- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-669-530/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė (pirm.), Jurgis Kiškis, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria tenkintas prokurorės skundas dėl nutarimo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas 2015 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams.
Bausmės pradžia -2014-02-11, bausmės pabaiga -2017-10-31.
2016 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 357-145 Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.
Šalies argumentai
A. B. skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį atmesti kaip nepagrįstą ir neatitinkančią dabartinės situacijos. Skunde nurodė, kad komisijoje pirmą kartą dalyvavo 2016-01-06. Teisėja taip pat pritarė lygtiniam paleidimui, tačiau su tuo nesutiko prokuroras, nurodydamas aplinkybes, kurios susijusios su padarytu nusikaltimu, o ne su elgesiu atliekant bausmę pataisos namuose. Mano, kad teismas turi vertinti jo elgesį bei padarytas išvadas atliekant bausmę pataisos namuose. Prokuroras motyvavo dar tuo, jog buvo baustas drausmine nuobauda už rūkymą tam neskirtoje vietoje ir neturėjo paskatinimo. Dabar prokuroras nurodė analogiškus faktus, visai nebuvo atsižvelgiama, kad apeliantas stengiasi grįžti į doros kelią, jo pokyčius net patvirtino Lygtinio paleidimo komisija, nurodydama, kad yra pastebimi teigiami elgesio pokyčiai, bausmės metu dalyvavo ne tik papildomose programose, jam yra suteikta teisė išvykti be sargybos, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą. Pataisos namuose dirbo VĮ baldų gamybos ceche, nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio svarstymo nukrito iki 38 balų, o buvo 39 balai. Tai akivaizdžiai matyti, kad taisosi, daro išvadas ir stengiasi įrodyti, kad prie kriminalinės praeities nesistengia sugrįžti. Išėjęs iš pataisos namų žada dirbti, gyventi pas sugyventinę, turi mažametį vaiką.
Atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą A. B. įvykdė, t.y. išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programas. Su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Dalyvavo programoje „Mano kelias-2“, taip pat dalyvavo užsiėmime „Krizių psichologija“. Dalyvauja savitarpio pagalbos grupėje (b.l. 8). Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-03-21 išvadoje Nr. 7.20-4092 nurodyta, jog vieną kartą 2014-02-20 buvo baustas už rūkymą ne tam skirtoje vietoje, nuobauda negaliojanti (b.l. 8). Vieną kartą buvo skatintas 2016-03-25 (b.l.4). Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. B. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 38 balas (ankstesnis įvertinimas buvo 39 balai, b.l.9). Tačiau nors rizikos vertinimo rezultatas ir sumažėjo, tačiau neženkliai, ir vis tik pastebėtina, kad nors jis žemas, bet artimas vidutiniam, be to, rizikos vertinimas nėra vieninteliu kriterijumi, vertinant ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo A. B. kriminogeniniais veiksniais išlieka gyvenimo stilius, draugai bei mąstymas ir elgesys (b.l. 9).
Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį, pasikeitusį mąstymą, dalyvavimą įvairiose programose, tai, kad jam suteikta teisė išvykti už įstaigos ribų be palydos ar sargybos. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys parodo, kad A. B. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau, nors baustas bausmės atlikimo metu buvo tik vieną kartą ir nuobauda negaliojanti, tačiau skatintas buvo taip pat tik vieną kartą, todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – šiuo metu nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas nesuformuoja teismo manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės prašymą ir atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo A. B. skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.