ko vėliau eismo įvykis jam tiesiog pasimiršo. Būtent dėl to jis nei kitą dieną, nei vėliau nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas pranešti apie tai, kad padarė eismo įvykį ir apgadino svetimą automobilį. Nuoširdžiai gailisi dėl šios situacijos. Vos tik policija pranešė apie įvykį, jis nedelsiant pradėjo ieškoti nukentėjusiojo, tarėsi su juo dėl žalos atlyginimo, neseniai pasirašė susitarimą ir atlygino padarytą žalą. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo veiksmams įtaką turėjo sveikatos būklė, būtent dėl kurios pasielgė netinkamai. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, kadangi neturėdamas jos negalės nuvažiuoti į sodą, kapines, ženkliai pasunkės jo gyvenimas.

Rašytiniame paaiškinime B. B. nurodė, jog automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis. Viską paaiškins teisme, nes šiuo metu jo sveikatos būklė yra bloga dėl neseniai patirto insulto (b. l. 15).

B. B. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš B. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1, 2). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulės S. K. 2016-09-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-29, apie 13.55 val., buvo gautas pranešimas, jog Rinktinės g. 15, Vilniuje, kieme įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu į pareigūnus kreipėsi automobilio „Volvo“ vairuotojas T. V., kuris teigė, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tarp namų esančio bromo, važiuodamas atbuline eiga, galine dalimi įsirėmė į T. V. stovėjusio automobilio „Volvo“ dešinį šoną. T. V. teigimu, po eismo įvykio, „Toyota“ vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus, pasakė, jog jis dėl avarijos nekaltas, atsisėdo į automobilį ir greit išvažiavo. T. V. „Toyota“ vairuotojas pasirodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. T. V. atpažino B. B. iš nuotraukos. Policijos pareigūnams susisiekus su B. B. telefonu (duomenys gauti iš Darbo biržos sistemos), pastarasis pasakė, kad dėl avarijos yra nekaltas, tuomet buvo paprašytas grįžti į eismo įvykio vietą, atsakė „gerai“, tačiau į eismo įvykio vietą negrįžo, į skambučius nebeatsakinėjo (b. l. 5). Nukentėjusiojo T. V. 2016-09-29 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016-09-29, apie 13.10 val., jis vairavo automobilį „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Rinktinės g. 15. Sustojo praleisti važiuojančio automobilio, jam stovint, iš kiemo atbuline eiga išvažiavo automobilis „Toyota “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į jo automobilį. „Toyota“ automobilio vairuotojas išlipęs pasakė, kad nieko nėra, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Bendraudamas su vairuotoju T. V. juto stiprų alkoholio kvapą. T. V. nurodė, kad atpažino automobilio „Toyota“ vairuotoją iš nuotraukos – tai buvo B. B. (b. l. 10). D. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis matė, kaip 2016-09-29, apie 13.10 val., prie Rinktinės g. 15 namo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbulas atsitrenkė į automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš „Toyota“ automobilio išlipo apie 60 metų vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Po to minėtas vyras sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo (b. l. 11). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos automobilio „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys (b. l. 8, 9). Automobilių „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti fotolentelėje bei 2016-10-27 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje, kuriame nurodyta, kad automobilių „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukštis, pobūdis ir mechanizmas atitinka, pats eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 7, 16-18).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo eismo dalyvis yra susijęs. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad B. B., suvokdamas, jog įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis yra susijęs, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Nors apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš pradžių bandė tikinti, jog neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir to nedarė, vėliau visgi pripažino, kad pasielgė būtent taip, tokį savo poelgį teisindamas prasta savijauta. Taigi iš B. B. parodymų matyti, kad pastarasis, pamatęs jam bemojuojančius žmones, sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad apgadino svetimą automobilį (matė tiek ant šios transporto priemonės likusius savo automobilio dažus, tiek nedidelį nubrozdinimą), suprato, kad tą padarė būtent jis, suvokė, jog kilo eismo įvykis. Vadinasi, susidarius tokiai situacijai, B. B. kilo KET 220 punkte numatyta pareiga - arba nubraižyti eismo įvykio deklaraciją, aprašant jose visas įvykio aplinkybes bei pasirašant (neturint deklaracijos, galima aplinkybes išdėstyti paprastame popieriaus lape), tuo atveju jeigu eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių, arba kviesti policiją (jei nesusitariama). Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju B. B. nepasirinko nė vieno iš išvardintų variantų, t. y. pastarasis net nebandė konkrečiai aiškintis su nukentėjusiuoju, juo labiau, nesudarė jokio susitarimo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, nei paskambino policijai. Išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepaliko jokių savo kontaktų, nepaklausė, kaip galėtų vėliau susisiekti su nukentėjusiuoju. Kaip matyti, B. B. tokį savo elgesį teisina prasta savijauta, teisme pasakojo, kad neseniai buvo patyręs insultą, sveikata nebuvo pilnai atsistačiusi, todėl pajutęs, jog svaigsta galva, išsigando ir norėjo kuo greičiau pargrįžti į namus, juo labiau, kad po insulto dėl svaigstančios galvos jau buvo tekę kviesti greitąją medicinos pagalbą. Teismas neabejoja, kad B. B. buvo ištikęs insultas (kas objektyviai matyti iš pateiktų medicininių dokumentų), neabejoja ir tuo, kad pastarasis turi sveikatos nusiskundimų ir šiuo metu, tačiau negali kaip įtikinamus laikyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad būtent prasta savijauta nulėmė jo pasišalinimą. Visų pirma pažymėtina tai, jog B. B. taip ir nesugebėjo teismui logiškai paaiškinti, kodėl nukentėjusiajam net neužsiminė apie prastą sveikatos būklę, svaigstančią galvą, nepaaiškino, jog jam būtina skubiai išvažiuoti. Atsakydamas į teismo klausimus, B. B. tvirtino labai skubėjęs, dėl ko nepaliko jokių savo kontaktų, tačiau akivaizdu, kad duomenų palikimas arba tokių paprašymas iš nukentėjusiojo nereikalavo jokio sugaišimo ir tai nebūtų užėmę laiko. Antra, nemažai abejonių kelia patys teiginiai dėl neva staiga užklupusios prastos savijautos. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jautėsi prastai, jam svaigo galva, dėl ko jis negalėjo eismo įvykio vietoje likti netgi trumpą laikotarpį, nesuprantama, kodėl tokiu atveju nebuvo kviečiama medicinos pagalba, o dar labiau nuostabą kelia tas faktas, kad B. B., būdamas tokioje jo paties nupasakotoje būklėje, pats sėdo už automobilio vairo ir pargrįžo iki namų, kurie yra toli nuo eismo įvykio vietos (Justiniškių gatvėje). Kaip matyti, pastarajam svaigstanti galva nesutrukdė vairuoti, dienos metu, esant intensyviam eismui jis sugebėjo sugrįžti į namus, kai tuo tarpu išsiaiškinti su nukentėjusiuoju arba bent jau nurodžius šiam negalėjimo likti eismo įvykio vietoje priežastis ir apsikeisti kontaktais dėl tos pačios savijautos padaryti jau nesugebėjo (nors tai būtų užtrukę nepalyginamai trumpiau nei sugrįžimas į kitoje miesto dalyje esančius namus). Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog B. B. sveikatos būklė nebuvo nei itin pablogėjusi, nei tuo metu jo gyvybei buvo iškilęs pavojus. Pažymėtina ir tai, kad nei tą pačią, nei kitą dieną B. B. medikų pagalbos neprireikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš pareigūnų tarnybinio pranešimo, tą pačią dieną susiekus su pastaruoju Z. B. iš karto pareiškė „dėl avarijos esantis nekaltas“ (nukentėjusysis T. V. paaiškino, kad B. B. išlipus iš automobilio, šis taip pat nurodė analogišką poziciją), paprašius pastarojo grįžti į eismo įvykio vietą, sutiko, pasakė „gerai“, tačiau nesugrįžo ir į skambučius nebeatsakė (b. l. 5). Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neneigė, kad toks skambutis galėjo būti, tačiau nieko paaiškinti negalėjo, tikino, kad neatsimena, pažymėjo, jog vartoja vaistus dėl atminties sutrikimo. Tokie teiginiai laikytini siekiu pateisinti savo veiksmus. Teismas neturi jokio pagrindo laikyti, kad B. B. eismo įvykio metu ir vėliau turėjo akivaizdžių atminties sutrikimų. Pateikti medicininiai dokumentai neleidžia daryti tokios išvados, o vien ta aplinkybė, kad pastarajam 2016 m. liepos mėn. buvo rekomenduota vartoti medikamentą (Pramiracetam), skirtą gerinti koncentracijos ir atminties gebėjimus, anaiptol, nereiškia, kad B. B. atmintis buvo ryškiai pablogėjusi, iš esmės, netgi prarasta, kadangi asmuo tikina tokio įvykio kitą dieną jau beveik netgi nebeatsiminęs. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei eismo įvykio dienos vakarą, nei kitą dieną ar dar vėliau nesiėmė jokių veiksmų pranešti apie tai, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, neišsiaiškinęs aplinkybių. Taigi išdėstytos aplinkybės rodo, kad nors B. B. galiausiai ir pripažino pasišalinęs iš eismo įvykio vietos bei nurodė dėlto besigailintis, tačiau jo parodymai dėl pasišalinimą nulėmusių priežasčių vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo laikyti, kad išreikštas gailestis yra nuoširdus (atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti ir ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę). Teismas nesprendžia, dėl kokių priežasčių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė KET 220 punkte numatytų pareigų (daryti išvados, kad pastarasis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs, objektyvaus pagrindo nėra), kadangi tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Taip pat pažymėtina, jog subjektyvūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai apie tai, kad eismo įvykio nesureikšmino, apgadinimas buvo nežymus, nepaneigia jo kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad B. B., vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino (automobilio „Toyota Yaris“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi minėtas automobilis nelaikytinas svetimu turtu minėto straipsnio prasme) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama B. B. asmenybė (spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi), duomenų apie tai, kad šiai dienai yra diagnozuoti ženklūs sveikatos nusiskundimai, nėra. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus B. B. jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia vairuotojams ne tik baudą (nuo 868 iki 1 158 eurų), bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas išskirtiniais atvejais (tačiau tai nereiškia, jog turi egzistuoti ekstraordinarios aplinkybės), t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad B. B. padarytas eismo įvykis nesukėlė ženklių pasekmių, pastarasis kaltę pripažino, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, per ilgametį vairavimo stažą jokių šiurkščių pažeidimų nebuvo padaręs, paskirtas baudas sumokėjo, yra virš 60 metų. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti pritaikius kiek trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali trukmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

B. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.

B. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejų metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, B. B. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16062826702. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).