Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria V. J. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas L. D. 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 19 d. 9.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį kelyje, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, lenkė kitą automobilį, t. y. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių – toliau KET, I skyrius, horizontalus ženklinimas, 1.3 punktas), be to, aplenkęs automobilį ir grįžęs į savo eismo juostą (antra eismo juosta), nesant būtinumo eismo saugumui, pradėjo staiga stabdyti su tikslu priversti sustoti aplenktą transporto priemonę, dėl to abi transporto priemonės sustojo antroje eismo juostoje ir kėlė pavojų saugiam eismui (duomenys neskelbtini) gatvėje, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4, 117, 118, 135.4, 140.5 punktus.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjant skundą teisme, apeliantui nebuvo suteikta galimybė duoti išsamius paaiškinimus dėl pateikto skundo, išdėstant visas įvykio faktines aplinkybes, pateikiant savo argumentus, tuo pažeidžiant ANK 630 straipsnio 1 dalies, 639 straipsnio nuostatas. Nurodoma, kad teismo posėdžio metu 2018 m. kovo 1 d. buvo peržiūrimi VW automobilyje įrengto vaizdo registratoriumi užfiksuoti duomenys ir apeliantas tik atsakinėjo į institucijos, teismo bei atstovo pateikiamus klausimus. Be to, apelianto nuomone, galima suabejoti ir teismo neobjektyvumu bei išankstinėmis nuostatomis, kadangi teismo posėdis 2018 m. kovo 1 d. buvo baigtas 15.05 val. ir sprendimo paskelbimas dėl jo skundo buvo atidėtas jau kitai dienai 10.30 val., nors teisėjas 2018 m. kovo 1 d. be jo (apelianto) bylos nagrinėjo dar keturias baudžiamąsias bylas, o 2018 m. kovo 2 d. vėl nagrinėjo 3 baudžiamąsias bylas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog V. J. iš esmės neneigia byloje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių (dvigubos ištisinės linijos kirtimo, kitos transporto priemonės aplenkimo ir sustabdymo), tačiau ginčija jų teisinį vertiną, mano, jog jo atlikti veiksmai turėtų būti vertinami padaryti esant būtinojo reikalingumo situacijai, todėl prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nesant būtinojo reikalingumo sąlygų. Nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl institucijos nutarimo pripažinti jį kaltu dėl pavojingo vairavimo (ANK 420 straipsnio 1 dalis), teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą yra pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.

Atsakant į skundo argumentus dėl bylų išskyrimo ir netinkamo įrodymų vertinimo, apygardos teismas pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino byloje esančių įrodymų visumą, o ne tik kai kuriuos įrodymus, ir bylų išskyrimas neturėjo jokios įtakos dėl V. J. veiksmų vertinimo. Visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad byloje nebuvo pateikti kartu su V. J. važiavusio ir policijos pareigūnų apklausto G. V. ir 2017 m. gruodžio 12 d. D. P. paaiškinimai, V. J. pranešimo BPC garso įrašas, automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas, nes minėti duomenys byloje yra pateikti (b. l. 43). Nors apeliantas teigia, kad jam apylinkės teisme nebuvo pakankamai duota pasisakyti apie bylos aplinkybes, tačiau apygardos teismas pažymi, jog apeliantas skunde nenurodė, kokių konkrečiai naujų aplinkybių jis nespėjo ar negalėjo nurodyti apylinkės teismo posėdžio metu, be to, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, V. J. interesus atstovavo advokatas, kuris proceso metu buvo aktyvus (teikė prašymus, užavinėjo klausimus visiems proceso dalyviams), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės (teisė gintis, teisė duoti paaiškinimus) buvo pažeistos.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinojo reikalingumo sąlygos, kuomet administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybės, t. y.: 1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; 2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus; 3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui; 4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji.

Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 14 d. R. K. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog juo konstatuota, kad R. K. nevykdė reikalavimo duoti kelią persirikiuojant, tai yra persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą, privertė antroje eismo juostoje važiavusį automobilį (vairuojamą V. J.) keisti judėjimo kryptį (stabdyti) (b. l. 43). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nors R. K. minėtu atveju sukėlė pavojingą situaciją kelyje, tačiau dėl to V. J. buvo priverstas savo vairuojamą automobilį stabdyti, o ne kirsti dvigubą ištisinę liniją ir aplenkti R. K. vairuojamą automobilį ir jį pavojingai manevruojant sustabdyti. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš byloje pateikto vaizdo įrašo, paties V. J., taip pat G. V., R. K. duotų paaiškinimų apylinkės teisme (b. l. 33–39, 43–46; LITEKO duomenys) matyti, jog V. J. atlikti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti tuo metu, kai nei pačiam apeliantui, nei kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams dėl R. K. veiksmų negrėsė joks pavojus, priešingai, šioje situacijoje būtent V. J. veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, be to, ir paties V. J. saugumui, nes esant intensyviam eismui, pastarasis neleistinoje vietoje ne tik kad sustojo, bet ir išlipo iš automobilio. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo, G. V. paaiškinimo (b. l. 43) matyti, jog V. J. atliktas manevras buvo padarytas jau už pėsčiųjų perėjos, kai nebuvo jokio protingo būtinumo kertant dvigubą ištisinę liniją lenkti R. K. ir jį stabdyti, todėl visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad dėl R. K. veiksmų jis (apeliantas) galėjo atsitrenkti į kelyje įrengtą pėsčiųjų perėją su įrengtais techniniais saugos įrenginiais. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant būtinojo reikalingumo sąlygų, V. J. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo šališkumo klausimas nurodant, jog teismo posėdis 2018 m. kovo 1 d. buvo baigtas 15.05 val., o sprendimo paskelbimas dėl V. J. skundo buvo atidėtas jau kitai dienai 10.30 val., nors teisėjas 2018 m. kovo 1 d. be apelianto bylos nagrinėjo dar keturias baudžiamąsias bylas, o 2018 m. kovo 2 d. vėl nagrinėjo 3 baudžiamąsias bylas. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 576 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šiuo atveju vien pats faktas, kad bylą nagrinėjęs teisėjas tiek bylos nagrinėjimo dieną, tiek nutarties skelbimo dieną turėjo ir kitų bylų, nesuteikia pagrindo išvadai, kad pažeidėjui nebuvo užtikrinta teisė į nešališką administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimą. Kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas.

Įvertinęs bylos medžiagą, institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog V. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta pagrįstai nustatant, jog apeliantas neveikė esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, apeliacinio skundo argumentai V. J. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį ar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.