- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 1-554-409/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07275-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Nukentėjusysis
- A. E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teista: 1) 2010-04-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį nuteista 8 MGL (1040 litų) bauda, 2011-07-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi 8 MGL dydžio bauda pakeista į 42 valandų trukmės viešuosius darbus, 2011-11-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi 42 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 7 MGL dydžio baudą; 2) 2012-02-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteista laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2011-11-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 7 MGL dydžio (910 litų) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2013-02-26 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro; 3) 2016-07-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį nuteista laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2017 m. balandžio 3 d. išbraukta iš registro pasibaigus bausmės laikui; baudos nesumokėjusi, teistumas neišnykęs,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. smurtavo artimoje aplinkoje prieš mažametį sūnų A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 m. vasario 14 d. 7.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, suduodama mažamečiui A. E. K. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kairės šlaunies odos nubrozdinimą.
Apklausta teisme kaltinamoji K. K. parodė, jog prieš sūnų A. E. K. smurtavo tik vieną kartą – sudavė diržu ir padarė nubrozdinimą šlaunyje. Kitų sužalojimų sūnui nepadarė. Kaktą sūnus susižalojo pats bėgdamas ir atsitrenkdamas į staktą, tai matė jos tuometinis sugyventinis O. K. ir jo sesuo L. Ž. Dešinės akies apatiniame voke kraujosruvą A. padarė mažasis sūnus A., trenkdamas žaisline metaline mašinėle. Nugaroje, sėdmenyse kraujosruvos galėjo atsirasti pačiam A. šokinėjant, krentant. Nosį nubrėžti galėjo mažasis sūnus A. Myli savo vaikus, jų neskriaudė. Dėl to, jog suduodama diržu padarė A. nubrozdinimą šlaunyje, labai gailisi. Norėtų, kad vaikai būtų jai sugrąžinti. Ateityje nesmurtaus.
Mažametis nukentėjusysis A. E. K., 2017 m. kovo 9 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog jį mušė ir mama, ir dėdė V. Mama jam nieko nepadarė. Mama liepė sakyti, kad ji nemušė. Ant kojos buvo mėlynė, ant veido mėlynės nebuvo. Nežino, iš kur veide buvo mėlynė. Veiduką buvo užsigavęs lauke, kaip užsigavo nežino. Kojytė buvo subraižyta. Mama subraižė. Katinėlis subraižė. Mama nemušdavo. Mama sakė, kad nemušė. Dėdė V. mušė į ranką ir į galvą. Dar mama mušė. Pas mamą gyvena močiutė, senelis, brolis T., brolis A., mamos draugas. Mamos draugas yra negeras, jis mušasi. Skaudėjo, kai mušė. Nežino, ką jis mušė, nematė. Nežino, ar O. yra jį, brolius A. ir T. mušęs. Kalbėjo su mama, kad reikės ateiti į apklausą. Mama sakė, kad daugiau nebemuš. Nežino, kaip jį mušė. Mušė seniai. Nežino, kur jam trenkė. Pats skaudžiai užsigavo. Namuose diržu gauna A., muša ir jis, ir T., ir mama, ir dėdė V. Muša A., nes jis negeras. Jo ir T. nemuša. Pas mamą yra storas geltonos spalvos diržas. Apklausos metu ant lėlės nukentėjusysis A. E. K. parodė, jog jam buvo mėlynė ant veido prie akytės, ant dešinės rankos ir kojytės. (1 t., b. l. 51-52).
Mažametis liudytojas T. K., 2017 m. kovo 9 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog buvo pas tėtį, sekmadienį iš jo grįžęs į mamos namus pamatė mamą neblaivią, nuėjęs pas brolį pamatė A. po akimi mėlynę, paklausė, kas buvo, brolis atsakė, kad užsigavo. Viskas vyko vasario mėnesį. A. mėlynė buvo ant kairės akies. Brolis pasakė, kad A. jį pastūmė. Daugiau nieko nepasakojo, nesakė, kaip jį pastūmė. Tik vėliau sužinojo, kad mama skriaudė brolį A. Anksčiau yra matęs, kaip mama skriaudė A. Kartą brolis A. vaikščiojo po šlapias grindis, kurias mama plovė, mama supykusi pasiėmė diržą ir davė jam per užpakalį. Tai buvo sausio mėnesį. Brolis verkė, mama tuomet dar labiau susinervino ir dar stipriau davė per užpakalį. Ji tuomet dar stipriau sudavė 2-3 smūgius su diržu. Tą sykį mama buvo blaivi. Broliui ant kojos buvo dvi drūžės, kaip žaizdos, kaip supjaustyta. Mama į medikus dėl brolio sužalojimo nesikreipė. Mama mušė ir mažesnį brolį A. Tai vyko seniai, gal prieš metus, 2016 metais. A. bėgo į savo kambarį, mama supyko ir dėjo diržu per nugarą vieną kartą. Brolis labai verkė. Ant nugaros buvo žymių. Yra daug kartų matęs mėlynes A. ant kūno. Paskutinį kartą A. mušė sekančią dieną po to, kai grįžo iš tėčio. Ji muša kartais be jokios priežasties. Kiek kartų mama mušė A. nežino. Paakys A. buvo pamuštas po to įvykio, kai grįžo savaitgalį, o kojos mėlynė buvo po sumušimo su diržu su sagtimi. Kai grįžo iš tėčio, A. mėlynė po akimi buvo pageltonavusi, gelsvai pilka. A. nesakė ir nerodė, kur jis atsitrenkė. O. taip pat yra skriaudęs. (1 t., b. l. 61-63).
Liudytoja ir nukentėjusiojo A. E. K. atstovė pagal įstatymą V. S. parodė, jog K. K. pažįsta nuo 2017 m. vasario 17 d., kai į globos namus vaikams atvežė rūbelių, kai kuriuos dokumentus. K. K. vaikai T. ir A. į globos namus pateko 2017 m. vasario 14 d. A. atvežė iš logopedinio darželio, o T. atvežė iš dienos užimtumo grupės. T. sužalotas nebuvo, o A. matėsi sužalojimai dešinės pusės paakyje, kaktoje, ant nosies, kojytės, dar lyg tai nugaroje buvo tokios kaip juostelės. Dėl sužalojimo ant kojytės A. sakė, kad tai padarė mama su „naginėmis“. Vaiko kalba buvo nerišli, iš pradžių nesuprato, ką tai reiškia, bet vėliau bendraujant su psichologe išsiaiškino, kad tai galėjo būti nagai. Žaizda buvo gyjanti, vaikas stengėsi parodyti, tačiau nepasakė, kaip tas sužalojimas buvo padarytas, tik sakė, kad padarė mama. Daug klausinėti nesistengė, nes žinojo, jog vaiko dar laukia apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Važiuojant pas ekspertus, vaikas pasakojo tą patį, sakė „su naginėmis“, o ekspertas tik konstatavo visus sužalojimus, kas tos „naginės“, nesiaiškino. Dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu. A. kalbėjo labai mažai, o T. minėjo, kad grįžęs iš tėčio pamatė mamą neblaivią, o A. paaky buvo mėlynė, sakė, kad mėlynę padarė brolis mašinėle, taip pat sakė, kad kai važiavo į globos namus, suprato, kad A. nuskriaudė mama, taip pat sakė, kad mama už tai, kad jai plaunant grindis vaikščiojo po šlapias grindis, mušė diržo sagtimi, sakė, kad kai susinervina mama juos muša. Supranta, kad K. K. trūksta socialinių įgūdžių, ji nežino kaip sudrausminti vaikus. Atvykęs į globos namus A. nežinojo jokių elgesio taisyklių, nemokėjo pats nusiraminti, nemokėjo dalintis su kitais vaikais. Jis labai greitai susierzina ir matyt tokiu atveju mama nemokėjo su juo elgtis. Šiuo metu A. elgesys yra pasikeitęs, už tai net darželio auklėtojos dėkojo. Nors jis turi kalbos sutrikimų, tačiau kalba gerėja ir galima suprasti, ką jis sako.
Liudytoja S. M. parodė, jog dirba logopediniame darželyje auklėtoja. Kaltinamąją K. K. pažįsta nuo 2016 m. rugsėjo 2 d., kuomet grįžusi po dekretinių atostogų pradėjo dirbti darželio (duomenys neskelbtini) grupėje ir susipažino su A. K. ir jo mama. 2017 m. vasario 14 d. apie 7.30 val. K. K. atvedė A. į darželį. Su K. K. nieko nekalbėjo, nes grupėje yra vaikas su sunkia negalia ir jo negalima palikti vieno, todėl tik greitai paėmė A. ir nuėjo į grupę. Mama palikusi A. išėjo. Apie 8 val. į grupę atėjo socialinė pedagogė ir tada pastebėjo, kad A. yra sužalotas – buvo kraujosruva kaktoje, įbrėžimas po akimi. Paklausus vaiko, kas atsitiko, jis pasakė, kad pastūmė brolis, kad atsitrenkė. Vėliau atvyko šeimos socialinė darbuotoja, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ir vaiką išsivedė. A. yra labai aktyvus vaikas. Anksčiau tokių ryškių, akivaizdžių sužalojimų nėra pastebėjusi. Vaikas nėra sakęs, kad jį kas nors namuose skriaustų. Su K. K. bendraudavo, jai atrodo, kad K. K. pagal galimybes vaiku rūpinosi, vaikas buvo tvarkingas, švarus, įtarimų, kad vaikas gali būti skriaudžiamas, nekilo. Jeigu vaikai į darželį atvedami su kokiais nors sužalojimais ar mėlynėmis, tėvai dažniausiai pasako, kas atsitiko. Tą rytą K. K. matė, tačiau su ja didelio kontakto nebuvo, apie vaiko sužalojimus nekalbėjo.
Liudytoja R. Č. parodė, jog yra Šiaulių logopedinio lopšelio-darželio socialinė darbuotoja. Kaltinamąją K. K. pažįsta, nes jos sūnus A. lankė logopedinį lopšelį-darželį. Elgesio problemų su vaiku grupėje nebuvo. 2017 m. vasario 14 d. ryte ėjo per grupes ir pamatė, kad A. auklėtoja šiek tiek sutrikusi, pasakė pažiūrėti į A. Tuomet pastebėjo įdrėskimus A. ties nosimi, prie akies, o po akimi buvo begyjanti mėlynė. A. paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad brolis pastūmė ir atsitrenkė į spintelę. Apie A. sužalojimus pranešė direktorei, kuri liepė skambinti šeimą prižiūrinčiai socialinei darbuotojai, socialinė darbuotoja pasakė, kad nieko nežino. Tuomet grįžo atgal į grupę, pasiėmė A. ir atsivedė pas save į kabinetą. Kalbėjosi su A., klausė, kas atsitiko, o A. sakė, kad brolis sužalojo. Po dviejų ar trijų valandų į kabinetą atėjo socialiniai darbuotojai ir paprašė parodyti vaiką. Atėjo įstaigos vadovė, pasikvietė vaiką, socialinė darbuotoja pradėjo klausinėti vaiko, kas atsitiko, rodydama į sužalojimus ir vienoje, ir kitoje vietoje. Iš pradžių A. sakė, jog brolis, o kai parodė vietą tarpuakyje, pasakė, kad mama brėžė su „naginėmis“. Iš pradžių nesuprato, kuo brėžė, nes su vaiku dėl kalbos sutrikimo sunku susikalbėti, vėliau suprato, kad su nagais brėžė. Tada dar paklausė, kur dar brėžė, vaikas parodė kojas, ant kojos matėsi gyjantis nubrėžimas.
Liudytoja I. K. parodė, jog yra Šiaulių logopedinio darželio direktorė. K. K. pažįsta, jos sūnus A. nuo 2016 metų vasario mėnesio lanko darželį. 2017 m. vasario 14 d. buvo pastebėta, kad ant vaiko veido yra mušimo, brėžimo žymės. Pirmiausia sužalojimus pamatė darželio socialinė darbuotoja R., kuri apie tai informavo ją ir pasakė, kad paklausus A., kas atsitiko, vaikas pasakė, kad jį pastūmė brolis. Pasitarė ir nusprendė, kad reikia pasikalbėti su K. K. šeimą kuruojančia socialine darbuotoja. Tada pasiskambino socialinei darbuotojai D., nes ji kuruoja šią šeimą. Netrukus po to atvyko socialiniai darbuotojai – dvi moterys ir vienas vyras. Tuomet iš grupės pasikvietė A. Kalbantis su A. jis iš pradžių sakė, kad pastūmė brolis ir jis užsigavo, bet socialinei darbuotojai paklausus dėl įbrėžimo, vaikas pasakė, kad tai padarė mama su „naginėmis“. Socialinė darbuotoja paklausė, kur dar padarė, tuomet vaikas parodė koją. Ant kojos buvo pora įbrėžimų, tačiau jie nebuvo nauji. Vaikas turi kalbos problemų, todėl rodė rankomis. „Nagines“ suprato kaip nagus. Išsiaiškinus situaciją, socialiniai darbuotojai informavo Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, jie pasakė, kad reikia kviesti policiją. Atvykus policijai, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, berniukas pakartojo tą patį, ką sakė socialinėms darbuotojoms. Po to vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę medikai vaiką apžiūrėjo. Ji dalyvavo medikams apžiūrint vaiką. Kai medikė paklausė, kas atsitiko, vaikas pasakė, kad mama brėžė. Ant vaiko veido buvo ne vienas sužalojimas – buvo sužalojimai prie akies, ant kaktos, ant nosies. Vaikas parodė, kad sužalojimą prie akies padarė brolis. Anksčiau jokių įtarimų, kad šeimoje prieš vaiką gali būti smurtaujama, nebuvo.
Liudytoja D. S. parodė, jog dirba Šiaulių socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja darbui su rizikos šeimomis. K. K. šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įtraukta dėl dabar jau mirusio K. K. vyro netinkamo elgesio, dėl K. K. sūnaus galimo sumušimo, dėl to šeima buvo stebima. Kaimynai pasakojo, kad K. K. netinkamai rūpinasi sūnumi, kad vaikas paliekamas vienas, todėl nusprendė, kad tikslinga dirbti su ta šeima. Prisimena, jog į centrą paskambino darželio socialinė pedagogė ir pasakė, kad ant A. K. veido yra sužalojimų. Tada paklausė, kodėl patys nekviečia pareigūnų, tačiau pasitarus su vadovais nusprendė nuvažiuoti į vietą. Atvykus socialinė pedagogė pakvietė A. į kabinetą. Berniukas buvo guvus, neatrodė sutrikęs ar išsigandęs. Jam ant kaktos ir nosies matėsi įbrėžimai, prie akies matėsi begyjanti kraujosruva. Paklausus, kas atsitiko, berniukas pasakė, kad į kaktą sudavė brolis, o akį ir nosį nudrėskė mama. Po to neprašomas pats vaikas pradėjo rengtis, parodė gyjantį įbrėžimą ant kojytės ir pasakė, kad tai padarė mama su „naginėmis“. Vaikas pats kėlėsi marškinėlius ir sakė, rodė pilvuką ir nugarą, bet tose vietose sužalojimų nematė. Apie įvykį informavo vaiko teisių apsaugos skyrių ir pranešė policijai. „Nagines“ suprato kaip nagus. Berniukas yra hiperaktyvus, mano, jog galbūt vaikas bėgo, o mama jį čiupo rankos ir apibraižė. Apie tai, kad jis kažkur atsitrenkė, vaikas tuo metu nesakė. K. K. turi tris vaikus. Tą pačią dieną pasirūpino ir kitais vaikais. Grįžusi į darbovietę iš karto paskambino į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), kurį lanko mažiausias berniukas, jį apžiūrėjusios auklėtojus sužalojimų nerado. T. iš mokyklos atvažiavo į dienos grupę, tuomet jį nuvežė į globos namus, o mažuosius vaikus į globos namus pristatė vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Buvo labai keista, kad važiuojant į globos namus T. tuo džiaugėsi. T. yra sakęs, kad mama muša diržu, apie tai informavo vaiko teisių apsaugos skyrių. Dėl A. buvo vienas pranešimas iš darželio, kad A. yra sužalojimas paakyje, bet tada mama paaiškino, kad vaikams žaidžiant A. trinktelėjo brolis. Šeimoje lankydavosi pastoviai. Šiaip šeima gyveno tvarkingai, tik buvo problemų su vaikų nuvežimu pas gydytojus ir ugdymo įstaigų lankymu.
Liudytoja V. M. parodė, jog yra Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro vadovė. Kaltinamąją K. K. pažįsta, nes nuo 2010 metų jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Su šeima bendravo tik epizodiškai, nes su šeimomis daugiausia bendrauja socialinės darbuotojos. 2017 m. vasario 14 d. į centrą paskambino logopedinio darželio socialinė pedagogė ir pranešė, kad A. gali būti sumuštas. Apie tai tuoj pat pranešė socialinei darbuotojai D., informavo Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas D. Ž. paprašė, kad nuvažiuotų pirmos į darželį ir išsiaiškintų, kas atsitiko, ir pasakė, kad atvyks ir skyriaus specialistai bei pasakė, kad jeigu vaikas tikrai sumuštas, nedelsiant informuoti policiją. Nuvykus į darželį su vaiku bendravo socialinė darbuotoja D., o ji tik stebėjo, nes vaikas jos beveik nepažįsta, o su D. jie buvo bendravę. Ant A. veiduko matėsi nubrozdinimai, buvo sužalota kakta ir nosytė, buvo mėlynė prie akies, taip pat matėsi ant šlaunies dvi lygiagrečios dryžės, lyg būtų buvę suduota diržu, tos dryžės jau buvo pradėjusios gyti. Vaikas kalbėjo neaiškiai, dėl veido vaikas iš pradžių sakė, kad kaktą užgavo brolis, o nosį ir paakį subraižė mama, o dėl šlaunies irgi sakė, kad braižė mama ir dar braižė nugarą. Paprašius parodyti sužalojimus, vaikas pats pradėjo mautis kelnytes, parodė sužalojimus ant šlaunies, o ant nugaros nieko nebuvo. Buvo iškviesta policija. Atvykus pareigūnams paprašė, kad jie palauktų vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, kuriems atvykus buvo priimtas sprendimas, kad vaikui nesaugu šeimoje ir jį reikia paimti. K. K. šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą buvo įrašyta 2010 metais, nes šioje šeimoje buvo girtaujama, tiek K. K., tiek jos dabar jau mirusiam vyrui trūko socialinių įgūdžių, atsakomybės. Ji pati namuose pas K. K. buvo seniai, tuo metu dar buvo gyvas A. tėvas. Prisimena, jog buvo gauta informacija iš darželio, kad darželio darbuotojai negali susisiekti su tėvais, kurie turėtų pasiimti vaiką, nes vaikas sega. Tuomet su socialine darbuotoja nuvažiavo į namus. K. K. rado namuose, pasakė, kad turi skubiai vykti į darželį, pabarė, kad reikia atsiliepti į telefoninius skambučius. Su K. K. bendravusios socialinės darbuotojos sakydavo, kad K. K. kartais socialinių darbuotojų rekomendacijas vykdo, o kartais nenorėdavo bendrauti, nenorėdavo įsileisti. Taip elgiasi ir paskutiniuoju metu, todėl nežino, kaip suteikti pagalbą, nors mato, kad pagalba K. K. reikalinga. Žino, jog K. K. sūnus buvo patekęs į G. šeimyną, nes patys tėvai jį atvedė į vaikų teisių apsaugos skyrių ir paprašė paimti. Kai pati lankėsi pas K. K. namuose, buvo tvarkinga, švaru, gyvenimo sąlygos buvo normalios. Anksčiau jokios informacijos, kad K. K. šeimoje gali būti smurtaujama, nebuvo gauta.
Liudytoja R. A. parodė, jog dirba Šiaulių miesto Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Kaltinamąją K. K. žino kaip įrašytą į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Ši šeima priklauso kolegei E. L., bet kai ją pavaduoja, tenka nuvykti pas šią šeimą į namus. Paskutiniuoju metu teko paimti abu K. K. vaikus. Prisimena, kad juos paėmė iš skirtingų darželių. Tikslios datos neprisimena, žino, jog skyriuje telefonu buvo gauta informacija dėl galimai panaudoto smurto prieš vaikus. Su kolege E. L. nuvyko į Šiaulių logopedinį darželį. Ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai. Buvo berniukas, jo vardo neprisimena, kuris kalbėjo labai sunkiai, ant jo veido, paakio, kaktos matėsi sužalojimai – buvo kraujosruva ant kaktos, paakyje dešinėje pusėje buvo nubrozdinimas ir buvo sužalojimai ant kojos. Vaiko kalba buvo labai sutrikusi, sunku buvo suprasti, ką vaikas sako, prašė padėti auklėtojų susikalbėti. Prisimena, kad vaikas pasakė, kad sužalojimus padarė mama, po to paprašius patikslinti, vaikas pasakė, jog brolis, po to vaikas pasakė, kad sužalojimus padarė mama su „naginėmis“, bandė aiškintis, kas tos „naginės“, ir suprato, kad tai gali būti nagai. Vaikas nesakė, kuriuos sužalojimus padarė su „naginėmis“, jis tik bendrai pasakė, kad sužalojo mama su „naginėmis“. Prisimena, kad buvo paimti iš viso trys vaikai: sužalotas vaikas, dar vienas mažesnis nekalbantis berniukas ir didesnis berniukas, kurį iš dienos centro atlydėjo socialinė darbuotoja.
Liudytoja E. L. parodė, jog dirba Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Kaltinamosios K. K. šeimą pažįsta seniai. Skyrius apie ją turi daug medžiagos, visų pirma dėl to, kad vyko teisminiai procesai dėl K. K. pirmosios dukters M., kurios gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Taip įvyko dėl dukters nepriežiūros, dėl K. K. kaltės šeimoje vykusių nuolatinių konfliktų. Žino, jog ir kiti vaikai yra paimti iš K. K. Prisimena, kad buvo iškviesti į logopedinį lopšelį – darželį dėl A. K. sužalojimo. Kai nuvyko, jau buvo atvykę policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai. A. apžiūrėjo medikai. Prisimena, jog buvo nubrozdinimų ant A. veido ir kūno, tiksliau sužalojimų nebeprisimena. Vaikas labai sunkiai kalbėjo, sunku buvo suprasti, ką jis sako, tačiau jis sakė, kad jį sužalojo mama. Visi vaikai buvo paimti iš K. K. T. gyvena su savo tėvu, A. ir A. gyvena globos namuose. Vaikai yra sustiprėję, pagerėjusi jų sveikatos būklė. Teisme yra užvesta civilinė byla dėl K. K. motinos valdžios apribojimo į tris jos berniukus. Mano, kad ir šiai dienai mama negeba ir negali tinkamai pasirūpinti vaikais.
Liudytoja A. D. parodė, jog dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje gydytoja. Prisimena iškvietimą į logopedinį darželį. Nuvykus į darželį pasitiko auklėtojos, buvo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė E. L., policijos pareigūnai. Prisimena, kad vaikui buvo brūkštelėjimas ant šlaunies, begyjanti mėlynė virš akies. Vaikas kalbėjo labai sunkiai, sakė, kad sužalojimą padarė mama su „naginėmis“, suprato, kad su nagais. Sužalojimai nebuvo ryškūs, ji pati mano, kad mama galėjo skubėdama rengti vaiką jam įbrėžti. Vaiką nuvežė į ligoninę.
Liudytojas M. K. parodė, jog 2017 m. vasario 14 d. rytą buvo gautas iškvietimas į logopedinį darželį dėl vaiko sužalojimo. Prisimena, kad nuvykus pasitiko darželio direktorė, logopedė ar socialinė darbuotoja, vėliau atvyko vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, medikai, kurie apžiūrėjo vaiką. Kaip konkrečiai buvo sužalotas vaikas, neprisimena, tik prisimena, kad sužalojimai nebuvo ryškūs. Su vaiku bendravo socialinė darbuotoja ir medikai. Vaikas kalbėjo labai sunkiai, iš pradžių sakė, kad jį sužalojo sesė ar broliai, po to mama, patėvis, iš tikrųjų nebuvo galima suprasti, kas atsitiko, nes kiekvieną kartą vaikas sakė vis kitaip. Prisimena, jog sakė, kad jį braižė su „naginėmis“, tai suprato kaip nagus.
Liudytoja L. M. parodė, jog dirba Šiaulių vaikų globos namuose psichologe. Globos namuose gyvena A. K. ir T. K. A. į globos namus pateko 2017 m. vasario 14 d., jis atvažiavo pirmiau negu T. Vaiką atvežė socialinė darbuotoja ir VTAS atstovai. Ant A. išoriškai matėsi sužalojimai ant nosies, prie akies buvo įbrėžimas, daugiau kitus sužalojimus apžiūrėjo slaugytoja. Žino, kad buvo atlikta teismo ekspertizė ir sužalojimai buvo nustatyti. Kai A. atvyko į globos namus, jo kalba buvo labai neišlavėjusi, nebuvo galima suprasti, ką jis sako. Vėliau ji nuolat bendraudavo su A., tačiau jis apie smurtą šeimoje garsiai nieko nesakė. Po kurio laiko, A. kalba pagerėjo, jis pasakė, kad mušė mama. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiami A. ir T. K., ji buvo su vaikais koridoriuje. Po apklausos vaikų mama priėjo prie jų. Tuo metu rengė vaikus. A. iš karto paklausė mamos, ar ji jų nemušianti, o mama pasakė, kad jie abu yra maži melagiai. Mama dar kažką sakė T., tačiau šis stengėsi pasislėpti už nugaros, vengė kontakto su mama. Išeinant mama kurį laiką ėjo iš paskos, bet vėliau nebelydėjo. T. pasakojo, jog mama juos mušė ne vieną kartą, jis sakė, kad nenori gyventi su mama, o nori gyventi su tėvu arba globos namuose. Taip pat T. sakė, kad tuo metu, kai mama sumušė brolį A., jo namuose nebuvo.
Liudytojas O. K. parodė, jog yra buvęs kaltinamosios K. K. sugyventinis. Kartu pragyveno apie metus laiko, nuo 2017 m. rugsėjo pabaigos kartu nebegyvena. Kol gyveno kartu, nėra matęs, kad K. K. būtų smurtavusi prieš savo vaikus. Pamena, kad A. paakį buvo sužalojęs brolis A. su žaislu. Kada tas buvo, tiksliai neprisimena. 2017 m. vasario 10 ar 11 d. grįžęs iš darbo rado besisvečiuojančią savo seserį L. Ž. Su seserimi buvo kambaryje, o K. buvo virtuvėje. Tuo metu A. bėgo ir atsitrenkė į durų staktą. Iš pradžių buvo tik paraudimas, guzas atsirado kitą dieną. 2017 m. vasario 14 d. grįžęs iš darbo nieko namuose nerado, vėliau sužinojo, kad vaikai yra paimti, o K. uždaryta areštinėje dėl vaikų mušimo.
Liudytoja L. Ž. parodė, jog yra O. K., kaltinamosios K. K. draugo, sesuo. Prisimena, jog 2017 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, buvo atėjusi pas brolį pasveikinti jo su gimtadieniu. Besėdint kambaryje, K. K. sūnus A. bėgo ir atsitrenkė į durų staktą. Neprisimena, ar nuo to atsitrenkimo liko kokios nors žymės. Tuo metu K. K. buvo virtuvėje. A. neverkė, tik pasipurtė ir nubėgo. Pas brolį lankydavosi, nėra mačiusi, kad K. K. ar jos brolis smurtautų prieš vaikus.
Liudytoja J. M. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir buvo kaltinamosios K. K. sūnaus T. auklėtoja. T. yra pasakojęs, kad turi dar du jaunesnius broliukus. K. K. ateidavo į susirinkimus, šventes. T. niekada nėra minėjęs apie smurtą šeimoje ar netinkamą mamos elgesį, bet ją labai nustebino tai, kad po to, kai iš K. K. buvo paimti vaikai ir apgyvendinti globos namuose, T. tuo džiaugėsi. Jis sakė, kad juos iš mamos paėmė dėl to, kad mama mušė mažesniuosius broliukus. T. yra penktokas ir ji nebėra jo auklėtoja, bet ji paklausia T., kaip jam sekasi. T. sakė, kad jis apsigyveno su tėčiu ir tuo labai džiaugėsi. Socialinė pedagogė ir kitos mokytojos yra sakiusios, kad T. negalima pasitikėti, nes jis gali išsigalvoti, tačiau ji pati to nepastebėjo, jai T. sakydavo taip kaip yra iš tikrųjų.
Liudytoja R. M. parodė, jog yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos, kurioje mokosi T. K., socialinė pedagogė. Sužinojusi, kad T. K. apsigyveno globos namuose, jo klausė, kaip jam sekasi gyventi. T. pasakojo, kad globos namuose apsigyveno dėl to, kad sumušė brolį. Paklausus, ar jo paties nemušė, jis atsakė, kad nemušė. Ji suprato, kad T. brolį galėjo sumušti mama, nes vaikai gyveno tik su mama.
Liudytoja D. V. parodė, jog kaltinamoji K. K. yra jos buvusi marti. Su K. K. bendraudavo, ją aplankydavo. Pas K. K. namuose būdavo tvarkinga, indai išplauti, būdavo maisto, šeima gyveno kukliai, bet tvarkingai. Nėra mačiusi, kad K. K. smurtautų prieš vaikus. Ant vaikų sužalojimų yra mačiusi, būdavo mėlynių, bet vaikai susimušdavo tarp savęs, ji pati yra mačiusi, kaip susipešė dėl žaislo, vienas kitam trenkė kaladėle. Apie 2017 m. vasario 14 d. įvykius nieko nežino. Jai tik paskambino ir pasakė, kad vaikai paimami iš mamos, nes vaikas atvestas į darželį sumuštas mamos. K. K. klausė, kas atsitiko, ši paaiškino, kad galbūt vaikai tarpusavyje susimušė, gal vaikas bėgdamas į staktą susitrenkė. Lanko vaikus globos namuose. A. lyg ir adaptavosi, o A. labai nori grįžti pas mamą, sakė labai mamos pasiilgęs. Anksčiau kiek galėdavo, tiek padėdavo – nupirkdavo ir rūbelių, ir žaislų. Sakė K., kad ieškotųsi darbo, tačiau tuo metu vaikai buvo maži, K. vyras – jos sūnus buvo išgeriantis, po to mirė, todėl tikrai K. K. buvo sunku. Kol sūnus buvo gyvas ir K. su juo gyveno, ji pastebėdavo, kad K. trūko socialinių įgūdžių, ji gal nesuprato, kad reikia laiku vaikus nuvesti pas gydytojus, kad anksčiau reikėjo kreiptis pas logopedus. Sūnaus vaikai yra A. ir A., tačiau ir T. priėmė kaip anūką, jo neišskyrė iš kitų. T. apie mušimą jai nieko nesakė.
Liudytojas A. A. parodė, jog yra buvęs kaltinamosios K. K. sugyventinis. Turi bendrą vaiką T. K. Su K. K. kartu gyveno gal iki 2007 metų, po išsiskyrimo ji buvo kažkur išvykusi. Ji slėpdavo nuo jo vaiką, neleido bendrauti, vėliau sužinojo, kad vaikas apgyvendintas vaikų globos namuose. Sužinojęs, kad vaikas yra globos namuose, pradėjo tvarkytis dokumentus globai gauti. Jam sakė, kad vaikai iš mamos buvo paimti dėl smurtavimo prieš juos. Šiuo metu T. jau gyvena pas jį. Sūnų pasiėmė dėl to, kad vaikas nematytų smurto. T. sakė, kad mama griežtai bausdavo, trenkdavo tai per užpakalį, tai per galvą, sakė, kad ir buvęs patėvis smurtavo, kad yra stūmęs į sieną. Vaikas yra sakęs, kad mama mušdavo ir kitus vaikus A. ir A., sakė, kad suduodavo per užpakalį. Būdavo, kad T. pameluodavo, bet kitų žmonių jis neapkalbinėdavo, todėl patikėjo, kad K. K. šeimoje buvo smurtaujama. Apie smurtą su vaiku kalbėjosi, vaikas nuleisdavo galvą ir bijodavo ką pasakyti, pas mamą grįžti bijojo. Sūnus iš pradžių pasakojo tik apie smurtavimą prieš jį patį, tik vėliau, kai persikėlė gyventi pas jį, pradėjo pasakoti ir apie K. K. smurtavimą ir prieš kitus vaikus.
Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2017 m. balandžio 6 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 13-18).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2017 m. balandžio 6 d. K. K. pateikė mėlynos ir rudos spalvos diržą su sagtimi, dvi metalines raudonos spalvos žaislines mašinėles, dvi metalines geltonos spalvos žaislines mašinėles, dvi oranžinės spalvos metalines žaislines mašinėles, dvi baltos spalvos metalines žaislines mašinėles. (1 t., b. l. 19-21).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog K. K. pateikti daiktai – diržas ir žaislinės mašinėlės – buvo apžiūrėti, aprašyti, nufotografuoti. (1 t., b. l. 22-29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto – teismo medicinos eksperto L. J. 2017 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. G 201/2017(04) nurodyta, kad A. E. K. padaryti sužalojimai: kaktos, dešinės akies apatinio voko, nugaros, sėdmenų poodinės kraujosruvos, nosies ir kairės šlaunies odos nubrozdinimai padaryti ne mažiau 5 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktas paveikus nurodytas kūno vietas, visumoje nėra būdingi griuviminei traumai. A. E. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 54).
Specialisto paaiškinimo protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertas L. J. paaiškino, jog A. E. K. apžiūros metu nustatyta violetinė gelsvais pakraščiais poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke su odos nubrozdinimu jos išorinėje dalyje galėjo būti padaryta K. K. nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. metant metalinę žaislinę mašinėlę, prieš 5 dienas; melsva poodinė kraujosruva kaktos vidurio linijoje ir nosies nugarėlės odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas K. K. nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. atsitrenkus vaikui į durų staktą, prieš 3, 5 dienas. (1 t., b. l. 58-59).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog yra įrodyta, kad kaltinamoji K. K. smurtaudama prieš mažametį sūnų - nukentėjusįjį A. E. K. padarė jam kairės šlaunies odos nubrozdinimą. Pati kaltinamoji K. K. pripažino, jog supykusi suduodama diržu nukentėjusiajam padarė jam nubrozdinimą šlaunyje. Tai, jog K. K. diržu sudavė A., po ko ant kojos liko dvi drūžės, patvirtino apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir mažametis liudytojas T. K. Šis sužalojimas užfiksuotas teismo medicinos specialisto išvadoje. Nubrozdinimą šlaunyje patvirtino matę liudytojos V. S., R. Č., I. K., D. S., V. M., R. A., A. D. Todėl abejonių dėl kaltinamosios K. K. kaltės dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam padarymo nekyla.
Kaltinamajai K. K. pateiktame kaltinime nurodyta, jog ji padarė nukentėjusiajam A. E. K. ir kitus sužalojimus – kaktos, dešinės akies apatinio voko, nugaros, sėdmenų poodines kraujosruvas, nosies odos nubrozdinimą. Šie sužalojimai užfiksuoti teismo medicinos specialisto išvadoje. Šiuos sužalojimus matė ir liudytojai V. S., S. M., R. Č., I. K., D. S., V. M., R. A., E. L., A. D. Pati kaltinamoji K. K. parodė, jog šių sužalojimų ji sūnui nepadarė ir paaiškino, jog kaktą sūnus užsigavo pats bėgdamas ir atsitrenkdamas į durų staktą, dešinės akies apatinį voką sužalojo sūnus A. mesdamas metalinę žaislinę mašinėlę, nosį nubrėžė sūnus A., nugarą, sėdmenis A. galėjo užsigauti pats šokinėdamas ir griūdamas. Mažametis nukentėjusysis A. E. K., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiesiogiai nenurodė, kad mama jam būtų padariusi kokius nors sužalojimus, be to, jo parodymai nenuoseklūs, neinformatyvūs, itin prieštaringi ir apklausos metu prieštaravimai nepašalinti, todėl vadovautis tokiais nukentėjusiojo parodymais nėra galimybių. Mažametis liudytojas T. K., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat nenurodė matęs, kad šiuos sužalojimus A. būtų padariusi mama K. K. Liudytojai O. K. ir L. Ž. teisme parodė matę, kaip A. K. namuose bėgdamas atsitrenkė į staktą ir susižalojo kaktą, liudytoja D. V. taip pat parodė, jog vaikai mušdavosi tarpusavyje. Kitų asmenų, mačiusių kaip buvo sužalotas A. E. K., nėra. Teismo medicinos ekspertas L. J. paaiškino, jog A. E. K. apžiūros metu nustatyta violetinė gelsvais pakraščiais poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke su odos nubrozdinimu jos išorinėje dalyje galėjo būti padaryta K. K. nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. metant metalinę žaislinę mašinėlę, prieš 5 dienas iki apžiūros, melsva poodinė kraujosruva kaktos vidurio linijoje ir nosies nugarėlės odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas K. K. nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. atsitrenkus vaikui į durų staktą, prieš 3, 5 dienas iki apžiūros. Šie paaiškinimai patvirtina kaltinamosios K. K. parodymus. Visa tai kelia abejonių, ar kaltinamoji K. K. smurtaudama prieš mažametį sūnų A. E. K. padarė jam paminėtus sužalojimus. Abejonėmis, prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Todėl nesant neginčijamų K. K. kaltės įrodymų, iš jai pateikto kaltinimo pašalintina, kad ji mažamečiam nukentėjusiajam padarė kaktos, dešinės akies apatinio voko, nugaros, sėdmenų poodines kraujosruvas, nosies odos nubrozdinimą.
Kaltinamoji K. K. tyčia smurtaudama artimoje aplinkoje – prieš mažametį sūnų A. E. K., suduodama jam per kairiąją koją, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą, todėl jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.
Skirdamas bausmę kaltinamajai K. K., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji K. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji K. K. anksčiau teista, teistumas neišnykęs, visos bausmės nėra atlikusi – nėra sumokėjusi teismo nuosprendžiu paskirtos 910 litų (263,55 EUR) baudos. Ji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. E. K., atstovaujamo Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namų, civilinis ieškinys dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 189-190).
Nukentėjusysis A. E. K. dėl kaltinamosios K. K. padarytos prieš jį nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto sužalojimo mastą, į kaltinamosios turtinę padėtį, pripažįsta, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl priteistiną žalą mažina iki 300 eurų.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-10855 dėl 359,45 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. E. K., išieškojimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Mažametį nukentėjusįjį A. E. K. byloje teisme pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-2001-11475 atstovavo advokatas M. Š. Pats nukentėjusysis ir jo atstovas pagal įstatymą – Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepatyrė. Šias išlaidas patyrė valstybė ir išlaidos galėtų būti išieškotos valstybės naudai iš kaltinamosios K. K. Tačiau teismas pripažįsta, jog kaltinamosios K. K. turtinė padėtis sunki – nors dirba, tačiau jokio turto neturi, gyvena socialiniame būste, privalo teikti išlaikymą dukrai M. K., todėl dėl savo turtinės padėties ji antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti negalėtų. Dėl šių aplinkybių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios K. K. nepriteistinos.
Daiktiniai įrodymai: dvi kompaktinės plokštelės paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos; 8 žaislinės mašinėlės, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos K. K.; diržas kaip menkavertis nusikalstamos veikos padarymo įrankis, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
K. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, neatlikta pagal 2012 m. vasario 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, ir galutinę bausmę K. K. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 263,55 EUR baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. K. atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, K. K. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. vasario 14 d. 14.40 val. iki 2017 m. vasario 15 d. 12.33 val.
Kardomąją priemonę K. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo A. E. K. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš K. K. nukentėjusiajam A. E. K. 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus: dvi kompaktines plokšteles palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; 8 žaislines mašinėles, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. K.; diržą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš K. K. nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.