Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-24-308/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-02-08
Bylos Nr.: 1-24-308/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18042-2019-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kęstutis Lukošiūnas
Nukentėjusysis: A. Ž.
Kaltinamasis: M. P.

Kategorijos

1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr.1-24-308/2021Teisminio proceso Nr.1-01-1-18042-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1;2.1.10.1;2.3.6.4.5.3; (S)

Alytaus apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 8d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,Mariui Plytnikui,Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorui Živilei Gecevičienei, Reginai Juškevičienei, Stasiui Kuppriui,nukentėjusiajam A. Ž. , jo atstovei adv. Virginijai Balčiūnienei,gynėjui adv. Arūnui Bertuliui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje

M. P., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Varėnos r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, senatvės pensininkė, faktinė gyv. vieta- (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta- (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 140 str.2d.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

M. P. smurtaudama sukėlė artimamam giminaičiui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019 m gegužės 1d apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, su medine lenta sudavė ne mažiau tris kartus savo broliui A. Ž. per nugarą, rankas, padarydama odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje, alkūnėse, kairiame dilbyje ir tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė nukentėjusiajam A. Ž. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais M. P. padarė nusikaltimą,numatytą LR BK 140 str.2 d.

Apklausta kaltinamąja M. P. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino nurodydama, kad ji nepadarė jokio nusikaltimo.Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus dėl jai pareikšto kaltinimo.

Nukentėjusysis A. Ž. 2020-03-03 teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso lygiomis dalimis jam, jo seseriai S. S. ir R. G. (jo kitos sesers - M. P. dukrai) priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai bei žemės sklypas,kuriuos paveldėję po tėvų mirties visi trys vaikai lygiomis dalimis.Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ,kitais statiniais ir žemės sklypu jau gal 6 m metai vyksta teisminiai ginčai, bei vyksta įvairūs konfliktai,kadangi sesuo M. P. su dukra R. G. nenori,kad jis ir sesuo S. S. lankytųsi sodyboje. Lauko tualetas, pastatytas už ūkinio pastato sodyboje, taip pat priklauso visiems. Anksčiau jis nebuvo rakinamas. Jis nėra sakęs, kad sodybos tualetu jis ir jo šeima nesinaudoja. Plytą jis paėmė, kai pamatė, kad ant tualeto durų kabo spyna ir M. G. jį pastūmė į šoną nuo tualeto. Jis pats ėjo link tualeto, matė, kad kieme sėdi M. P. ir jos anūkas M. G.. Buvo iki tualeto nepriėjęs, kai išgirdo paskui kažką bėgant. Pasisukęs pamatė, kad tai buvo M. G.. M. G. jį abiem rankom ar pečiu stūmė, suduodamas smūgį jam į pečius. Tai vyko maždaug pusiaukelėje tarp tvoros ir tualeto. M. G. jam sakė kažką panašaus: "Tu čia neisi, nes tau nepriklauso". Nustūmęs jį į šalį, M. G. atsistojo tiesiog ant tualeto durų. Jis pats sakė, kad viskas bendra. Norėjo patekti į tualetą, todėl paėmė iš krūvos vieną plytą ir ėjo link tualeto, norėjo nudaužti tualeto spyną. Garsiai pasakęs, kad nudauš spyną. Kai priartėjo prie tualeto ir prie M. G., šis vėl jį pradėjo stumdyti abiem rankom suduodamas smūgius jam į krūtinę, abi rankas (ir virš alkūnės, ir žemiau alkūnės). M. G., stumdydamas jį, kelis kartus buvo sugriebęs rankomis už jo rankų ties dilbiu (žemiau alkūnės). M. G. jam smūgių nesudavė, bet tiesiog jį stipriai stumdė, dėl ko jam skaudėjo. Vieną kartą M. G. stipriai jį stūmė suduodamas ranka į krūtinės kairę pusę, kad jis atsitrenkė nugara ir alkūnėmis į vielinio tinklo tvorą. Jis M. G. smūgių nesudavė, tik buvo paėmęs už šaliko, buvusio ant jo kaklo, ir traukė, norėdamas patraukti M. G. nuo tualeto durų. Jis nematė, kaip prie jo iš už nugaros priėjo M. P. su mediniu pagaliu rankoje. Vienu momentu tiesiog pajuto smūgį kažkokiu daiktu į viršutinę nugaros dalį, labiau į dešinę pusę. Po pirmo smūgio jis instinktyviai pakėlė kairę ranką, norėdamas prisidengti, tada vienas smūgis kliuvo ir jo rankai. Pasisukęs pamatė, kad mediniu pagaliu(lenta) jį muša M. P.. Mediniu pagaliu jam sudavė ne mažiau trijų smūgių - mažiausiai du smūgius ji pataikė į nugarą ir vieną smūgį į kairę ranką, kai ją pakėlė, norėdamas apsiginti. Nematęs iš kur ji paėmė tą medinį pagalį. Nuo M. P. suduotų smūgių jam skaudėjo ir nugarą, ir ranką. Smūgių matu jis jautė, kaip kažkas jam įdūrė, įdrėskė. Vėliau, jau po įvykio, apžiūrėjęs tą M. P. pagalį pamatė, kad yra vinučių, kurių smaigaliai išlindę iš medienos. Kiek atsimena, jo žmona M. Ž. ir sesuo S. S. buvo kieme, kai jis nuėjo link tualeto. Jos matė, kaip paskui jį link tualeto nuėjo M. G., jos turėjo matyti, kas įvyko tarp jo ir M. G., kaip M. P. sudavė jam smūgius. Po to, kai jam smūgius sudavė M. P., jis pasitraukė į šalį ir iškvietė pareigūnus. Po įvykio apžiūrėjo, kad jo marškiniai suplėšyti nugaros viršutinėje dalyje dešinėje. Greičiausiai jie suplyšo nuo vinučių. Marškinius yra jau išmetęs. Įvykį turėjo matyti ir kaimynė G. N., kuri buvo priėjusi prie tvoros, kurios sodyba yra už jų ūkinio pastato, prie kurio yra lauko tualetas, už vielinio tinklo tvoros. Ji galėjo viską matyti iš savo sodybos kiemo. Buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, ekspertai užfiksavo nubrozdinimus, kraujosruvas, nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą.Po įvykio pastebėjęs,kad nugaroje buvo įplėšti jo marškiniai,kuriuos galėjo įplėšti suduodant smūgius medinėje lentoje buvusi vinis.Marškinių vertė buvo 10 Eur ,bei po įvykio marškinius turėjęs išmesti,nes nebuvo galima juos jau vilkėti. Dėl tokių sesers M. P. padarytų smurtinių veiksmų patyręs neigiamus išgyvenimus, stresą, dėl išgąsčio ir baimės drebėjo rankos , taip pat dėl to patyręs pažeminimą ir kurį laiką net negalėjęs dirbti. Po įvykio atsirado baimės jausmas, kad kaltinamoji ir vėl gali naudoti fizinį smurtą prieš jį, tas baimės jausmas jį persekioja iki šiol.

Liudytoja M. Ž. (nukentėjusiojo A. Ž. sutuoktinė) 2020-03-03 teismo posėdyje parodė, kad 2019-05-01 apie pietus ji matė ir girdėjo konfliktą, kuris įvyko tarp jos vyro A. Ž., M. P. ir M. G.. Konfliktas kilo dėl to, kad A. Ž. norėjo pasinaudoti bendru lauko tualetu, kuris yra sodyboje, tačiau to padaryti negalėjo, nes ant lauko tualeto buvo pakabinta spyna. A. Ž. bandė numušti spyną plyta, tačiau nespėjus to padaryti, pribėgo M. G. ir iškart stūmė jos vyrą į tinklinę tvorą. Tada M. G. rankomis suėmė jos vyrą už abiejų rankų ir dar koja prispaudė, ko pasekoje jos vyras visiškai negalėjo judėti. Tuo metu prie lauko tualeto pribėgo M. P. ir medine lenta pradėjo daužyti jos vyro ranką. Tada jos vyras pakėlė rankas į viršų ir alkūne dengėsi nuo smūgių veidą. M. P. sudavė 4 smūgius į abi jos vyro rankas, t.y. alkūnes. Ta lenta sudavė smūgius į galvą. Ji neprisimena, kiek smūgių. M. G. nesmūgiavo jos vyrui, bet laikė jį. Konfliktą matė G. N., kuri gyvena šalimais. Dar matė S. S.. Konflikto metu ji buvo 2-3 metrų atstumu ir fotografavusi šį įvykį. Tačiau dėl buvusio didelio susijaudinimo ji nespėjusi užfiksuoti to momento,kai M. P. sudavė smūgius lenmta. Įvykio metu jos vyras A. Ž. patyrė sužalojimus: sumuštos abiejų rankų alkūnės, nubrozdinta kažkuri ranka, sumuštas ir paraudęs viršugalvis. Liudytoja M. Ž. pateikė 22 nuotraukas, jos nufotogafuotas įvykio metu.

Liudytoja S. S. (kaltinamosios ir nukentėjusiojo A. Ž. sesuo) 2020-03-03 teismo posėdyje parodė, kad 2019-05-01 apie 10 val. ji su broliu A. Ž. ir jo sutuoktine atvažiavo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Tėvų sodyba nėra padalinta, dėl to vyksta teismai. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę į 1/3 sodybos. Ji, brolis A. Ž. ir R. G. - turtu naudojasi bendrai. Tą dieną tvarkėsi lauke su broliu A. Ž. ir jo žmona M. Ž.. A. Ž. užsinorėjo nueiti į lauko tualetą. Tualetas buvo užrakintas. Dėl to kilo konfliktas tarp A. Ž. ir M. P.. M. P. neatrakino tualeto. A. Ž. numušė spyną. M. P. išsikvietė iš Vilniaus savo anūką M. G.. Dar iki M. G. atvažiavimo M. P. ant tualeto durų uždėjo kitą spyną. Atvažiavęs M. G. reikalavo grąžinti spyną. A. Ž. prašė gražiuoju atrakinti tualetą. Prie tualeto įvyko susistumdymas. Ji buvo maždaug už 10-15 metrų nuo susistumdymo vietos. M. G. suėmė A. Ž. už marškinių ir pradėjo kratyti. A. Ž. nustūmė M. G. nuo savęs. Prie pat buvo M. P., kuri pagriebusi iš tvoros medinį pagalį, daugiau panašų į lentą) sudavė kelis kartus A. Ž.. Ji nematė, kur pataikė, nes vienas kitą užstojo. Šį įvykį matė ir šalia gyvenanti kaimynė G. N.. Kai atvyko policija, ji matė ant A. Ž. krūtinės kelias mėlynes bei įdrėskimus ant rankos. Įvykio metu A. Ž. buvo sužalotas. Ten įvykio vietoje buvusi M. Ž. su telefonu darė nuotraukas .

Liudytojas M. G.(kaltinamosios vaikaitis) 2020-09-03 teismo posėdyje atsisakė duotis parodymus BPK 278 str. nustatyta tvarka, kadangi kaltinamoji M. P. yra jo senelė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju M. G. parodė, kad R. G. - jo motina, M. P. - jo mamos motina ir jo močiutė. (duomenys neskelbtini) yra sodyba, kuri priklauso jo mamai R. G. ir jos dėdei A. Ž. bei tetai S. S.. Jis žino, kad jau ne vienus metus tęsiasi nesutarimai tarp M. P. ir A. Ž. su S. S. dėl sodybos. M. P. savo dalį yra perrašiusi jo mamai R. G.. Jie nėra susitarę geranoriškai, ir teismas dar nėra padalinęs konkrečiai sodybos pastatų. A. Ž. ir S. S. yra net ir teisme ar policijoje (kažkokioje medžiagoje) pareiškę, kad nesinaudoja šios sodybos lauko tualetu, kad naudojasi kaimynų lauko tualetu. Taigi, tualetas būna užrakintas, ir raktas nuo tualeto būna pas jo senelius Peciukonius. 2019-05-01 dienos metu jis nuvažiavo pas savo senelius į Senųjų Naniškių k. Varėnos r. Jis su močiute M. P. sėdėjo kieme, abu gėrė kavą. Buvo atvažiavęs A. Ž. su savo žmona M. Ž., bei šio sesuo S. S.. Būdami kieme pamatė, kaip link lauko tualeto nuėjo A. Ž.. Stebėjo, ką jis darys. A. Ž. nuėjo iki tualeto, pamatė, kad jis užrakintas, kabo spyna. Jis arba močiutė būtų atrakinę tualetą, jeigu A. Ž. būtų paprašęs. A. Ž., nieko nesakė, paėmė iš krūvos plytą ir ėjo link tualeto. Jis iš karto suprato, kad Ž. greičiausiai daužys spyną. Nenorėdamas, kad būtų suniokotas senelių turtas, jis nuėjo prie A. Ž.. Nesistumdė. Kai A. Ž. paėmė jam už šaliko, tai jis savo abiem rankom, ištiesęs jas į priekį, mėgino A. Ž. atitraukti nuo savęs. Vienu momentu buvo suėmęs rankom už A. Ž. abiejų rankų dilbio srityje, t.y. žemiau alkūnių. Taip suėmęs tiesiog norėjo, kad šis nepriartėtų prie jo. Laikė, kad jis apsiramintų. Smūgių A. Ž. nesudavė. A. Ž. buvo sugriebęs jį už šaliko, tempė šaliką, smaugė. Dėl šio fakto Varėnos rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. M. P. buvo kieme, ji viską matė. Ji priėjo prie pat ir norėjo A. Ž. patraukti nuo jo. Rankomis to padaryti jai nepavyko. Tada jis matė, kaip močiutė medine lenta vieną kartą sudavė A. Ž. į dešinės rankos viršutinę dalį, į žasto sritį. Ji sudavė tik vieną smūgį. Tada A. Ž. jį paleido. M. P. A. Ž. daugiau smūgių nesudavė. Kai tarp jo ir A. Ž. prasidėjo susistumdymas, tai M. Ž. ir S. S. buvo prie gyvenamojo namo, jos negalėjo matyti, kas įvyko pačioje pradžioje. Kai močiutė kažką suriko, jos atėjo arčiau tualeto. Kaimynės G. N. irgi prie lauko tualeto nebuvo. Ji per gyvatvorę iškišo galvą pasižiūrėti tik tada, kai M. Ž. ar S. S., kažką jai sušuko. Jis A. Ž. nesudavė smūgių, buvo tik suėmęs rankomis dilbio srityje, o močiutė A. Ž. sudavė vieną smūgį lenta į dešinės rankos žastą. Ant ūkinio pastato yra pritvirtinta vaizdo kamera, kuri nėra nukeipta į lauko tualetą. Įvykio momento ta vaizdo kamera neužfiksavo, bet tame įraše užfiksuota, kaip A. Ž. elgėsi po įvykio, ten matosi, kad iš pradžių A. Ž. marškiniai nebuvo suplėšyti, matosi, kaip M. Ž. nešiojasi lentą, kuria A. Ž., neva, buvo sumuštas.

Liudytoja R. Š., Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulė, parodė,kad 2019-05-01 dirbo viename ekipaže su vyr. patrule G. G.. Apie 13.25 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp giminaičių. Nuvyko į įvykio vietą. Ten rado žmones: A. Ž., jo žmoną, jo seseris S., P., P. anūką G.. Kaip aiškino ten buvę asmenys, konfliktas įvyko dėl sodyboje esančio užrakinto lauko tualeto. A. Ž. aiškino, kad ėjo į tualetą, o jo sesers P. anūkas G. jo neleido. Kadangi pastatai sodyboje nėra padalinti konkretiems savininkams, ir lauko tualetas yra bendras, tai jis paėmė plytą ir norėjo nudaužti pakabinamą spyną nuo tualeto durų. Jie abu su G. prie tualeto susistumdė, o tada P. pagaliu sudavė A. Ž. per nugarą ir rankas. Ir A. Ž., ir G. buvo pikti vienas ant kito ir turėjo vienas kitam pretenzijų, sakė, kad nori rašyti pareiškimus. Apie įvykį pranešė tyrėjai K. K.. Tada į įvykio vietą atvyko kitas policijos ekipažas - tyrėja K. K. ir vyr. patrulis V. S.. Prisimena, kad A. Ž. rodė savo apdraskytas rankas, tvirtino, kad tai padarė G.. G. rodė raudoną žymę ant savo kaklo, sakė, kad tai padarė A. Ž.. Prisimena, jog P. sakė, kad ji gynė nuo A. Ž. savo anūką G., todėl pagaliu vieną kartą sudavė A. Ž. per nugarą, ji nieko nesakė, kad ir jai kažkas sudavė, kad ir ji nukentėjo.

Liudytoja G. G. ,Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulė, parodė, kad 2019-05-01 dirbo viename ekipaže su vyr. patrule R. Š.. Apie 13.25 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) tarp giminaičių vyksta konfliktas. Nuvyko į įvykio vietą. Sodyboje buvo žmonių: A. Ž. su savo žmona, jo seserys, pavardžių neprisimena, vienos iš seserų anūkas, jo pavardės neprisimena. Visi žmonės buvo susijaudinę, sudirgę, vienas per kitą aiškino, kad konfliktas įvyko dėl sodyboje esančio užrakinto bendro lauko tualeto. A. Ž. aiškino, kad norėjo į tualetą, bet tualetas buvo užrakintas, todėl jis plyta norėjo nudaužti spyną, o jo sesers anūkas neleido. Todėl abu susistumdė, o tada jo sesuo lenta jam sudavė per nugarą ir rankas. Žmonės sodyboje sakė, kad nėra pasidalinę pastatų, vyksta teisminis procesas. Visi buvo pikti vieni ant kitų ir turėjo pretenzijų, sakė, kad nori rašyti pareiškimus. Apie įvykį buvo pranešta tyrėjai K. K.. Tada į įvykio vietą atvyko kitas policijos ekipažas - tyrėja K. K. ir vyr. patrulis V. S.. Kiek prisimena, tai A. Ž. rodė savo apdraskytas rankas, tvirtino, kad tai padarė sesers anūkas. Ž. rodė medinę lentą ir sakė, kad šia lenta jam smūgius sudavė jo sesuo. Jaunuolis, kaip suprato, Ž. sesers anūkas, rodė raudoną žymę ant savo kaklo, sakė, kad tai padarė A. Ž.. Prisimena, kad pagyvenusi moteris, kaip suprato Ž. sesuo, sakė, kad ji gynė nuo A. Ž. savo anūką, todėl pagaliu vieną kartą sudavė A. Ž. per nugarą. Ši moteris nieko nesakė, kad ir jai kažkas sudavė, kad ir ji nukentėjo.

Liudytoja K. K., Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja, parodė, kad 2019-05-01 apie 13.25 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp giminaičių. Į įvykio vietą pirmiausiai važiavo patrulių ekipažas. Po to į vietą vyko ji su vyr. patruliu V. S.. Kai nuvyko, ten buvo šie žmonės: A. Ž., jo žmona M. Ž., jo sesuo S. S., jo sesuo M. P., M. P. anūkas M. G.. Kaip aiškino ten buvusieji, sodyboje yra lauko tualetas, kuris užrakintas pakabinama spyna. A. Ž. pasakojo, kad ėjo į tualetą, o M. G. jo neleido, jie abu susistumdė, o tada M. P. tvoros pagaliu sudavė A. Ž. per nugarą ir rankas. Ir A. Ž., ir M. G. turėjo vienas kitam pretenzijų, sakė, kad rašys pareiškimus. Ji priėmė pareiškimus ir iš A. Ž., ir iš M. G.. A. Ž. parodė pagalį, kuriuo M. P. jam sudavė smūgius. Prie lauko tualeto rado plytą, kurią, pasak M. G., A. Ž. turėjo rankose ir ėjo link jo. Kiek prisimena, tai A. Ž. rankos buvo apdraskytos. Jis rodė savo marškinius, kurie nugaroje dešinėje pusėje buvo įplyšę. M. G. rodė kažkokią žymę ant kaklo. M. P. nieko nesakė apie tai, kad nukentėjo. M. P. neneigė, kad pagaliu sudavė A. Ž.. Bet sakė, kad sudavė, nes gynė savo anūką M. G.. Ji pradėjo du ikiteisminius tyrimus - ir A. Ž., ir M. G., surašė užduotis dėl jiems padaryto sveikatos sutrikdymo. Abu sakė, kad vyks pas teismo medicinos ekspertus.

Liudytojas V. S., Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis, parodė, kad 2019-05-01 apie 13.29 val., buvo gautas iš Bendrojo pagalbos centro pranešimas, kad pranešėjos brolis muša anūką. Apie 13.41 val. gautas papildomas pranešimas, kad pranešėją sumušė giminaitis. Kiek žino, į įvykį pirmiausiai sureagavo ekipažas, kuriame dirbo vyriausiosios patrulės R. Š. ir G. G.. Jis pats dirbo kartu su tyrėja K. K.. Į minėtą įvykį (duomenys neskelbtini), atvyko apie 13.46 val., nes kitas ekipažas pranešė, kad galimai smurto faktas pasitvirtino. Sodyboje juos pasitiko M. P. su anūku M. G.. Jis pats mobilaus ryšio telefonu nufilmavo M. P. paaiškinimus, ji nurodė, kad jos atžvilgiu nebuvo smurtaujama. Vaizdo įrašą įkėlė į policijos registruojamų įvykių registrą. M. G. turėjo pretenzijų A. Ž., iš M. G. buvo priimtas pareiškimas. Sodyboje buvo A. Ž., jis sakė, kad tarp jo ir M. G. buvo konfliktas. Tyrėja K. K. priėmė pareiškimą. Jis su sodyboje esančiais asmenimis daugiau nebendravo. Dabar neatsimena, ar sodyboje buvę asmenys buvo sužaloti. Įvykio vietoje, kiek prisimena, ūkiniame pastate buvo įrengta vaizdo kamera, tačiau ji nukreipta tik į sodybos kiemą, kur vyko konfliktas ten nebuvo filmuojama. Buvo nuėję pas kaimynystėje gyvenančią G. N., ji sakė, kad girdėjo kaimynų sodyboje barnį.

Liudytoja G. N. 2020-09-30 posėdyje parodė, kad 2019-05-01 apie pietus buvo savo kieme (duomenys neskelbtini) kai išgirdusi riksmus pas kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Išgirdusi, kaip A. Ž. šaukia jos vardą. Ji nuėjusi link tvoros pažiūrėti kas atsitiko. Pamatė, kaip prie lauko tualeto M. G. suėmęs abiem rankomis už marškinių ties krūtine krato A. Ž.. M. G. šaukė A. Ž., kad jis eitų pas N. į tualetą, nes lauko tualetas priklauso jam, t.y. M. G.. Ji atsakė, kad turit savo tualetą ir pas ją nėra ko eiti. M. P. tuo metu stovėjo šiek tiek toliau nuo M. G. ir A. Ž.. Kai M. P. pradėjo šaukti, kad anūkas M. G. ją nufotografuotų, tai ji pasitraukė nuo tvoros ir nuėjusi į savo namus. Ji tik matė, kaip M. G. abiem rankom buvo suėmęs A. Ž. už marškinių ties krūtine ir jį kratė. Su M. P. ji nebendrauja. Konfliktai tam kieme vyksta jau nuo seniai, kadangi A. Ž. ir S. S. atvažiavus į paveldėtus tėvų namų, tai jų sesuo M. P. nenori leisti jų į sodybą. Ji dėl ženkliai pablogėjusios savo sveikatos būklės negali jau gerai ir prisiminti visų ten vykusių konfliktų bei nurodyti ką nors detaliau.

2020-12-08 teismo posėdyje(t.3 b.l.179-180) apklausta teismo medicinos specialistė R. G. iš esmės patvirtino jos pateiktas išvadas dėl A. Ž. kūno sužalojimų nustatymo ir galimų sužalojimo padarymo aplinkybių.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. Ž. parodė, kurioje vietoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2019-05-01 vyko konfliktas tarp M. G., M. P. ir jo paties. (t.2, b.l. 43-48)

2019-05-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1364/2019 (01) nurodoma, kad: 1. A. Ž. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje pusėje, alkūnėse, kairiame dilbyje. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje- kietu aštrią briauną ar smailumą turinčiu daiktu, kiti nubrozdinimai kietais bukais, robotą paviršių ar buką briauną turinčiais daiktais. 2. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. 3. Nustatyti sužalojimai padaryti nemažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. 4. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5. Patiriant sužalojimu yra juntamas fizinis skausmas. (t.1, b.l. 56)

2019-08-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 2549/2019 (01) nurodoma, kad poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje padaryta paveikus kietu buku daiktu, neatmetama galimybė, kad kumščiu ar delno pagrindu. Odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje padarytas kietu, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, neatmetama galimybė, kad lentos buku kampu ar kita ribota jos dalimi. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimas dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje galėjo būti padarytas dešine ranka atsiremiant į tvorą. Odos nubrozdinimai dešinės alkūnės linkyje ir kairės alkūnės vidiniame paviršiuje tikėtina padaryti rankų nagais, galimai griebimo metu. Gilus linijinis odos nubrozdinimas kairio dilbio vidiniame paviršiuje galėjo būti padarytas paveikus minėtą sritį tiek vinies aštriąja tiek buka dalimis. (t.1, b.l. 64-65)

2019-05-20 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vietoje išimta lenta ir plyta. Lenta - medinė, vietomis matomi mėlynos spalvos dažų pėdsakai (dažai nusitrynę, nublukę), lentos ilgis - 101 cm, plotis - 12,2 cm, storis - 2 cm. Viename lentos gale yra susmailėjimas, šiame lentos gale vienoje pusėje 2,5 cm atstumu nuo smailiojo galo yra surūdijusios vinies galvutė (skersmuo 5 mm), vinies galvutė šiek tiek išsikišusi virš lentos paviršiaus. Toje pačioje lentos pusėje 72 cm atstumu nuo smailo galo yra dar viena vinies galvutė (skersmuo 3 mm), kuri taip pat išsikišusi virš lentos paviršiaus. Kitoje lentos pusėje 25 cm atstumu nuo smailo galo yra dar viena vinies galvutė (skersmuo 3 mm), kuri taip pat išsikišusi virš lentos paviršiaus. Plyta - silikatinė, pilkos, žalsvos, baltos spalvų, kampai aptrupėję, išmatavimai: ilgis- 24,8 cm, plotis - 11,6 cm, aukštis - 8,4 cm. (t.1, b.l. 138-143).

2019-05-01 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr.patrulės R. Š. tarnybiniu pranešimu nurodoma, kad 2019-05-01 pagal Bendrajame pagalbos centre gautą pranešimą dėl konflikto tarp namo bendrasavininkų buvo patikrintas konflikto dalyvių blaivumas. Tikrinant alkotesteriu Alcotest ARFM-0251, patikros sertifikato Nr. 0853732, nustatyta, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo blaivūs. (t.1, b.l. 30)

2019-09-13 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019-09-13 M. G. motina R. G. pateikė USB atminties raktą, nurodant, kad jame yra vaizdai susiję su 2019-05-01 įvykiu (duomenys neskelbtini) (vaizdo stebėjimo kameros fiksuoti kiemo vaizdai). (t.1, b.l. 146)

2019-09-24 apžiūros protokolu užfiksuota CD laikmenos duomenys su 2019-05-01 vaizdo įrašais, kuriuos 2019-09-13 pateikė R. G.. Tai fragmentiniai įrašai apie asmenų judėjimą 2019-05-01 dienos metu kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 147-151)

Iš liudytojos M. Ž. pateiktų fotonuotraukų (t.3 b.l. 111-126 )matosi, kad prie lauko tualeto rankomis yra susikibę M. G. ir A. Ž., vienoje iš fotonuotraukų (t.3 b.l.118)matosi stovinti su medine lenta smailu galu M. P., bei kad prie tvoros yra priėjusi G. N.(t.3. b.l.126).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateiktu pranešimu dėl 2019-05-01 d. 13:27:31 val. ir 13:39:53 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotus pranešimus. Apžiūrėjus pokalbio garso įrašą nustatyta, jog 13:27:31 val. pranešimas buvo dėl to, kad brolis muša anūką. Pranešėja – P.. 13:39:53 val. pranešimas buvo dėl to, kad negali nueit į tualetą, muštynės. Pranešėjas – Ž.. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 154-159)

2019-10-18 apžiūros protokolu užfiksuota apžiūra CD laikmenos duomenų su 2019-05-01 dviem vaizdo-garso įrašais ir dviem nuotraukomis, perkeltais iš PRĮR sistemos. Pirmojo vaizdo-garso įrašo trukmė- 11 s. Įraše nufilmuotas vaizdas prie lauko tualeto. Antrojo vaizdo-garso įrašo trukmė 48 s. Įraše nufilmuotas vyras, kaip žinoma iš tyrimo medžiagos, tai A. Ž.. A. Ž. stovi prie lauko tualeto, bendrauja su policijos pareigūne. A. Ž. prisistato ir nurodo, kad: "G. neįleido į tualetą, atbėgo prie durų, atsistojo, stumdė nuo durų, aš paskui norėjau numušt šitą spyną, pasiėmiau plytą, norėjau numušt spyną šitą. Bet jisai manęs ten irgi stumdė, atbėgo sesuo, kalė pora kartų su lenta per pečius". Pirmojoje nuotraukoje nufotografuota žmogaus dešinė ranka, ant kurios ties linkiu stebimas paraudimas. Antrojoje nuotraukoje nufotografuota žmogaus kairė ranka, ant kurios vidinėje pusėje dilbio srityje stebimi nubrozdinimai. (t.1, b.l. 160-163)

2019-06-27 apžiūrint duomenis iš PRĮR buvo užfiksuota, kad bendraudamas su pareigūnais 2019-05-02 M. G. nurodė, jog įvyko susistumdymas su A. Ž. dėl užrakintos spynos. Bendraudama su pareigūnais 2019-05-01 M. P., atsakydama ar nukentėjo per konfliktą, nurodė, jog: "ai sakykim, kad ne ... aš tik anūkų gyniau ir viskas". (t.1, b.l. 44-46, 50).

2019-09-13 tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2019-09-13 M. G. motina R. G. pateikė USB atminties raktą, nurodydama, kad jame yra vaizdai susiję su 2019-05-01 įvykiu (duomenys neskelbtini) (vaizdo stebėjimo kameros fiksuoti kiemo vaizdai). (t.1, b.l. 146)

2019-09-24 apžiūros protokolu užfiksuota laikmenos duomenys su 2019-05-01 vaizdo įrašais, kuriuos 2019-09-13 pateikė R. G.. Tai fragmentiniai įrašai apie asmenų judėjimą 2019-05-01 dienos metu kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 147-151)

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2019-05-01 d. 13:27:31 val. ir 13:39:53 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotus telefoninius pranešimus. Apžiūrėjus pokalbio garso įrašą nustatyta, jog 13:27:31 val. pranešimas buvo dėl to, kad brolis muša anūką. Pranešėja – P.. 13:39:53 val. pranešimas buvo dėl to, kad negali nueiti į tualetą, muštynės. Pranešėjas – Ž.. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 154-159)

2019-10-18 apžiūros protokole užfiksuota apžiūra CD laikmenos su 2019-05-01 dviem vaizdo-garso įrašais ir dviem nuotraukomis, perkeltais iš PRĮR sistemos. Pirmojo vaizdo-garso įrašo trukmė- 11 s. Įraše nufilmuotas vaizdas prie lauko tualeto. Antrojo vaizdo-garso įrašo trukmė 48 s. Įraše nufilmuotas vyras, kaip žinoma iš tyrimo medžiagos, tai A. Ž.. A. Ž. stovi prie lauko tualeto, bendrauja su policijos pareigūne. A. Ž. prisistato ir nurodo, kad: "G. neįleido į tualetą, atbėgo prie durų, atsistojo, stumdė nuo durų, aš paskui norėjau numušt šitą spyną, pasiėmiau plytą, norėjau numušti spyną šitą. Bet jisai manęs ten irgi stumdė, atbėgo sesuo, kalė pora kartų su lenta per pečius". Pirmojoje nuotraukoje nufotografuota žmogaus dešinė ranka, ant kurios ties linkiu stebimas paraudimas. Antrojoje nuotraukoje nufotografuota žmogaus kairė ranka, ant kurios vidinėje pusėje dilbio srityje stebimi nubrozdinimai. (t.1, b.l. 160-163

2019-10-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (t.1 b.l.164-169) patvirtinama, kad A. Ž. ir S. S. nuo 2001-05-15 ,o R. G. nuo 2016-09-08 (2016-08-24 dovanojimo sutarties pagrindu, su M. P. ir S. P. uzufrukto teise naudotis 1/3 gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalimis) yra savininkai po 1/3 dalį į gyvenamąjį namą, ūkio pastatus bei į 3,5429 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros(Varėna) 2019-10-28 priimtu nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-18057-19 (t.3 b.l.8-19) ir 2020-02-10 Kauno apygardos teismo nutartimi (t.3 b.l.37-40) patvirtinama, kad ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-18057-19 prieš A. Ž. dėl nusikalstamų veikų ,numatytų BK 140 str.1d. ir 140 str.2d.(pagal M. G. ir M. P. pareiškimus dėl jų sužalojimo 2019-05-01 ) buvo nutrauktas, nepadarius nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamosios kaltė pagal LR BK 140 str.2d. įrodyta .

BK 140 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia tyčiniais veiksmais- mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine kaltininko tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Kaltinamoji neigia padarius kaltinime nurodomą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji pripažįsta 2019-05-01 buvus konfliktą prie tualeto tarp jos anūko M. G. ir nukentėjusiojo- jos brolio A. Ž.. Kaltinamoji pasisakydama paskutinio žodžio teise nurodė, kad ji nukentėjusiajam A. Ž. sudavusi su lenta smūgį gindama anūką M. G.. Apie M. P. prisipažinimą įvykio vietoje, kad ji sudavusi smūgį su lenta A. Ž. nurodė ir policijos pareigūnės R. Š., G. G. ir K. K..

Nukentėjusiojo A. Ž. parodymai dėl jo sužalojimo duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nesiskiria, yra nuoseklūs bei abiem atvejais nurodo tas pačias jo sužalojimo aplinkybes suduodant M. P. su medine lenta(pagaliu) smūgius jam. Liudytojos M. Ž. ir S. S. irgi nurodo M. P. panaudoto smurto prieš A. Ž. faktą. Dėl to šiuo atveju yra svarbi nukentėjusiojo ir kaltinimą palaikančių liudytojų M. Ž. ir S. S. duotų parodymų apie konfliktą tiek ikiteisminio tyrimo metu ,tiek teismo posėdyje analizė, kur abiem atvejais šios liudytojos nurodo apie buvusį pradžioje žodinį konfliktą su apsistumdymu tarp M. G. ir A. Ž. prie lauko tualeto, bei po to M. P. įsijungimą į šį jų konfliktą bei jos smūgių lenta sudavimą. Iš surinktų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajam nurodomus smūgius su lenta ir padarė nurodomus kūno sužalojimus tiek nugaroje, tiek rankų srityje. Nukentėjusysis patvirtina, kad kaltinime nurodytus sužalojimus padarė būtent kaltinamoji, bei jis šių sužalojimų nepasidarė į vielinę tvorą stumdymosi su M. G. metu.

Kaltinamoji atsisakydama teikti savo paaiškinimus apie jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tik nurodė, kad ji gynusi anūką M. G.. Iš tokio kaltinamosios M. P. nurodymo ir kaltės nepripažinimo galima suprasti, jog ji laiko, kad suduodama smūgius su lenta A. Ž. ji veikė būtinosios ginties ribose.

LR BK 28 str.2d.nurodo,kad Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar kaltinamoji turėjo teisę į būtinąją gintį šioje konkrečioje situacijoje, kai vyko jos anūko M. G. ir A. Ž. žodinis konfliktas bei apsistumdymas prie lauko tualeto dėl A. Ž. siekimo patekti į lauko tualetą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tarpe kitų statinių yra įregistruota kiti inžineriniai statiniai-lauko tualetas(2.11 p.),unik.Nr. (duomenys neskelbtini), o skiltyje dėl nuosavybės teisių į šį statinį įregistravimo(4.1 p.) nurodyta, kad R. G. yra įregistruota 1/3 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) ,aprašytų p.2.11. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad R. G. į lauko tualetą turi 1/3 dalį nuosavybės kartu su kitais bendrasavininkais ir šiuo atveju vienas iš bendrasavininkių A. Ž. turėjo teisę pasinaudoti lauko tualetu. Tačiau tokią jo teisę pasinaudoti lauko tualetu pradėjo ginčyti kaltinamoji M. P., kuriai net nėra suteikta uzufrukto teisė į R. G. priklausančią 1/3 dalį lauko tualeto(išrašo 6.1 p.) ,bei kaltinamosios pakviestas M. G., kuris fiziniais veiksmais trukdė A. Ž. patekti į tualetą. Dėl tokių M. G. veiksmų prasidėjo jo stumdymasis su A. Ž., kur tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš pateiktų fotonuotraukų matosi, kad A. Ž. norėjo nustumti M. G. nuo tualeto durų ,o M. G. nenorėjo leisti A. Ž. įeiti į tualetą.Tačiau kaip matosi iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros(Varėna) 2019-10-28 priimto nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-18057-19 nutraukimo (t.3 b.l.8-19) šie A. Ž. ir M. G. tarpusavio stumdymosi veiksmai neperaugo į A. Ž. nusikalstamą veiką M. G. atžvilgiu.Iš nukentėjusiojo A. Ž. ,liudytojų M. Ž.,S. S. parodymų, pačio M. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matosi, kad jie stumdėsi stovėdami, A. Ž. nebuvo sugriebęs M. G. ,kad pastarasis negalėtų judėti ar kvėpuoti(pvz. sugriebus už kaklo ir smaugiant už kaklo) ar nugriovus M. G. ant žemės ir A. Ž. atliekant tokius fizinius veiksmus(smūgių sudavimus į galvos sritį,spardymą kojomis ar pan.),kurie aiškiai rodytų, kad jis M. G. gali padaryti sveikatos sutrikdymą ar tokie jo veiksmai grėstų M. G. gyvybei.Šiuo atveju matyti,kad vykusio stumdymosi metu nebuvo siekiama padaryti sveikatos sužalojimus ar sukelti pavojų M. G. gyvybei.Netgi norėdama pagal jos manymą apginti anūkią kaltinamoji M. P. galėjo prieiti prie besistumdančių A. Ž. ir M. G. ir pareikalauti juos baigti stumdytis, o jiems nesiliaujant galėjo bandyti pradėti juos skirti, galėjo kviesti buvusias kieme M. Ž. ir S. S. išskirti besistumdančius A. Ž. ir M. G..Dėl to teismas konstatuoja, kad vykusio prie lauko tualeto susistumdymo metu dėl A. Ž. veiksmų M. G. nebuvo kilęs realus pavojus dėl jo sveikatos kokio nors ženklesnio sužalojimo.Todėl kaltinamoji šiuo atveju neturėjo teisės į būtinąją gintį, nes nebuvo būtinai ginčiai būtino kriterijaus -pavojingo kėsinimosi. Kaltinamoji pasiimdama tvoros elementą- lentą su joje esančiais vinimis ir po to suduodama smūgius A. Ž. į nugarą ir per rankas veikė nekonkretizuota tyčia , siekdama padėti M. G. neleisti A. Ž. patekti į lauko tualetą, ir tokių smūgių pasėkoje sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą A. Ž.. Kadangi kaltinamoji M. P. nusikaltimą padarė prieš artimąjį giminaitį(brolį),tai jos veikos kvalifikacija pagal BK 140 str.2d. yra tinakama.

Dėl bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamajai atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teista dėl nusikaltimų padarymo, nebuvo bausta dėl administracinių nusižengimų padarymo, nusikaltimą padarė būdama garbaus amžiaus. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 str.3d.).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kartu teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir tai, kad prieš smurto panaudojimą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo buvo ilgalaikiai nesutarimai ir ginčai dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, to pasėkoje susiformavę priešiški santykiai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo buvo išlikę ir iki įvykio dienos,t.y.2019-05-01, bei išlikę priešiški santykiai buvo kaip viena iš paskatų kaltinamajai panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį.

Šių visų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežtesnio pobūdžio ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, nes kaltinamoji yra beveik 78 metų amžiaus, pagal savo amžių yra nedarbinga ir nėra galimybės jai skirti švelniausio pobūdžio bausmės-viešųjų darbų. Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes teismas laiko, kad laisvės apribojimo bausmė skirtina bausmės vidurkio dydžio.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. Ž. pareiškė civilinį ieškinį (t.3 b.l.127-128), kuriuo prašo priteisti 10 Eur turtinę žalą dėl suplėšytų marškinių ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginim. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl turtinės žalos padarymo.

Civilinio kodekso nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str.1 d.), o žalą padarytą asmeniui, visiškai atlygina atsakingas asmuo (CK 6.263 str.2 d.). Kaltė atsirado tyčia ( CK 6.248 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ( CK 6.249 str.).

Iš byloje surinktų įrodymų nėra neginčijamai patvirtinama, kad nukentėjusiojo nurodoma patirta turtinė žala 10 Eur sumai dėl marškinių suplėšymo buvo padaryta būtent vien tik kaltinamosios veiksmais, kadangi iš byloje surinktų įrodymų matosi, kad iki M. P. suduodant smūgius medine lenta A. Ž. stumdėsi su M. G., kur M. G. sugriebdamas A. Ž. neleido jam eiti prie tualeto, o A. Ž. nuo savęs stūmė M. G.. Bet nepateikus apžiūrai pačių marškinių negalima padaryti išvados, ar marškiniai galėjo būti įplėšti su lentoje esančia vinimi, ar marškiniams padaryti sugadinimai yra charakteringi marškinių tempimui su išilginiais plyšimais, kas rodytų tempimo(grumtynių) požymius. Todėl ieškinys šioje dalyje prieš kaltinamąją šioje byloje netenkintinas, kadangi nėra įrodyta, jog marškiniai buvo suplėšyti būtent kaltinamosios veiksmų pasėkoje.

Dėl neturtinės žalos padarymo

Nukentėjusysis A. Ž. ieškiniu nurodo, kad dėl padarytos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, taip pat pažeminimą. Po įvykio iš karto negalėjęs dirbti, dėl išgąsčio ir baimės drebėjo rankos. Po įvykio atsirado baimės jausmas, kad kaltinamoji vėl gali naudoti fizinį smurtą prieš jį, tas baimės jausmas jį persekioja iki šiol.

LR CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas , turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nukentėjusysis A. Ž. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamosios 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis palaikė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo prieš kaltinamąją nurodydamas, kad jis buvo sukrėstas ir patyrė emocinį stresą dėl tokių kaltinamosios veiksmų. Nukentėjusysis pateiktais įrodymais nepatvirtino, kad dėl kaltinamosios padarytos veikos jis betarpiškai po įvykio būtų patyręs ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar jam būtų atsiradę kokios nors ilgalaikės šio sužalojimo neatstatomos pasekmės, kurios būtų trukdę ar šiuo metu trukdytų jo kasdieniam gyvenime ir dėl to jis būtų patyręs tokio didelio mąsto neturtinę žalą. Kartu iš įvykio aplinkybių matyti, kad pradinis konfliktas kilo tarp nukentusiojo ir M. G., kuris nenorėjo leisti A. Ž. į lauko tualetą. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad dėl tokių M. G. veiksmų jis jau pačioje pradžioje patyrė stresinę situaciją. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamosios panaudoto smurto mastą, bei aplinkybę, kad nukentėjusysis jau ilgą laiką prieš šį įvykį buvo priešiškuose santykiuose su kaltinamąja ir kaltinamosios nusikalstami veiksmai suduodant smūgius lenta jam negalėjo būti visiškai netikėti ir šokiruojantys. Dėl to teismas laiko, kad neturtinė žala priteistina ženkliai mažesnio dydžio, nei prašo ieškiniu nukentėjusysis ir laiko, kad neturtinė žala priteistina 500 Eur dydžio iš kaltinamosios M. P..

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti, jeigu prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė.

Nukentėjusysis A. Ž. , nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atstovaujamas atstovės-advokatės. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos jis pateikė prašymą priteisti jo patirtas proceso išlaidas-363 Eur advokato teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidų ir 112,31 Eur vykimo į teismo posėdžius automobiliu(kuro)išlaidų. Pateiktais 2020-09-03 ir 2020-09-30 advokato kvitais Nr.874990 ir 874991 (t.3 b.l.190) patvirtinamos nukentėjusiojo turėtos bylos nagrinėjimo išlaidos dėl advokatės teisinės pagalbos apmokėjimo 363 Eur sumai. Nukentėjusiojo atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, atstovė rengė nukentėjusiajam civilinį ieškinį. Todėl nukentėjusiojo A. Ž. nurodomos turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamųjų, kadangi šios išlaidos atsirado dėl kaltinamosios M. P. neteisėtų veiksmų atlikimo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjime buvusių teismo posėdžių skaičių, bylos apimtį, į tai, kad nukentėjusysis ir jo atstovė į teismo posėdžius turėjo važinėti iš Vilniaus m, laiko ,kad nukentėjusiojo nurodomos turėtos kelionės(kuro pirkimo) išlaidos yra pagrįstos, kadangi jis su automobiliu vyko į teismo posėdžius Varėnos m , bei nėra pagrindo mažinti priteistinas nukentėjusiojo prašomas priteisti proceso išlaidas.

Kaltinamajai M. P. kardomoji priemonė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paskirta.

Daiktiniais įrodymais byloje buvo apžiūrėta - medinė lenta ir plyta, kurie įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini(t.1 b.l.138-144).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-298,301-302 str.,303 str.5d.3 p.,304-305,307-308 str.,115 str.3d.2 p.

nusprendė:

M. P. pripažinti kalta pagal LR BK 140 str.2d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.

Priteisti iš kaltinamosios M. P. a.k(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. Ž. 500(penkis šimtus) eurų civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. Ž. civilinio ieškinio dalį dėl 10 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl marškinių sugadinimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios M. P. a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. Ž. 363(tris šimtus šešiasdešimt tris) eurus turėtų proceso išlaidų - advokato atstovavimo pagalbos išlaidų ir turėtų kitų proceso išlaidų(vykimo į teismo posėdžius)- 112,31 Eur(vieną šimtą dvylika eurų trisdešimt vieną centą),iš viso 475,31 Eur(keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus trisdešimt vieną centą).

Daiktinius įrodymus- lentą ir plytą, saugomus Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate(kabinete Nr.10),po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Nuosprendis per 20(dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas