Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T., jo atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. T. surašytas už tai, kad 2016 m. vasario 17 d., 18.40 val., Kaune, Geležinio Vilko g./Savanorių pr., savo automobiliu blokavo kelią savo sutuoktinės E. T. vairuojamam automobiliui, kuriame buvo ir du jo mažamečiai vaikai R. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas agresyviai nusiteikęs rankomis daužė automobilio langus, reikalaudamas atidaryti jam dureles, užstodamas kelią neleido žmonai išvažiuoti. Vėliau persekiojo žmonos automobilį pavojingai manevruodamas. Tokiais veiksmais R. T. išgąsdino savo vaikus, sukėlė jiems stresą, darė žalingą įtaką savo mažamečių vaikų pasaulėžiūrai, nesistengė formuoti darnios ir tarpusavyje sutariančios šeimos vertybių, nors jis kaip tėvas privalo užtikrinti vaiko teisę į sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi. Šiais veiksmais R. T. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį. Tokia jo veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. T. paaiškino, kad gyvena Kaune, dirba Vilniuje. Žmonai išsikrausčius iš namų, su vaikais ryšį palaiko telefonu. Vasario mėn. 3-4 d. negalėjo susisiekti su vaikais. Vasario 16 d. su vaikais kalbėjo. Dienos metu paskambino žmonos mamai, buvo susitarta, kad kai mama atveš telefoną, vaikas jam paskambins. Vaikas norėjo pas jį važiuoti, bet pasakė, kad pasitars su mama, buvo sutarta, kad atvažiuos jų pasiimti. Kai buvo netoli Savanorių pr. paskambino vaikas ir pasakė, kad susitiks su juo kitą dieną, tada ragelį paėmė žmona ir pasakė, kad susitikimo nebus. Važiuojant pamatė žmonos automobilį, sustojo pažiūrėti ar mašinoje yra vaikai. Žmona automobilį sustabdė. Kai kalbėjosi su vaikais, vaikai pasakė, kad jį matė, tačiau mama griežtai uždraudė išlipti iš mašinos. Vaikai taip pat sakė, kad policijoje jie nebuvo, tačiau vienas buvo uždarytas viename kambaryje, kitas kitame. Policija buvo atvykusi į namus. Sankryžoje skėstelėjo rankomis ir pasilenkė pažiūrėti ar mašinoje yra vaikai. Iki įvykio, savaitgalį vaikai leido su juo, jie sakė, kad nori su juo gyventi. Vasario 19 d. vaikų teisių apsaugos skyrius buvo išrašęs siuntimą E. T. su vaikais apsilankyti pas psichologą, tačiau ji nuvykusi nebuvo. Įvykio dieną ant žmonos supykęs nebuvo. Nesijaučia ką nors blogo padaręs vaikams. Nuo sausio mėnesio su žmona konfliktuoja, konfliktas turtinis. Vaikai jį myli, santykiai draugiški.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Vytautas Sirvydis teigė, kad turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaikai apklausos metu buvo apklausinėjami lygiagrečiai – abu tuo pačiu metu. R. T. apklaustas 16.10 val. – 16.19 val., o T. T. apklaustas 16.10-16.23 val. Gali būti, kad apklausos metu R. T. sirgo, o tai gali būti reikšminga. Šiuo metu vyksta R. T. ir E. T. santuokos nutraukimo procesas. Jo atstovaujamojo asmens kaltė yra grindžiama tokiais duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais. Mažamečių vaikų apklausos negali būti pripažintos tinkamasi įrodymais Specialistės teiginys, kad vaikai iš tikrųjų buvo apklausiami vienas paskui kitą ir nurodyti jų apklausos laikai yra tik techninė, ar žmogiška klaida taip pat ginčytina, kadangi tai reikštų, kad R. T. apklausa baigta 16.19 val., o kitas vaikas apklaustas per keturias minutes ir per jas dar spėta surašyti apklausos protokolą, kas nėra realu. E. T. buvo apklausta tą pačią dieną, t.y. 2016-02-24 ir ne po vaikų, o prieš vaikų apklausas, jos suinteresuotumas yra priešingas ir to įrodinėti nereikia. Vaikų pozicija ir noras gyventi su tėvu yra visiškai įrodyta pateiktais duomenimis. Taip pat protokole nurodytas pažeistas įstatymas, kurio nėra, nurodytas straipsnis, kurio taip pat nėra.

Liudytoja E. T. parodė, kad įvykio metu vaikams buvo atostogos. Kol buvo darbe, vaikai buvo pas jos mamą. Vaikų tėvas paprašė važiuoti su juo kartu. Vasario 17 d. ji pasakė R. T., kad vaikai nori būti pas močiutę, tačiau išvažiuojant iš Geležinio vilko g., R. T. užblokavo kelią. Paskui ji važiavo kitu keliu ir paskambino pagalbos telefonu. R. T. visą kelią važiavo iš paskos. Vyresnysis sūnus pasiėmė mažesnįjį ir nusivedė namo, o ji liko automobilyje laukti pareigūnų. Namuose vaikai statė barikadas. Jos vairuojamo automobilio durys, pradėjus važiuoti užsirakina automatiškai. Vaikų paklausus, ar jie nori, kad būtų atidarytos durys šie pasakė, kad ne. R. T. stovėdamas užtvėrė kelią tada, kai ji ruošėsi sukti į dešinę, tačiau užtvėrus kelią pasuko į kairę ir namo važiavo kitu keliu. Su R. T. buvo sutarta, kad vieną savaitę vaikai bus pas jį, kitą pas ją. Vaikų apklausos atliktos vasaros pabaigoje, kai jie negyveno su ja ilgą laiką, todėl nuomonė buvo suformuota. Turėjo nedarbingumą dėl Ryčio ligos, tačiau kada tiksliai nežino, galėjo turėti nedarbingumą ir dėl savo sveikatos būklės. Policijoje iš pradžių apklausė ją, paskui Rytį, Tadą. Vaikai buvo toje pačioje patalpoje, tačiau jie buvo tolėliau. Apklausos metu vaikams atostogos jau buvo pasibaigę, tą dieną jie abu buvo sveiki. Įvykio dieną vienam vaikui skaudėjo gerklę.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atstovas R. Z. parodė, kad vaikai buvo apklausti netrukus po įvykio Žaliakalnio policijos komisariate, apklausoje dalyvavo ir E. T.. Mama į apklausą nesikišo, vaikai buvo visiškai sveiki, guvūs, mama apie aplinkybe, kad vaikai gal būt negerai jaučiasi nieko nesakė ir tyrėja to nematė. Apklausa atlikta teisingai. E. T. nurodė, kad vaikai namuose buvo išsigandę. Jo nuomone R. T. padarė pažeidimą, pakenkė vaikų psichikai. Kai buvo apklausinėjama E. T., vaikai turėjo kuo užsiimti, nejaukė jokio streso. Atlikus tarnybinį patikrinimą dėl apklausos nebuvo įžvelgta jokių pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimą arba baudą iki dvidešimt aštuonių eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Kaip matyti iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, E. T. nurodė, kad vyksta skyrybų procesas su R. T., bei ginčai dėl vaikų priežiūros. Kaip vieninteliu ir neginčijamu įrodymu – vaikų apklausos protokolais bei E. T. apklausos protokolu remtis negalima, kadangi kyla abejonių dėl apklausų protokoluose nurodytų aplinkybių. Viešoji įstaiga „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir rugsėjo 6 d. Psichologinės paramos ir konsultavimo centre lankėsi R. T. ir T. T.. Vaikų būsena susitikimų metu buvo nebloga, tačiau jie išsakė nerimą dėl tėvų konfliktinių santykių, bei norą gyventi su tėčiu. Taip pat iš Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vaikų apklausos protokolo matyti, kad T. T. laiką leido pas tėtį, pas mamą važiuoti nenori, nes ten nėra ką veikti. Jeigu galėtų rinktis norėtų gyventi su mama, bet jeigu brolis pasirinktų kitaip, darytų kaip brolis. R. T. nurodė, kad pas tėtį būti jam patinka, o pas mamą nelabai. Pas mamą bute negali su broliu išeiti į lauką, nes nėra kiemo. Jo mama gali pykti, kartą stumdė tėtį, o jis tik norėjo juos apginti. Mama negerai elgėsi, nes jie su broliu norėjo likti pas tėtį. Nori gyventi pas tėtį, mamą aplankytų savaitgaliais. Taigi byloje esanti medžiaga prieštaringa, kas teismo manymu yra pasekmė dėl tarp tėvų vykstančio skyrybų proceso, mamos suinteresuotumo nurodyti aplinkybes, neigiamai apibūdinančias R. T..

Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog R. T. neteisėtai trukdė vaikams naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaikų teises pažeidžiančia veika, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalies, sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.