Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybės traukiamam S. P., išnagrinėjo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine vienerių metų laikotarpiu nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2013-12-21 apie 11 val. 20 min. iš E. Č. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., patalpų pavogė 100 litų, t. y. vagystės būdu pagrobė smulkų svetimą turtą. Šiais veiksmais S. P. padarė administracinės teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Teismo posėdžio metu S. P. paaiškino – gruodžio 21 d. jis buvo pas E. Č., jo namuose gėrė alų. Kartu buvo jo tėvas P. V., jis ten nuėjo kartu su tėvu. Jis pas Č. buvo apie 1 val. 30 min., kol išgėrė alų. Visi gėrė alų, kalbėjo apie einamus reikalus. Kai gėrė E. nieko nepasakojo, kad turi pinigų ir kur juos laiko. E. sakė, kad jam dingo pinigai. Jis paskutinis išėjo namo iš E. namų. Tėvas išėjo pirmas. Jam tik Č. pasakė, kad įtaria jį, kad paėmė pinigus.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad jam paskambino draugas E. Č. ir pakvietė padėti nuleisti malūnėlį. Jis atėjo nuleido stiebą su tuo sparnu, E. jam davė pinigų ir jis nuėjo alaus parnešti į parduotuvę. Tuo metu paskambino sūnus, jie susitiko ir kartu nuėjome pas Č.. Vieną butelį išgėrėme su E., o likusius du butelius išgėrė jau trys. Jis išėjo namo, o kas ten buvo po to jis jau nieko nežinau. Jis išėjo namo pirmas, jie gerdami tą dieną apie pinigus nekalbėjo. Po to bendravo su E. Č., kuris jam sakė, kad įtaria jo sūnų. Sūnus jam sakė, kad nepavogė pinigų. Jis su Č. yra draugai ir niekada nedingdavo pinigai pas jį. Mano, kad gal pats Č. pinigus paslėpė ir dabar neranda.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. Č. nurodė, kad jis ryte paskambino V. P., jam reikėjo pagalbos, nudažyti sparniuką. Jis turėjo alaus ir jie gėrė alų. Paskui V. kažkur išėjo ir parėjo kartu su Svajūnu. Jie pakėlė tą sparniuką ir jie toliau gėrė alų. Geriant alų pas jį atvažiavo bendradarbis, kuris paprašė dildžių pjūklui galąsti. Jis jų neturėjo namie, buvo pas tėvus. V. jau buvo gerokai girtas, tai jis pasakė, kad išeitų namo. Piniginėje buvo 50 Lt ir 100 Lt, 50 LT aš pasiėmė ir kartu su bendradarbiu išvažiavo. Grįžęs namo žmonių jau nerado, durys buvo praviros. Pasižiūrėjau, kad nėra 100 Lt. Iš pradžių skambino ir prašė, kad atiduotų pinigus. Paskui nuėjau pas juos pakalbėti. Svajūnas neprisipažino, kad paėmė pinigus. Jis buvo išvykęs gal 10 min. Tuose namuose dar gyvena kartu sugyventinė ir jos dukra. Tuo metu sugyventinė buvo darbe, o mergaitė buvo mokykloje. Daugiau niekas nebuvo atėjęs pas jį į namus, todėl ir mano, kad S. galėjo paimti.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. R. nurodė, kad jis buvo pas E. ir atėjo V., tėvas Svajūno, kuris pasakė, kad grąžina pinigus, kad atsiimtų pareiškimą. Jam S. tėvas sakė, kad S.s prisipažino į trečią dieną, kad paėmė pinigus. Jis su S. nebendravo, tik girdėjo, ką pasakė jo tėvas. V. pasakė konkrečiai, kad vaikinas prisipažino, kad paėmė pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Pažymėtina, kad ATPK 50 straipsnio dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tik tyčia. S. P. administracinėn atsakomybėn traukiamas už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad iš E. Č. gyvenamojo namo patalpų pavogė 100 litų.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir S. P. apklausos, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai neigė patį įvykį, jog jis paėmė 100 litų iš E. Č. gyvenamojo namo.

Teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta jokių duomenų, įrodančių S. P. priešingą teisei, kaltą (tyčinį) veikimą, kuriuo buvo kėsintasi į nuosavybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administracinio įteisės pažeidimo byloje yra E. Č. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad asmuo įtaria, jog iš jo namų 100 Lt paėmė S. P.. Tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai nepripažino savo kaltės ir teigė, jog jis pinigų neėmė. Teismo posėdžio metu S. P. nurodė, jog jis pripažįsta, kad nurodomą dieną buvo pas E. Č. namuose, tačiau jis neėmęs jokių pinigų. E. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad pas jį buvo atvykęs S. P. su savo tėvu, jie kartu gėrė alų. Po to jam skubiai reikėjo išeiti, tad jis išėjo, o grįžęs namo pasigedo pinigų. Mano, kad pinigus paėmė S. P., nes jo namuose nieko daugiau nebuvo. Išeidamas iš namų S. P. paliko savo namuose, o grįžęs jų jau nerado. Namų durys buvo nerakintos. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų S. P. kaltę padarius administracinį pažeidimą. Kaltė yra grindžiama tik E. Č. parodymais, kuriai taip pat paremti prielaidomis. E. Č. nematė, kaip buvo paimti pinigai, jis tik spėja, kad juos paėmė S. P., nes jo namuose daugiau nieko nebuvo. Tačiau jis taip pat nepagalvoja apie tai, kad namų durys buvo atrakintos kurį laiką ir į jo namus galėjo patekti bet kuris asmuo. Daugiau jokių įrodymų byloje nėra. Teismo posėdžio metu buvo apklausti K. R., V. P., tačiau jų parodymai nepatvirtino pažeidimo padarymo įvykio. Teismas laiko, jog E. Č. duoti parodymai yra tik prielaidos, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl teismas negali jų laikyti patikimais įrodymais bei jais vadovaudamasis patraukti S. P. atsakomybėn pagal ATPK 50str.

Teismas išanalizavęs, nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie patvirtintų arba išsklaidytų abejones dėl S. P. veiksmų priešingumo teisei, neįmanoma, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 50 str. nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 str. bylos teiseną dėl S. P. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.