- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-135-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14754-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus m. 34 notarų biuras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Byloje keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti turintį reikšmę juridinį faktą, patvirtinantį, kad A. N., A. N. mirties 2014 m. sausio mėn. 25 dieną buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į privalomąją mirusios A. N. palikimo dalį, išduoti pareiškėjui teismo leidimą priimti A. N. mirusios 2014 m. sausio 25 d., palikimą A. N. vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo J. P. pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. N. po A. N. mirties 2014 m. sausio 25 d. buvo reikalingas išlaikymas ir kad jis turi teisę į privalomąją mirusios A. N. palikimo dalį, išdavė pareiškėjui J. P. teismo leidimą priimti A. N. palikimą A. N. vardu bei priteisė iš pareiškėjo J. P. valstybės naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. P. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo ir lėšų advokatui apeliantas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisę pagalbą. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (1.7.) S – 720, apelianto prašymą tenkino. Minėtu sprendimu apeliantas 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl jo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo – neteisingas. Atkreipė dėmesį, jog apeliantas nėra šalis iniciavusi procesą savo noru, kadangi į teismą jį nukreipė Vilniaus m. 40 – asis notarų biuras. Pažymėjo, kad teismas pareiškimą tenkino, todėl apeliantas nėra šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas. Apelianto nuomone, teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš jo neįsigilinęs į bylos esmę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria iš jo valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 93 str. iš apelianto valstybės naudai priteisė 115,85 EUR (400 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Apelianto nuomone, bylinėjimosi išlaidos iš jo nepriteistinos, kadangi jis nėra šalis, kurios nenaudai priimtas sprendimas, be to jam Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. kovo 3 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su šiais apelianto argumentais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (1.7.) S – 720, pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba, kurią teikti paskirta advokatė J. K. (b.l. 10-12). Minėtu sprendimu pareiškėjas taip pat 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. P. pirmosios instancijos teisme sudaro 400 Lt advokato užmokestis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pilnai tenkino pareiškimą, t.y. bylą išnagrinėjo pareiškėjo naudai. Pažymėtina, jog pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir priteisdamas iš apelianto 400 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, neįvertino, jog byla išnagrinėta pareiškėjo naudai.
Atkreiptinas dėmesys, jog bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p.). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog joje nėra priešingus interesus turinčių šalių, taigi šiuo atveju šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas dalyje, kuria iš pareiškėjo J. P. priteista 400 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje kuria iš pareiškėjo J. P. priteista 400 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.