- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-04
- Bylos Nr.
- 2S-833-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui R. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. Ž. 2009-01-26 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą, kurį patikslinusi prašo: nustatyti nepilnamečio sūnaus M. V. gyvenamąją vietą su ja; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymo išsiskolinimą po 550 Lt per mėnesį nuo 2006 m. vasario mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio, iš viso 12 650 Lt; priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 550 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. vasario mėnesio iki sūnaus Mato pilnametystės (b.l. 11-12, 31-35). Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo R. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. V., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 550 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009-04-03 nutartimi (b.l 58) ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo patenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo iš R. V. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. V. po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas mokant vaiko įstatyminei atstovei – ieškovei R. Ž..
Šalies argumentai
Atsakovas R. V. atskiruoju skundu (b. l. 1-3) prašo pakeisti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-03 nutartį, sumažinant sūnui M. V. iš jo priteistą laikiną išlaikymą iki 125 Lt kas mėnesį. Teigia, kad laikino išlaikymo suma nustatyta remiantis klaidinga ir objektyviais vaiko poreikiais nepagrįsta informacija bei neatsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Tvirtina, jog ieškovės nurodoma sūnaus poreikiams per mėnesį išleidžiama 2600 Lt suma yra nepagrįsta, neatitinka realių ir pagrįstų vaiko poreikių, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog sūnaus priežiūrai (auklės paslaugoms) išleido ar išleidžia 1700 Lt per mėnesį. Kadangi ieškovė gauna už vaiką 720 Lt neįgalumo pensiją ir 52 Lt vaiko pinigų, atsakovo paskaičiavimais ieškovė vaiko išlaikymui faktiškai per mėnesį išleidžia tik 1493 Lt, todėl išlaikymas turėjo būti skaičiuojamas nuo šios sumos. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės pajamos ir turtas yra bene aštuonis kartus didesnės nei atsakovo. Todėl, vadovaujantis CK 3.192 str. 3 d., kuri nustato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, iš jo laikinai turėjo būti priteista tik 1/9 sūnaus poreikiams išleidžiamos sumos dalis, t. y. mažiau nei 166 Lt, juo labiau, kad nuo 2009-05-06 dėl įmonės likvidavimo su juo bus nutraukta darbo sutartis.
Atsiliepimas
Ieškovė R. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 61-62) prašo R. V. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-04-03 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė teismo priteistą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamų 300 Lt periodinių išmokų vertina kaip pakankamą laikinai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, užtikrinti būtinus vaiko poreikius. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta mėnesinė alga, kurią nuo 2008-01-01 sudaro 800 Lt, todėl keisti kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamo 300 Lt laikino išlaikymo apimtį nėra pagrindo. Pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones aplinkybės, turinčios reikšmę ieškinio reikalavimų nagrinėjimui, netiriamos. Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentą, jog teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, laiko nepagrįstu. Atsakovo faktines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaiko tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki sprendimo byloje priėmimo, tinkamai nustatė tokio išlaikymo dydį. Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių, nes laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Kolegija sutinka su atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, šioje proceso stadijoje nevertina paties ieškinio pagrįstumo. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes. Ieškinio dalykas šioje byloje be kita ko yra susijęs su išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimu (b.l. 31-35). Tokios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonų taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplikybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos prieminių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 3 d., CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Apeliantas iš esmės neginčija paskirtos laikinosios apsaugos priemonės – iki bylos išnagrinėjimo mokėti laikiną išlaikymą savo vaikui, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo – po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį – dydžiu, tvirtindamas, jog teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis neatitinka tikrųjų vaiko poreikių ir yra paskirtas netinkamai įvertinus tėvų materialinę padėtį bei kiekvieno jų galimybes (CPK 185 str.). Vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes, kaip jau minėta, realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str.-250 str.). Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui – 800 Lt per mėnesį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas vaikui – po 300 Lt negali būti laikomas per dideliu. Teismas, nustatydamas tokio dydžio laikiną išlaikymą, visiškai pagrįstai rėmėsi CK 3.192 str. nuostatomis, tik preliminariai įvertindamas byloje pateiktus įrodymus, patvritinačius ieškovės materialinę padėtį, vaiko sveikatą ir jo poreikius, gaunamą vaiko neįgalumo pašalpą, atsakovo gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikoje taikomą orientacinį mėnesio minalios algos kriterijų (CK 6.461 str. 2 d.), kuris nustatytas 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir nuo 2008-01-01 yra lygus 800 Lt.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iš atsakovo, kuris dirba (b.l. 8), turi nekilnojamojo turto, priteistas laikinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui išlaikyti, yra pakankamas tik negalią turinčio vaiko minimaliems poreikiams patenkinti (CK 3.198 str. 1 d.), laikinai užtikrinti būtinas iki šiol tik vienos ieškovės išlaikomo, padidintos priežiūros reikalaujančio vaiko vystymosi sąlygas. Skunde įvardinta aplinkybė, jog atsakovas greitu metu praras darbą neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų netekęs darbingumo ar apie jam pačiam reikalingą išlaikymą, jis yra darbingo amžiaus, todėl turi pareigą susirasti pajamų šaltinį, kuris leistų jam užtikrinti bent jau minimalių savo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą.
Konstatuotina, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.