Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl atsakovo S. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ukmergės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Aplinkos misterijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. S. G. dėl 1160 Lt aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 2009-07-09 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo 1160 Lt aplinkai padarytos žalos ieškovo naudai, 66 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 3,30 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (b.l. 24-25).

Atsakovas S. G. 2009-07-29 kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 27-28), kuriuo prašė peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tvirtino, kad nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui negalėjo pateikti, kadangi ieškinio nuorašą gavo pavėluotai. Atsakovas pareiškime pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13.1-58 AM053734 nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi 2009 m. vasario mėn. atsakovas neveikė kartu su V. G. ir jokių eglių su juo nepjovė, todėl nėra atsakingas už padarytą žalą.

Ieškovas Aplinkos misterijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 36) su atsakovo pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti, kadangi jame išdėstyti motyvai neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad atsakovas padarė administracinį teisės pažeidimą ir buvo nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d., nutarimo administracinėje byloje atsakovas neskundė. Be to, byloje yra neteisėto medžių kirtimo liudytojų M. J., V. J., V. I. ir paties atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kurie patvirtina atsakovo kaltę organizuojant neteisėtą saugotinų medžių kirtimą.

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009-10-06 nutartimi atsakovo S. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino bei priteisė iš atsakovo 15,90 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus, konstatavo, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi ne šalies (atsakovo) pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir nauji įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Teismas pripažino, kad atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo pareiškime išdėstytas aplinkybes, nepateikė ir tuo pagrindu sprendė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė nei naujų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nei paneigė byloje esančiais įrodymais sprendime už akių pagrįstas išvadas, bei atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 41-42).

Atsakovas S. G. atskiruoju skundu (b.l. 44-45) prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-10-06 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Tvirtina, jog pats ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina, kad jis eglių nepjovė, todėl jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis administracine tvarka buvo nubaustas nepagrįstai, jam pateikti nereikėjo. 2009-02-10 Vilniaus RAAD Ukmergės RA Įvykio apžiūros aktas patvirtina, kad minėtų eglių pjovimą organizavo V. G., kuris, prieš išpjaudamas egles, turėjo įsitikinti, ar joms pjauti yra išduotas leidimas. Tai, kad jis, V. G. prašomas, neprieštaravo eglių nupjovimui, nereiškia, kad jis egles nupjovė. Pažymi, kad šios eglės auga ne jo sklype ir jam nepriklauso, todėl jis negalėjo V. G. leisti jas pjauti. Atkreipia dėmesį, jog nei vienas paaiškinimus pateikęs asmuo nepatvirtino, kad jis dalyvavo pjaunant egles, be to, iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad dvi nupjautos eglės buvo sausos. Išpjauti sausus medžius leidimas nereikalingas, todėl nustatytas žalos dydis neatitinka tikrovės.

Ieškovas Aplinkos misterijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 53-54) prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-10-06 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo S. G. atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde iš esmės atkartoja pareiškime teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus motyvus, dėl kurių savo poziciją išdėstė atsiliepime į pareiškimą, todėl jų nekartodamas, mano, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą, yra teisėta ir pagrįsta tinkamu CPK 288 str. 4 d. teisiniu aiškinimu, tuo tarpu atsakovo atskirojo skundo motyvai yra tik būdas teisinėmis priemonėmis išvengti atsakomybės už aplinkai padarytą žalą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo prašymo turiniu, tinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir sąlygas reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde išdėstyti motyvai prielaidų nesudaro (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 288 str. 4 d. įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumo priežastimis, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Šios įstatymo nuostatos sintaksinė konstrukcija aiškiai parodo, jog vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių. Tuo tarpu teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006-09-21 nutartis byloje Nr.35/03-11/06) ir teisinės valstybės principą yra pakankamas pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-227/2008). Taigi tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo panaikinti sprendimą už akių ir civilinės bylos nagrinėjimą byloje atnaujinti, savo skundą grįsdamas tik netinkamu bylos įrodymų įvertinimu (CPK 185 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės, kolegija pasisako dėl abiejų sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų.

Įstatymų leidėjo valia, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylai, 2009-06-15 pranešimu informavo atsakovą, jog teisme yra priimtas ieškinio pareiškimas bei nustatė jam 15 (penkiolikos) dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (b.l. 21). Ieškinys kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame beje atsakovas buvo informuotas dėl atsiliepimo nepateikimo padarinių (CPK 142 str. 4 d.), atsakovui buvo įteiktas 2009-06-17 (b.l. 22), tačiau atsakovas teismo jam paskirtą įpareigojimą ignoravo. Kaip minėta, sprendimo už akių institutas iš esmės yra pasyvaus elgesio bylos procese padarinys, kuomet bylos šalies procesinis elgesys leidžia manyti esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 7 str. 2 d. prasme požymių. Todėl atsakovui teismo nustatytu laiku, t.y. iki 2009-07-02 nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo procesinį pasyvumą, t.y. pripažinti atsakovo piktnaudžiavimą procesu, kas šios bylos kontekste, kolegijos nuomone, buvo neabejotina prielaida sprendimui už akių priimti.

Antroji (esminė) aplinkybių grupė, kurią teismas vertina spręsdamas dėl CPK 288 str. 4 d. pagrindo panaikinti sprendimą už akių egzistavimo, yra šalies kartu su prašymu panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai. Tačiau prielaidas sprendimo už akių panaikinimui sudaro tik akivaizdžiai priimto sprendimo už akių teisingumą paneigiantys faktiniai duomenys (CPK 177 str. 1 ir 2 dalys), kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad be faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka byloje nepakaka duomenų teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 27-280), tiek ir atskirajame skunde kategoriškai neigia savavališkai kirtęs egles, ką, jo manymu, būtent ir patvirtina ieškovo į bylą pateikti įrodymai. Tuo tarpu iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra 2009-02-23 S. G. ir V. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus Nr. VR-13.1-58 ir Nr. VR-13.1-59 (b.l. 4-5, 16-17), už tai, kad atsakovas, veikdamas kartu su V. G., 2009 m. vasario mėn. pradžioje Kurėjų k., Lyduokių sen., Ukmergės r., neturėdamas nustatyta tvarka Ukmergės rajono savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo darbams, savavališkai nukirto keturias žalias egles, kurios yra priskirtinos saugotiniems medžiams. Minėti protokolai, Įvykio apžiūros aktas (b.l. 8), V. G., M. J., V. J. bei V. I. paaiškinimai, kuriuos paaiškinime dėl įvykio iš esmės patvirtina ir pats atsakovas (b.l. 8-13), neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas savavališkai leido V. G. nupjauti egles, kurias jo ir V. G. prašymu nupjovė M. J. ir V. J.. Tai, kad atsakovas pats eglių nepjovė, t.y. aktyvių fizinių veiksmų neatliko, jo atsakomybės už aplinkai kaltais veiksmais padarytą žalą nešalina, kadangi būtent jo savavališkus veiksmus, inicijuojant neteisėtą eglių kirtimą, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros specialistai pripažino kaltais pagal ATPK 78 str. 1 d. ir 2009-02-26 nutarimų paskyrė jam 200 Lt (b.l. 6). Byloje nesama duomenų, jog minėtas 2009-02-26 nutarimas būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas, priešingų, sudarančių prielaidas abejoti S. G. dalyvavimu iškertant egles ar žalos dydį paneigiančių įrodymų su savo prašymu peržiūrėti teismo už akių jam priimtą sprendimą nepateikė ir apeliantas. Todėl kvestionuoti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas atliktais neteisėtais veiksmais padarė žalą aplinkai (CK 6.246 str. 1 d.) ir privalo ją atlyginti (b.l. 7), kolegija neturi pagrindo.

Vadovaujantis rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle (CPK 12 str., 178 str.) kiekviena šalis privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą, o įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį. Atsakovas įstatyme nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų egzistavimą, neįvykdė – nepateikė naujų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, taip pat nepaneigė byloje esančiais įrodymais sprendime už akių pagrįstas išvadas, o šių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad 1160 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimas iš atsakovo priteistas pagrįstai.

Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 288 str. 4 d. sąlygų, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pagrįstai netenkino atsakovo prašymo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 7,15 Lt (b.l. 64) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. G. 7 (septynis) litus 15 centų pašto išlaidų valstybės naudai.