Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, A. T., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei Irminai Morkeliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. T. skundą dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo l.e. departamento direktoriaus pareigas 2009-06-25 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159² straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda 1100 Lt bauda, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyresnioji specialistė 2009-06-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. T. 2009 metų gegužės mėnesio pabaigoje iškasė gruntą kūdros įrengimui (duomenys neskelbtini) Šilalės rajone, neturėdamas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento – supaprastinto statinio projekto, kai statybos leidimas neprivalomas. Ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 1 priedo 2 lentelės 11 punktą.

Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vedėjas l.e. departamento direktoriaus pareigas 2009-06-25 nutarimu A. T. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159² straipsnio 5 dalyje, ir jam paskyrė 1100 Lt baudą.

Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, A. T. skundu prašo nutarimą panaikinti. Nurodo, jog jam priklausantis žemės sklypas yra buvusio apleisto karjero teritorijoje ir sklype buvo du vandens telkiniai. Teigia, jog pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre bei žemės sklypo plane nurodyti vandens telkiniai buvo pažymėti kaip užimantys 0,200 ha plotą. A. T. teigimu, vienas vandens telkinys, dėl kurio ginčas nekyla, užima 0,070 ha plotą, kitas vandens telkinys skundžiamame nutarime nurodytas 25x43 m dydžio, arba 0,1075 ha dydžio. Teigia, jog bendras abiejų vandens telkinių plotas 0,1775 ha neviršija nekilnojamo turto registro duomenyse fiksuoto vandens telkinių bendro ploto. Argumentuoja, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodymų, patvirtinančių inkriminuojamą teisės pažeidimą. Teigia, kad nagrinėjant bylą neatsižvelgta į jo paaiškinimus ir dokumentus, kad šis vandens telkinys buvo anksčiau ir kad kūdros jis nekasė, nesiaiškinta, kokio dydžio vandens telkinys buvo iki jo išvalymo, kokios jis kilmės. Nurodo, kad jis tik išvalė vandens telkinį jo negilindamas ir neplėsdamas. Pažymi, jog pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 2 lentelės 11 punktą įrengiant ar pertvarkant kūdras iki 300 m² nereikalingi derinimai su valstybės institucijomis ir projektai. Asmens teigimu, Institucija nurodo netikslias sąvokas. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymą kūdra yra viena iš paviršinio vandens telkinių rūšių, kuri priskirtina dirbtiniams paviršiniams nepratekamiems vandens telkiniams (Aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. D1-98 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 4 punkto 1 dalis). Teigia, kad jo sklype esantis vandens telkinys nėra dirbtinai sudarytas, jis natūraliai susiformavęs, turi kontaktą su natūraliu paviršinio vandens telkiniu, nes yra prie Balskų užtvankos, todėl negali būti laikomas kūdra. Mano, kad kūdros sąvoka neaiški, nes skirtingai nuo Vandens įstatymo nuostatų pagal Aplinkos ministro 2000-07-17 įsakymu Nr. 304 patvirtintų Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisyklių sąvokas kūdra nėra priskiriama prie paviršinių vandens telkinių. Teigia, kad jo sklype esantis vandens telkinys laikytinas tvenkiniu, nes turi sąlytį su natūraliu paviršinio vandens telkiniu ir nėra dirbtinėmis sąlygomis sudarytas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundo argumentais prašo jį patenkinti.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu su A. T. skundu nesutinka ir prašo jį nepatenkinti. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog Tauragės apskrities viršininko 2008-12-04 įsakymu Nr. V-3016 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų, unikalūs Nr. 4400-0597-1179, Nr. 8717-0001-0108 ir Nr. 4400-0958-0463, pertvarkymo projekto tvirtinimo Šilalės rajone“ buvo patvirtintas nurodytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, t.y. jų sujungimas į vieną ir suformuotas 12227 m² žemės sklypas. Teigia, kad nepagrįstas A. T. teiginys, jog vandens telkiniai užima 0,2000 ha plotą, nes pagal 2008-12-24 nustatytus suformuoto žemės sklypo kadastro duomenis pagal faktinę būklę vandens telkinys sudaro 0,0719 ha ploto. Tokio paties ploto vandens telkinys nurodytas ir 2009-05-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kurio duomenų administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija. Nurodo, kad 0,10 ha (25 x 43 m) vandens telkinys iškastas žemės sklype, kurio unikalus Nr. 8717-0001-0108, buvusiame prieš pertvarkymo projektą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jame nėra buvę vandens telkinio, todėl A. T. teiginį apie anksčiau buvusį vandens telkinį laiko nepagrįstu. Institucijos teigimu, šie duomenys įrodo A. T. padarytą teisės pažeidimą, nes kūdros įrengimui reikalingas supaprastintas projektas pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 punktą. Nurodo, kad tiksli pažeidimo data nėra žinoma, tačiau pažeidimas yra trunkamasis ir bauda paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų (b.l. 35-37).

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė atsiliepime išdėstytais motyvais prašo skundą nepatenkinti.

Skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, nustatyta, kad protokole nurodoma: jo surašymo vieta ir data, protokolą surašiusio asmens duomenys; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis savavališkai, be nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto iškasė kūdrą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta pažeidimo vieta – konkretus žemės sklypas, kuriame neteisėtai iškasta kūdra. Tauragės apskrities viršininko 2008-12-24 įsakymu Nr. V-3362 sujungti trys A. T. priklausantys žemės sklypai (b.l. 48). Nekilnojamojo turto registro duomenimis sujungimo būdu suformuotame žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1799-3938 yra vandens telkinys, kurio plotas 0,0719 ha (b.l. 38-39). Tuo tarpu 2006-11-06 Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre duomenimis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. 4400-0958-0463, kuris patenka į sujungimo būdu naujai suformuotą žemės sklypą, yra 0,2000 ha ploto vandens telkinys (b.l. 8-9). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, kad pagrįstas A. T. teiginys apie sklype esančius vandens telkinius ir nepaneigta, kad jis vandens telkinio nekasė, o išvalė esančius. Aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sklype buvo vandens telkiniai dar prieš jam įsigyjant sklypą, parodė ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti R. M. ir Z. B.

Administracinio teisės pažeidimo protokole individualiais požymiais neaptartas ir nekonkretizuotas neteisėtai įrengtas vandens telkinys, nenurodytas jo dydis. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 1 priedo 2 lentelės 11 punktą, kurio pažeidimu kaltinamas asmuo, 12.4.2 punkte nurodytas supaprastintas projektas reikalingas tik įrengiant didesnį kaip 300 m² dirbtinį nepratekamą vandens telkinį. Skundžiamame nutarime ir protokole neteisėtai įrengtas vandens telkinys įvardijamas kūdra. Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 1 dalį kūdra priskiriama dirbtinių paviršinių vandens telkinių kategorijai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. D1-98 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, jog kūdra gali būti vadinamas dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys, todėl tik išsiaiškinus, ar vandens telkinys paviršinis, dirbtinis, t.y. sukurtas techninėmis priemonėmis ir nepratekamas galima jį vadinti kūdra. Nustatyta, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos valdybos skyriaus vedėjos 2009-06-26 nutarime, kuriuo A. T. kaltinamas padaręs ATPK 52² straipsnio 1 dalyje numatytą teisė pažeidimą, tas pats telkinys vadinamas vandens telkiniu (b.l. 13-14). Iš administracinės bylos medžiagos nematyti, kad Institucija būtų tyrusi nurodytas aplinkybes.

Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Institucija teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių A. T. reiškiamą kaltinimą (ATPK 260 straipsnis), todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nutarimas naikintinas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti institucijai iš naujo, nes teismas neturi galimybės surinkti įrodymus kaltinimui pagrįsti. Naujo nagrinėjimo metu būtina ištirti aukščiau išdėstytas aplinkybes, surinkti įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vedėjo l.e. departamento direktoriaus pareigas 2009-06-25 nutarimą, kuriuo A. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159² straipsnio 5 dalį paskirta 1100 Lt bauda, ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti iš naujo tai pačiai institucijai.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausiajam administraciniam teismui.