Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Artūro Ridiko,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. P. ir V. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžio, kuriuo:

- J. P. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 metams; taip pat pagal BK 150 str. 2 d. - laisvės atėmimas 4 metams. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams; ši bausmė vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir 65 str. 1 d. 1a) p. subendrinta visiško sudėjimo būdu su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-02-17 nutartimi paskirta subendrinta 75 parų arešto bausme pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-10-31 baudžiamąjį įsakymą ir pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-01-13 nuosprendį, ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams 15 dienų, ją atliekant pataisos namuose.

- V. G. pripažintas kaltu pagal BK BK 149 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams; taip pat pagal BK 150 str. 2 d. - laisvės atėmimas 3 metams. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., subendrintos apėmimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, jos vykdymą BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 5p., 7 p., 8 p. ir 10 p. pagrindu atidedant 2 metams, įpareigojant V. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, įpareigojant kaltinamąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; atsiprašyti nukentėjusiosios;

Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista: solidariai iš nuteistųjų J. P. ir V. G. nukentėjusiajai J. N. 30 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš nuteistųjų J. P. V. G. po 16,87 Eur nukentėjusiosios atstovo pagalbai byloje apmokėti bei iš J. P. 470,03 Eur jam suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. ir V. G. nuteisti už tai, kad jie 2016 m. balandžio 20 d., laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 05.00 val. Panevėžio ir Pasvalio teritorijų apylinkėse, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bendrais veiksmais, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, išžagino bei seksualiai prievartavo J. N., o būtent: Pasvalio rajono apylinkėse, tiksliai tyrimu nenustatytoje vietoje, automobilyje „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – nužudyti bei panaudodami fizinį smurtą J. N. atžvilgiu, J. N. bandant pabėgti iš automobilio, J. P. suduodant vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai į dešinį skruostą, V. G. nutempus J. N. ant galinės sėdynės, taip atimant galimybę priešintis ir nukentėjusiajai padarant poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, dešiniame žaste, odos įdrėskimus dešinėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, J. P. nurodymu J. N. masturbuojant J. P. ir V. G. lyties organus, bendrais veiksmais seksualiai prievartavo J. N., po to, tame pačiame automobilyje, iš Pasvalio rajono apylinkių važiuojant į Panevėžio miestą, J. P. ir V. G. tenkinant lytinę aistrą su J. N. prieš jos valią oraliniu būdu, bendrais veiksmais seksualiai prievartavo J. N., po to tame pačiame automobilyje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje netoli Pumpėnų km., Pasvalio raj., J. P. tenkino lytinę aistrą su J. N. prieš jos valią oraliniu būdu, o V. G. lytiškai santykiaujant prieš nukentėjusiosios J. N. valią, bendrais veiksmais seksualiai prievartavo ir išžagino J. N., po to tame pačiame automobilyje, važiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios netoli Pumpėnų km., Pasvalio raj., iki namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), J. P. tenkinant lytinę aistrą su J. N. prieš jos valią oraliniu būdu, bendrais veiksmais seksualiai prievartavo J. N..Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Mano, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neteisėtas. Pabrėžia apie savo nuoseklius parodymus, pateikia savo įvykių versiją, kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia nematęs J. P. J. N. atžvilgiu atliktų veiksmų ir dėl tokių jo veiksmų nesitaręs. Nuteistojo teigimu, jis nukentėjusiosios nežagino, fizinio smurto nenaudojo, negrasino, su ja lytinę aistrą tenkino jai sutinkant ir pažadėjus jai už tai piniginį atlygį, jai sumokėjęs už seksualines paslaugas 20 Eur. Nuteistojo manymu, net jo veiksmus vertinant kaip prievartinius, jų negalima kvalifikuoti kaip baigtinį nusikaltimą, nes išžaginimas nebuvo baigtas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Nurodo, kad J. N. tenkino jį oraliniu būdu, todėl natūralia forma su ja santykiauti nebepajėgė ir savo varpa lietė tik jos išorinius lytinius organus, varpos į makštį neįvedė. Pažymi, kad J. P. jam sakęs, kad J. N. sudavęs dėl to, kad ji jį įžeidinėjo. Mano, kad nukentėjusiosios savanoriškas važiavimas su neblaiviais nepažįstamais vaikinais, jos vaišinimas J. P. lėšomis rodo, kad J. N. suprato, kad vaikinai iš jos norės seksualinių paslaugų ir tam neprieštaravo. Atkreipia dėmesį, kad J. N. turėjo galimybę bet kada išlipti iš automobilio, pabėgti, šauktis pagalbos iš pašalinių žmonių, nes jie buvo sustoję degalinėje, prie parduotuvės, be to, pati po visų įvykių atėjo į jo butą, kartu ėjo į bankomatą, kas paneigia prievartos prieš ją vartojimą. Nuteistasis mano, kad J. N. siekdama pasiteisinti prieš savo tėvus ir pasipelnyti iš jo bei J. P. susigalvojo versiją dėl seksualinio jos prievartavimo. Taip pat nuteistasis mano, kad nepagrįstai jam inkriminuota sunkinanti aplinkybė dėl veikimo bendrininkų grupėje, nes ši aplinkybė yra jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikuojantis požymis.Nuteistasis J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendį jo atžvilgiu kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti jį išteisinantį nuosprendį, o netenkinant šio prašymo – sutrumpinti jam paskirtų bausmių trukmę ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. Teigia inkriminuotų nusikaltimų nepadaręs, jokių grasinimų J. N. atžvilgiu neišsakęs, o vieną smūgį jai sudavęs dėl jos jam išsakyto įžeidimo. Nuteistojo teigimu, J. N. pasiūlius atlygį už seksualines paslaugas, ji lytinius veiksmus atliko savo noru. Skunde nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis bei atliktu įrodymų vertinimu, pateikiama savo įvykių versija ir įrodymų vertinimas. Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai suteikė didesnį dėmesį nukentėjusiosios parodymams, atmesdamas nuoseklius liudytojų M. P., L. K., taip pat jo parodymus. Nuteistasis mano, kad nepagrįstai jam inkriminuota sunkinanti aplinkybė dėl veikimo bendrininkų grupėje, nes ši aplinkybė yra jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikuojantis požymis. Be to pažymi, jog apylinkės teismas visiškai nemotyvavo ir kitų jam pritaikytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pritaikymo. Mano, kad jis nepagrįstai pripažintas recidyvistu, o alkoholis jo veiksmams su J. N. jokios įtakos nedarė. Nuteistojo įsitikinimu, teismas jam paskyrė aiškiai per griežtas ir baudžiamąjį įstatymą pažeidžiančias bausmes.Nukentėjusioji J. N. atsikirtimu į nuteistųjų apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendį palikti galioti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.Teismo posėdyje nuteistasis J. P. ir jo gynėjas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, nuteistojo V. G. gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliaciniais skundais nesutinkama su V. G. ir J. P. nuteisimu pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., ginčijamas teismo atliktas įrodymų vertinimas, teigiama apie teismo išdėstytų išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms bei pateikiami įvairūs teiginiai, apeliantų nuomone, rodantys nukentėjusiosios savanorišką seksualinio pobūdžio veiksmų atlikimą su jais bei jos parodymų nepatikimumą. Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant nuteistųjų V. G. ir J. P. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo jų nusikalstamas veikas ir pagrįstai pripažino juos kaltais, tačiau skirdamas nuteistiesiems bausmes nepagrįstai jiems inkriminavo tam tikras atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtų bausmių.Apeliaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu nustatytos nuteistiesiems V. G. ir J. P. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės, teigiama apie nukentėjusiosios seksualinių paslaugų suteikimą jiems savo laisva valia, be prievartos, jai siekiant piniginio atlygio už tai. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą pagal apeliacinių skundų argumentus, neįžvelgia priežasčių abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl V. G. ir J. P. kaltės, kurios yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize bei atitinka teismų praktiką.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. G. ir J. P. 2016 m. balandžio 20 d., laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 05.00 val. Panevėžio ir Pasvalio teritorijų apylinkėse, bendrais veiksmais, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, išžagino bei seksualiai prievartavo nukentėjusiąją J. N..

6.1 Apylinkės teismas, pripažindamas V. G. ir J. P. kaltais dėl kaltinime nurodytų jiems inkriminuotų veiksmų pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., rėmėsi nukentėjusiosios J. N., liudytojų V. S., M. S., V. N., M. N., B. N. parodymais, specialistų išvadomis, iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog tiek V. G., tiek ir J. P. kaltė padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiam apylinkės teismo įrodymų vertinimui bei išvadai ir pabrėžia, jog ta aplinkybė, kad nuteistųjų, jų gynėjų subjektyviai pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jie mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 str. 5 d. nuostatų.

7. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją).

8. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų. Jokių naujų, skundžiamame teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nuteistųjų kaltei apeliaciniuose skunduose nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai išspręsti nuteistųjų V. G. ir J. P. kaltės pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. klausimą.

8.1 Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nukentėjusioji J. N. nuo pat pradžių nurodė, kad V. G. ir J. P. jos atžvilgiu atliko prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus, detaliai ir suprantamai paaiškino, kuo pasireiškė prieš ją jų naudota prievarta ir kokius veiksmus ji turėjo atlikti prieš savo valią juos lytiškai tenkindama. Jos parodymai nekito ir buvo nuoseklūs viso proceso metu. Jai padarytas sveikatos sutrikdymas patvirtintas byloje esančia specialisto išvada, kurioje nurodyti jai konstatuoti kietais, bukais ir ribotą paviršių turinčiais daiktais, keturiais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai, kurie visumoje įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 61 - 62 b. l.). Objektyvių priežasčių, keliančių pagrįstų abejonių dėl specialisto išvados patikimumo teisėjų kolegija nenustatė, o abejoti išvadą teikusio specialisto kompetencija teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajai specialisto konstatuoti sužalojimai atitinka jos parodymus bei priešingai – prieštarauja apelianto J. P. parodymams šiam pripažįstant tik vieno smūgio sudavimą nukentėjusiajai.

8.2 Nors ir netiesiogiai, bet nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojai V. S., M. S., V. N., M. N., B. N., kuriems neužilgo po įvykio J. N. parodė apie prieš ją V. G. ir J. P. atliktus prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus. Minėtų asmenų parodymai, juos lyginant tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis, vienas kitam ir nukentėjusiosios parodymams iš esmės neprieštarauja, vienas kitą papildo ir leidžia juos vertinti kaip objektyvius, patikimus, nors ir išvestinius įrodymus V. G. ir J. P. kaltei dėl 2016-04-20 inkriminuotų veiksmų pagrįsti.

8.3 Taigi netikėti nuosekliais, kitais įrodymais patvirtintais, nukentėjusiosios J. N. parodymais dėl jos atžvilgiu nuteistųjų padarytų kaltinime nurodytų veiksmų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Priešingai apelianto V. G. subjektyviam, deklaratyviam manymui, jog nukentėjusiosios važiavimas su neblaiviais nepažįstamais vaikinais, jos vaišinimas J. P. sąskaita nerodo, jog J. N. suprato, kad šie vaikinai iš jos norės seksualinių paslaugų ir savaime turės jos sutikimą tokiems veiksmams. Taipogi niekuo nepagrįsti apeliantų teiginiai apie nukentėjusiosios norą pasiteisinti prieš tėvus ir jos siekį pasipelnyti iš jų, nerodo bei nesąlygoja jos parodymų nepatikimumo, taip pat nepateisina ir nepaneigia jų atliktų kaltinime nurodytų veiksmų.

8.4 Pastebėtina, kad nuteistųjų deklaratyvių teiginių apie fizinio smurto siekiant tenkinti lytinę aistrą nevartojimą nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis bei apimtimi nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Be to, tokie apeliantų teiginiai paneigti aukščiau nurodytų nuosprendyje aptartų įrodymų visuma. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nuteistųjų paaiškinimus bei liudytojų M. P. ir L. K. nenuoseklius, prieštaringus parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės bei minėtų liudytojų pagalbą tam. Taip pat kritiškai vertintini ir apelianto V. G. deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog jis nematė J. P. J. N. atžvilgiu atliktų veiksmų ir dėl jų nesitarė, taip pat apie išžaginimo nebaigimą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, jam varpos į makštį neįvedant, o tik liečiant jos išorinius lytinius organus.

9. Įvertinusi byloje esančių, skundžiamame nuosprendyje ir aukščiau šioje nutartyje aptartų įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti V. G. ir J. P. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., todėl išteisinti juos iš šių kaltinimų nėra jokio pagrindo.

10. Abu apeliantai skunduose išreiškė nesutikimą su jiems inkriminuota BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupėje, nes ši aplinkybė yra jiems inkriminuotų nusikaltimų kvalifikuojantis požymis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais sutinka. Kaip numatyta BK 60 str. 2 d., teismas skirdamas bausmę, neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nagrinėjamu atveju nuteistiesiems yra inkriminuotos kvalifikuotos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sudėtys, kuriose būtent bendrininkų grupė ir yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė. Todėl konstatuotina, kad apeliantams BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažinta nepagrįstai, todėl ji naikinama.

10.1 Nuteistasis J. P. apeliaciniu skundu nesutinka ir su kitomis apylinkės teismo jam pritaikytomis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – kad jis yra recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.) ir kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams su nukentėjusiąja (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apeliacinės instancijos teismas teiginius apie nepagrįstą BK 60 str. 1 d. 13 p. taikymą apeliantui J. P. atmeta kaip nepagrįstus, o dėl BK 60 str. 1 d. 9 p. taikymo – iš dalies sutinka.

10.2 Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl J. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, ši aplinkybė jam inkriminuota pagrįstai. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teismų praktika, ankstesnis teistumas yra kaltininką apibūdinanti aplinkybė, o asmuo, anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą (jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas), yra laikomas recidyvistu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. anksčiau ne kartą buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumai už juos nėra išnykę. Taigi, skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotus tyčinius nusikaltimus jis padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl jis atitinka BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas ir yra laikomas recidyvistu, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisingai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

10.3 Taipogi apylinkės teismas nenurodydamas jokių motyvų, nuosprendyje pripažino, jog J. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš tiesų, bylos duomenimis nustatyta ta aplinkybė, jog prieš nusikalstamų veikų padarymą J. P. buvo gėręs alaus. Tai patvirtina paties J. P., nuteistojo V. G., nukentėjusiosios J. N., liudytojų V. S., M. S. parodymai. Tačiau BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui reikia nustatyti ne tik alkoholio vartojimo faktą bei jo sukeltą apsvaigimą, bet ir tokios būsenos įtaką nusikalstamai veikai. Tuo tarpu ši aplinkybė nėra nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas pripažindamas šią J. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę apsiribojo tik apelianto apsvaigimo fakto konstatavimu, visiškai nepagrįsdamas bylos duomenimis aplinkybės, kaip apsvaigimas nuo alkoholio paskatino jį nusikalsti. Apeliantas J. P. skunde neneigia prieš įvykį vartojęs alaus, tačiau nurodo, jog jo vartojimas neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šio teiginio bylos duomenys nepaneigia. Kaip matyti iš nukentėjusiosios teisme duotų parodymų, jai J. P. neatrodė girtas. Liudytoja apklausta R. V. duodama J. P. automobilio raktus taip pat nepastebėjo akivaizdaus jo neblaivumo. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog būtent prieš tam tikrą laiką iki nusikalstamų veikų darymo išgertas alus įtakojo neteisėtą J. P. elgesį. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas, kad visi byloje kilę neaiškumai vertinami kaltininko naudai. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamas veikas apeliantas J. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui – šalinama iš nuosprendžio ją panaikinant.

11. Be to, nuteistasis J. P. skunde teigia apie apylinkės teismo jam paskirtas aiškiai per griežtas bausmes, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, jas skirdamas šiam nuteistajam, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, išskyrus atsakomybę sunkinančių BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 punktuose numatytų aplinkybių buvimą, todėl nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų kolegija nekartoja, pažymėdama tik tai, kad byloje yra nustatytos ne trys, o viena nuteistojo J. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė recidyvistas, kuri parodo neigiamas J. P. asmenines savybes: jo polinkį nusikalsti, sistemingą visuomenėje nusistovėjusios tvarkos nepaisymą, švelnesnių jam ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių neefektyvumą. Ši aplinkybė, taip pat atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas kitų skundžiamame nuosprendyje nurodytų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, kas paneigia BK 75 str. nuostatų taikymo galimybę J. P..

11.1 Teisėjų kolegija be kita ko pabrėžia, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, sutinkamai su BK 75 str. 1 d. nuostatomis bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) nuteistam asmeniui ir tik esant pagrįstai motyvuotai teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju J. P. neatitinka nei sąlygos dėl galimo maksimalaus laisvės atėmimo termino vykdymo atidėjimo taikymui, nei kitos privalomosios sąlygos dėl išvados apie bausmės tikslų pasiekimą be realaus bausmės atlikimo. Todėl BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas.

12. Teisėjų kolegijai konstatavus nepagrįstą sunkinančių aplinkybių apeliantams inkriminavimą – nuteistajam V. G. vienos BK 60 str. 1 d. 1 p. numatytos, o nuteistajam J. P. dviejų BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p. numatytų, panaikinus nuosprendžio dalis dėl jų pripažinimo, apeliantams švelnintinos pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. paskirtos, atitinkamai – ir subendrintos, galutinės bausmės. Kokių nors kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių J. P. papildomai turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti J. P. ir V. G. pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Pašalinti J. P. pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

J. P. už BK 149 str. 2 d. numatytą nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

J. P. už BK 150 str. 2 d. numatytą nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir J. P. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir 65 str. 1 d. 1a) p., paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. baudžiamąjį įsakymą ir 2017 m. sausio 13 d. nuosprendį paskirta subendrinta bausme - areštu 75 paroms, ir J. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

V. G. už BK 149 str. 2 d. numatytą nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo.

V. G. už BK 150 str. 2 d. numatytą nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.