Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2016-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-917-409/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-10-26
Bylos Nr.
1-917-409/2016
Teisminio proceso Nr.
1-05-6-00005-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-917-409/2016Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00005-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.2.18.10; 2.10.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, rusas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis įmonių (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2015-05-18 iki 2015-10-06 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie aukso luitų (laužo) pirkimą ir pardavimą bei šiuos duomenis įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų ir pardavimų apskaitos registrą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą bei į VMI pateiktas PVM deklaracijas ((duomenys neskelbtini) Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitas (FR0564), o būtent, laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-10-06 pagal 13 PVM sąskaitų faktūrų įformino aukso luitų (laužo) įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ už 1742528,00 Eur ir aukso luitų (laužo) pardavimą: pagal 13 PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) už 1677846,00 Eur, pagal 1 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) už 114496,00 Eur, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukso luitų (laužo) nepirko ir nepardavė, tuo pažeistas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimas, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-05-18 iki 2015-12-31.

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kita bylos medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įtarime nurodytu laikotarpiu apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės aukso luitų (laužo) pirkimą ir pardavimą bei šiuos duomenis perdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei, kuri apie tai nieko nežinojo ir įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų ir pardavimų apskaitos registrą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą bei į VMI pateiktas PVM deklaracijas ((duomenys neskelbtini) Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitas (FR0564). Laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-10-06 pagal 13 PVM sąskaitų faktūrų įformino aukso luitų (laužo) įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ už 1742528,00 Eur ir aukso luitų (laužo) pardavimą: pagal 13 PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) už 1677846,00 Eur, pagal 1 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini)už 114496,00 Eur, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukso luitų (laužo) nepirko ir nepardavė. Išrašyti dokumentus ir juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą A. K. paprašė asmens, kurio nei vardo, nei pavardės jis nepamena. A. K. su juo suvedė kažkas iš pažįstamų asmenų, kurio duomenų jis taip pat nežino. Jo vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose surašė aukso pirkimą ir pardavimą, nors realiai šių pirkimų nebuvo. Dėl bankinių pavedimų, tai pinigai į jo bendrovę buvo pervesti, o jis savo ruožtu, kiek pinigų jam pervedė, tiek pervesdavo į jam nurodytą sąskaitą. Jokios naudos iš to neturėjo. Dėl padarytos nurodytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. (2 t., 107-109 b. l.).

Liudytojas R. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Minėta bendrovė teikia konsultavimo, tarpininkavimo, finansinės apskaitos tvarkymo paslaugas, ofisas yra adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m., datos tiksliai nepamena, pas jį užėjo du vyriškiai iš (duomenys neskelbtini), kurie jo paprašė pakonsultuoti, perkant lietuvišką bendrovę, padėti surasti patalpas biurui bei padėti vesti buhalterinę apskaitą. Vienas iš jų buvo vardu D., pavardės nepamena, kitas buvo A. K.. Jis juos pakonsultavo dėl bendrovės pirkimo. Jiems nupirkus bendrovę, 2015-03-01 buvo surašyta apskaitos paslaugų teikimo sutartis. Sutartis buvo surašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. N., kadangi norėjo būti garantuoti, kad įmonė turės pajamas, teikiant paslaugas, bei nauji bendrovės savininkai nedings. Be to, tiems (duomenys neskelbtini) piliečiams įsigijus bendrovę iškilo keblumų norint atidaryti banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kadangi jie nebuvo (duomenys neskelbtini) piliečiai, todėl jie paprašė jo laikinai pabūti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir jis sutiko. Tapęs bendrovės direktoriumi, atidarė banko sąskaitą. Sutvarkius priėjimą prie banko, jiems pasakė, kad direktoriumi daugiau nebus, todėl nuvažiavus į Registrų centrą oficialiai direktorius tapo A. K.. Jis minėjo, kad jam reikia tik stalo bei buveinės adreso, todėl jam buvo pasiūlyta patalpas nuomotis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu 2015-05-10 buvo sudaryta patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Tačiau A. K. tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tuo adresu nedirbdavo. Negali pasakyti, kaip dažnai A. atvykdavo į (duomenys neskelbtini), tačiau jis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansininkei I. J. teikdavo dokumentus. Juos pateikdavo atvažiuodamas arba elektroniniu paštu. Savo ruožtu pagal turimus dokumentus I. J. teikdavo ataskaitas VMI, Sodrai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi prekyba tauriaisiais metalais. 2015 metų rudenį Šiaulių VMI pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvinį patikrinimą. Pradėjus patikrinimą, bendrovės veikla nebuvo reguliari ir nebuvo prekių pirkimų, pardavimų. A. K. pradėjo nereguliariai mokėti mokesčius už nuomą, už apskaitos tvarkymą. Padidėjus apskaitos tvarkymo apimčiai, pareikalavo, kad A. K. padidintų apskaitos darbų užmokestį ir mokesčius mokėtų reguliariai kas mėnesį. A. K. jam minėjo, kad tuo metu jie beveik nevykdė jokios veiklos, todėl mokėti atsisakė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai baigėsi. Oficialiai jie šiuo metu nėra surašę apskaitos tvarkymo bei patalpų nuomos sutarčių nutraukimo, tačiau tai padarys artimiausiu metu. (1 t., 100-101 b. l.).

Liudytoja I. J. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra R. U., buhalterės pareigose. 2015 metų kovo mėnesį R. U. jos paprašė būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, ji sutiko. Tuo metu bendrovės direktorius buvo D. N.. Dar minėtam direktoriui esant, ji rašė prašymą, pildė klausimyną dėl bendrovės galėjimo būti PVM mokėtoja. Po to, 2015 metų balandžio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, šios bendrovės akcijas įsigijo (duomenys neskelbtini) pilietis A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Perkant bendrovę ji jau buvo PVM mokėtoja. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įdarbino R. U.. Kiek pamena, A. K. jį direktoriumi įdarbino dėl galimybės lengviau atidaryti banko sąskaitą, nes norint atidaryti banko sąskaitą užsieniečiams yra tam tikrų papildomų sąlygų (užstatas ir pan.). 2015 metų gegužės mėnesį bendrovės direktoriumi įsidarbino pats bendrovės akcininkas A. K.. R. U. bendraudavo su A. K.. Būtent per R. ji žinodavo, ką bendrovėje reikia daryti. R. U. jos paprašė išimti licenciją dėl galimybės bendrovei verstis tauriųjų metalų prekyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo licenciją verstis tauriųjų metalų prekyba. Gavus licenciją ji bendrovėje darbo neturėjo, t. y. jai nebuvo pateikiami pirkimo, pardavimo dokumentai. Todėl kas mėnesį nuo 2015 metų balandžio 1 d. iki rugsėjo mėn. 25 dienos teikė PVM deklaracijas, kuriose nenurodydavo apmokestinamų sandorių („nulinės“ PVM deklaracijos). 2015 metų rugsėjo mėn. 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius jai atvežė šūsnį dokumentų, tarp kurių buvo aukso luitų pirkimai, pardavimai, kompiuterių „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai. Minėti sandoriai buvo vykdyti 2015 metų gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais, todėl jai reikėjo tikslinti to laikotarpio PVM deklaracijas. Po deklaracijų patekimo su ja susisiekė Šiaulių AVMI darbuotoja, kuri vėliau pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Pradėjus patikrinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 rugsėjo, spalio mėnesį vykdė veiklą, perkant ir parduodant aukso luitus. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė. Prašant pateikti kokius nors duomenis, A. K. pateikdavo juos vos ne paskutinę minutę, bendrauti su juo buvo sudėtinga, be to, prasidėjus mokesčių patikrinimui, ji toliau nebenorėjo dirbti bendrovėje, todėl direktoriaus paprašė būti atleidžiama iš bendrovės. 2015-12-21 ji buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigų. Taip pat parodo, kad per visą jos darbo laikotarpį bendrovėje adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių daiktų, aukso luitų ar kompiuterių, jokių prekių, priklausančių bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ji nematė. Po to sužinojo, kad 2016 metų sausio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išbraukta iš PVM mokėtojų sąrašo. 2016 metų balandžio 12 d. jai į mobiliojo ryšio telefoną A. K. parašė žinutę, kad ji padarytų bendrovės balansą už 2015 metus. Padariusi balansą jį paliko R. U., o A. K. buvo atvykęs pas jį ir pasiėmė jos padarytą bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą už 2015 metus. (1 t., 103-104 b. l.).

2016-06-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2015-05-19 iki 2015-12-31 nurodyta, kad pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 21 straipsnio nuostatas, „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. 2015-05-13 sprendimu bendrovės direktoriumi nuo 2015-05-13 paskirtas A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau darbo sutartis su direktoriumi A. K. sudaryta 2015-07-01, Sodros duomenų bazės „Draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenimis, A. K. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2015-07-01. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose nuo 2015-03-04 pagal tos pačios datos darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo I. J.. Sodros DB „Draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenimis, I. J. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-03-04 iki 2015-12-21. Specialisto išvadoje nurodyta: jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukso luitus (laužą) įsigijo ne iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jų nepardavė (duomenys neskelbtini) įmonėms (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tai dėl laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-10-06 (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų 13 PVM sąskaitų faktūrų (invoice) 1742528,00 Eur sumai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu laikotarpiu nuo 2015-05-20 iki 2015-09-23 (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytų 13 PVM sąskaitų faktūrų (invoice) 1677846,00 Eur sumai bei 2015-10-08 (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros (invoice) 114496,00 Eur sumai, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nevykdant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-05-18 iki 2015-12-31. (1 t., 126-138 b. l.; 2 t., 90 b. l.).

2016-10-11 FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. S. paaiškinimo protokole nurodyta, kad jeigu pagal įtariamojo parodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukso luitų (laužo) nepirko ir nepardavė, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms operacijoms pagrįsti panaudodama išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus (duomenys neskelbtini) įmonių (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ vardu 14 PVM sąskaitų faktūrų už 1 792 342,00 Eur (1677 846,00+114496,00) ir (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu 13 PVM sąskaitų faktūrų už 1 742 528,00 Eur, kuriose vienas iš rekvizitų - ūkinės operacijos turinys - neatitinka tikrovės, nuo 2015-05-18 iki 2015-10-08 buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 13 str. 1 dalies, kurioje nurodyta, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ir 13 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, nuostatų. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukso luitų (laužo) nepirko ir nepardavė, tai dėl apskaitos dokumentų – 13 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 13 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, ir vienos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, kuriomis buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos apie aukso luitų (laužo) pirkimą ir pardavimą, panaudojimo UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2015 metų veiklos buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 13 str. 1 ir 3 dalių nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 metus. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukso luitų (laužo) nepirko ir nepardavė, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė realios ekonominės veiklos, susijusios su aukso luitų (laužo) pirkimu ir pardavimu, ir todėl, kad užfiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų, 1 792 342,00 Eur pajamos nėra pelno mokesčio bazė, įvertinus 1 742 528,00 Eur sąnaudas nuo apskaičiuoto 49 814,00 Eur (1792342,00-1742528,00) pelno prieš apmokestinimą, 7 472,00 Eur (49814,00x15%) pelno mokestis neskaičiuojamas. Iš 2016-06-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ užfiksuoto 8 886,00 Eur pelno mokesčio likusi 1 414,00 Eur (8886,00-7472,00) pelno mokesčio dalis apskaičiuota ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimų, o dėl to, kad bendrovė nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2015 m., nesilaikant LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 51 str. 2 d. ir 53 str. 1 d. nuostatų. 7 472,00 Eur pelno mokesčio dalis sumažinta todėl, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, t. y. neįvykusių ūkinių operacijų įrašymo į apskaitą, mažinama bendrovės 2015 m. pelno mokesčio bazė. (2 t., 93-94 b. l.).

Šiaulių apskrities VMI pateikė informaciją dėl atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo ir galimai aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (1 t., 8-78 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta.

Kaltinamojo A. K. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį skirti 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamasis A. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti per 6 mėnesius. (2 t., 110-111 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. neteistas, dirba, turi pajamų šaltinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. įstatyme numatytą bausmę – baudą. A. K. kaltę visiškai pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė A. K. sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 18 MGL dydžio (677,88 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę A. K. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 12 MGL dydžio (451,92 eurų) baudą.

Įpareigoti A. K. 12 MGL dydžio (451,92 eurų) baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Astra Karpytė