Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei E. L. tretiesiems asmenims B. B., A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad ginčo butas buvo perkamas šeimos poreikiams, t. y. ji su sutuoktiniu galvojo ateityje persikelti gyventi į Kauną. Paaiškino, kad buto skelbimą surado internete, kuriame buvo įdėtos buto nuotraukos. Šiuose nuotraukose butas buvo gražus sutvarkytas, šviesus, todėl ji tikėjosi, kad įsigijusi butą jokie remonto darbai nebus reikalingi. Po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, atvykusi į butą, pastebėjo apdraskytus tapetus, užsikimštą vamsdyną, patamsėjusias lenteles. Nuplėšus šias lenteles pastebėjo, kad pelėsis yra išplitęs, todėl turėjo neplanuotai jį šalinti: pirkti specialias medžiagas, dirbti. Toliau pastebėjo, kad yra atšokę tapetai. Nuplėšus šiuos tapetus, ieškovė pastebėjo, kad sienos prieš klijuojant naujus tapetus, turės būti tvarkomos, nes nuo jų byrėjo tinkas.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo bute gyveno jos dukra su vaikais, ji tik atvykdavo prižiūrėti anūkų. Dėl šios aplinkybės jai nebuvo žinoma nei apie pelėsį, apdraskytus tapetus, sienos konstrukciją, užsikimšusį vamzdyną. Teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar byloje pateiktos fotonuotraukos yra ginčo buto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-10-30 sudaryta preliminari buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 14–16). 2016-11-18 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–13). Butas registruotas N. B. ir B. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b. l. 7–8). Nekilnojamojo turto kadastro dokumentų byla (b. l. 59–63).

Ieškovė prašo atlyginti nuostolius dėl esminių buto trūkumų, t. y. pelėsio, apiplyšusių tapetų, užsikimšusio vamzdyno, sienos konstrukcijos.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 straipsniai. CK 6. 399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti nuostolius dėl buto trūkumų. Ieškinyje ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo šiuos paslėpus daikto trūkumus: ant sienos buvusį pelėsį, apiplyšusius tapetus, užsikimšusį vamzdyną, sienos birią konstrukciją.

Pirmiausia, svarbia aplinkybes laikytina tai, kad abi sandorio šalys nelaikytinos profesionalėmis, t. y. nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių iš sudaryto sandorio siekė versliškų tikslų. Ieškovė teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad butą įsigijo, nes galvojo su sutuoktiniu senatvėje persikelti gyventi į miestą. Duomenų, kad ieškovė verstųsi nekilnojamuoju turtu ar gautų pelno iš šio turto byloje nėra pateikta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovės veikla būtų susijusi su nekilnojamuoju turtu bei pelno gavimu iš šio turto. Darytina išvada, kad pagal bylos duomenis nė vienos iš šalių negalima pripažinti vartotoju, todėl abiem šalims vienodai taikytinas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), todėl ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į reiškiamus reikalavimus turėjo būti pagrįsti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Taigi esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; trūkumai gali būti pašalinti. Pažymėtina, kad galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Be to, sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“, turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju sudarytos ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties 7.2 punktu pardavėjas (atsakovė) pareiškė ir garantavo pirkėjui (ieškovei), kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto būtų negalima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba būtų už jį tiek nemokėjęs. Be to, pirkimo–pardavimo sutarties 7.3 punktu pardavėjas įsipareigojo atlyginti visus nuostolius, tiesiogiai kylančius dėl šioje sutartyje nustatytų pardavėjo pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms.

Darytina išvada, kad pagal įrodinėjimo paskirstymo pareigą ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad nusipirkto butą su jos nurodytais trūkumais, kurio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį ir šiuos trūkumus buvo galima pašalinti.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio statybos metai 1972 m. (b. l. 61), duomenų apie daugiabučio renovaciją, ar buto kapitalinį buto remontą, kurio metu būtų keičiami vamzdynai, atliekami sienų, jo konstrukcijų remonto darbai nėra pateikta.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atvyko apžiūrėti buto, kuris atrodė šviesus, saulėtas. Paaiškino, kad butas buvo apžiūrimas kelis kartus. Iš išorės matė, kad gyventi bute galima, tačiau negalėjo nurodyti ar teiravosi dėl remonto atlikimo laiko ir pan. Paaiškino, kad žinojo, kad butas nėra naujai statytame daugiabutyje. Vėliau paaiškino, kad buto remontas buvo atliktas maždaug prieš dešimtmetį. Ieškovė nurodė, kad, jai apžiūrint butą toje vietoje, kur vėliau buvo pastebėtas pelėsis stovėjo šaldytuvas, jokių baldų nestumdė, netikrino ar bėga vanduo, nesikemša vamzdynas. Teigė, kad butas buvo apstatytas baldais, jame gyveno moteris su vaikais. Ieškovės vertinimu, šiame bute remonto nereikėjo, t. y. jame iš karto turėjo būti galima gyventi. Po buto įsigijimo ginčo bute moteris su vaikais gyveno dar kelias savaites, ieškovė per šį laikotarpį atvežė dalį baldų (sofą, šaldytuvą ir pan.). Ieškovei atvykus į butą, po to, kai trečiasis asmuo su nepilnamečiais vaikais su daiktais išsikraustė, ji pastebėjo, kad apdraskyti bute tapetai, tose vietose, kur buvo užstatyti baldai. Ieškovė nusprendė, kad reikia išklijuoti tapetus, nes tokiame bute niekas negalės gyventi. Ieškovės vertinimu aplinkybė, kad apiplėšyti tapetai nuo jos buvo nuslėpta, nes siena buvo užstatyta baldais, apžiūrint butą tų apiplėšymų nebuvo galima pastebėti. Nurodė, kad minėti apiplėšymai jos vertinimu nebuvo „šviežiai“ atlikti, nes jie buvo patrinti. Paaiškino, kad buto pardavimo skelbimuose buvo nufotografuota kita siena, kuri buvo tvarkinga, todėl nesiruošė tapetų keisti. Kadangi buvo apiplėšyta viena siena, todėl turėjo būti perklijuojamas tapetais visas kambarys. Paaiškino, kad prie lango buvo užkaltos lentelės, kurias ieškovė bandė nuvalyti, tačiau pastebėjo, kad jos nesivalo. Patamsėjusios lentelės buvo matomos iš karto, tačiau ieškovė galvojo, kad jos nešvarios, todėl bandė valyti, vėliau paaiškėjo, kad jos supelijusios. Atplėšus šias lenteles pamatė, kad yra supelijusi dalis sienos. Išvadą dėl pelėsio ieškovė padarė pati iš savo gyvenimiškos patirties, t. y. jokių specialistų ar pan. šiai išvadai pagrįsti nereikėjo. Ieškovės vertinimu, kadangi siena buvo užstatyta šaldytuvo, todėl apžiūrint butą nebuvo galima matyti pajuodavusių dailylenčių ir po jomis esančio pelėsio. Pirko ieškovė įrankius, priemones, chemines medžiagas pelėsiams naikinti. Ieškovės vertinimu pelėsis yra esminis buto trūkumas, nes jį sunku išnaikinti, reikėjo daug darbo, pirkti specialias chemines medžiagas. Kitame kambaryje ieškovė matė atsiklijavusius tapetų kraštelius. Paaiškino, kad atsiklijavusių tapetų kraštų negalėjo užklijuoti dėl sienos konstrukcijos, nes „byrėjo smėlis“. Ieškovės vertinimu siena nuo drėgmės ir nuo šilumos buvo suirusi, todėl prieš klijuojant naujus tapetus, turėjo būti tinkamai paruošta siena. Vamzdynas buvo užsikimšęs, tačiau jos vertinimu tai nebuvo specialiai padaryta, veikiausiai dėl netinkamo naudojimo ar priežiūros.

Tuo tarpu atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo bute gyveno jos dukra su mažamečiais vaikais, kurie galimai ir padraskė tapetus. Paaiškino, kad buto remontas buvo daromas „kaip sau“, maždaug prie dešimt metų. Tose vietose, kur buvo paplėšyti tapetai, seniau stovėjo vaikų lovytės, tačiau vaikams paaugus baldai perstatyti iki buto pardavimo. Paaiškino, kad neslėpė pelėsio, nes nežinojo apie jį. Ta siena buvo užstatyta šaldytuvo. Iš byloje esančių fotonuotraukų negalėjo nurodyti, kad čia ginčo butas, kad fotonuotraukose mato pelėsį ar pan.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atvežė ieškovę apžiūrėti buto, kuris buvo apstatytas baldais. Paaiškino, kad po to, kai atvežė baldus pamatė, kad siena papelijusi, kriauklė užkišta. Iš karto nesuprato, kad siena papelijusi, kai nepavyko nuvalyti, atplėšė lenteles pamatė, kad supelijusi siena. Paaiškino, kad kitame kambaryje buvo šiek tiek atšokę tapetai, kuriuos bandė užklijuoti, tačiau pradėjo birti tinkas. Tuo metu pamatė, kad vienos sienos tapetai apiplėšyti, subraižyti tušinuku, šių aplinkybių negalėjo pastebėti, nes buvo apstatyta siena baldais, baldų nestumdė, vizualiai apžiūrėjo butą. Užėjus į atlaisvintą butą pamatė pelėsį prie lango apačioje dešinėje pusėje. Juodulį pamatė iš karto tik įėjus į butą, iš išorės matėsi pelėsis, atkėlus lenteles pelėsis buvo išplitęs. Liudytojas nurodė, kad padėjo suremontuoti butą. Pinigiais su juo nebuvo atsiskaityta, tačiau turi būti įvertintas jo ir ieškovės darbas. Liudytojo vertinimu už jo darbas ir laiko gaišimą turėtų būti įvertintas apie 800–850 Eur.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, vėliau į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta A. K. nurodė, kad byloje pateiktos fotonuotraukos yra ginčo buto, kad juose matosi pelėsis. Paaiškino, kad ginčo bute gyveno apie dešimt metų. Buto remontą pasidarė pati, t. y. išsiklijavo tapetais, vėliau šis butas buvo užlietas aukščiau esančio buto. Paaiškino, kad pradžioje ji gyveno viena su sūnumi, vėliau susilaukė dar dviejų vaikų. Mažesniųjų vaikų lovelės buvo pastatytos prie padraskytos sienos, t. y. vaikai augo, todėl jie ir palupinėjo tapetus. Vėliau vaikams nupirko kitus baldus, todėl buvo perstumdyti baldai, apdraskyti tapetai buvo užstatyti baldais. Trečiasis asmuo paaiškino, kad nesistengė paslėpti padraskytus tapetus, nepardavinėjo buvo „po remonto“. Trečiojo asmens vertinimu, asmuo nusipirkęs butą kosmetinį remontą turi pats pasidaryti. Paaiškino, kad dėl pelėsio nežinojo, nes po atlikto remonto prieš dešimt metų, šaldytuvas stovėjo toje pačioje vietoje, jo negalėjo patraukti, ar pajudinti dėl trumpo laido. Teigė, kad šaldytuvą iš buto išnešė sūnus, turėjo netgi nupjauti laidą, kad jį paimtų. Pažymėjo, kad nematė buto, kai buvo išnešti baldai ir šaldytuvas, nes daiktus išnešė sūnus.

Įvertinus šiuos šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus, byloje esančias fotonuotraukas, konstatuotina, kad įsigytas butas buvo su apiplėšytais tapetais, atsiklijavusiais tapetų kraštais, toje vietoje kur buvo šaldytuvas labai tikėtina buvo pelėsio. Teismas nurodo, kad net ir nustačius šias aplinkybes pardavėjo (atsakovės) atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma.

Teismas nurodo, kad ieškovė butą apžiūrėjo kelis kartus, ji kaip pirkėja turėjo teisę reikalauti patraukti baldus, apžiūrėti palanges ir pan., tačiau pati nurodė, kad to nedarė, jai niekas nedraudė reikalauti apžiūrėti visas sienas, prašyti atitraukti baldus ir kt. Pastebėtina, kad perkamas butas buvo senos statybos, duomenų, kad buvo pardavinėjamas suremontuotas butas byloje nėra. Be to, ieškovė apžiūrėdama butą matė, kad jame gyvena moteris ir du mažamečiai vaikai, remontas atliktas seniai. Ieškovė tikėjosi, kad nereikės remontuoti buto, kad visos buto tapetuotos sienos bus geros būklės, kaip ir pardavimo skelbime patalpintoje fotonuotraukoje. Teismas nurodo, kad asmens subjektyvus įsitikinimas dėl daikto būklės, neatleidžia jo nuo pareigos būti atidžiu ir domėtis parduodamu daiktu. Teismas nurodo, kad specialių žinių, specialistų pagalbos ieškovės nurodytiems trūkumams pastebėti nereikėjo. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atvykus į atlaisvintą butą iš karto pastebėjo, kad sienos apiplėšytos, tapetų kraštai atsiklijavę, pajuodavusios lentelės, toje vietoje, kur stovėjo šaldytuvas, užsikimšusi kriauklė. Teismas nurodo, kad pateiktuose fotonuotraukose (b. l. 22–23) prie lubų matosi, kad buto siena buvo užlieta, sienų paviršius po tapetais suskilinėjusi, vietomis patrupėjusios sienos dalys. Įvertinus daugiabučio statybos metus – 1972 m., buto užliejimo faktą, kuris turėjo būti pastebėtas apžiūrint butą dėl prie lubų esančių patamsėjimų, darytina išvada, kad sienų tinko trupėjimai galimi ir dėl statinio amžiaus, tokio pobūdžio aplinkybės atsakovei galėjo būti nežinomos. Aplinkybė, kad užsikimšusi kriauklė, taip pat galėjo būti patikrinta buto apžiūros metu. Ieškovė nurodė, kad netikrino ar bėga/nubėga vanduo, nors tokio pobūdžio veiksmai yra elementarūs ir būtini prieš įsigyjant butą. Darytina išvada, kad sienų tapetų apiplėšymas, atsiklijavę tapetų kraštai užsikimšusi kriauklė galėjo būti ieškovės iš karto pastebėti, todėl reikalauti žalos atlyginimo, teismo vertinimu, ieškovė neturi teisinio pagrindo, t. y. pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį, 6.333 straipsnio 2 dalį, atsakovei civilinė atsakomybė nekyla.

Byloje ekspertizės skyrimo dėl sienų būklės, patamsėjimų (ieškovės įvardyto pelėsiu), niekas neprašė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prie fotonuotraukų padaryti prierašai yra jos teisininko advokato, pagal ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. tie prierašai nėra specialisto. Ieškovė nurodė, kad ji iš savo gyvenimiškos patirties nusprendė, kad bute yra pelėsis, jokių specialistų, ar ekspertizės šiai išvadai padaryti nereikėjo. Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad toje vietoje, kur buvo šaldytuvas, lentelių pelėsis buvo matomas iš išorės. Aplinkybė, kad patamsėjimas buvo matomas iš karto, tik įėjus į tuščią butą, patvirtino tiek ieškovė, tiek liudytojas A. J.. Šalia pastatytos spintelės sienelė taip pat buvo apipelijusi (b. l. 20–21). Darytina išvada, kad galimas pelėsis nuo ieškovės nebuvo slepiamas, t. y. lentelės nebuvo naujai užkaltos, patamsėjimai nebuvo uždažyti ar pan., jis pastebėtas tik nusipirkus butą. Darytina išvada, kad buto pelėsis nebuvo paslėptas buto trūkumas. Be to, šie visi trūkumai ištaisyti pačios ieškovės ir jos pažįstamo darbu, kurie neturi specialių statybos ar pan. žinių. Teismas pripažįsta, kad bute galimai esantis pelėsis yra kenksmingas, tačiau byloje duomenų, kad vien dėl šios aplinkybės nebuvo galima naudotis butu, nėra. Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. nurodė, kad pastebėtas patamsėjimas buvo apie trisdešimties cm pločio, atplėšus lentelės galimai pelėsis buvo apie metrą pločio. Byloje pateikta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta darbų vertė: sienų paviršiaus valymas nuo pelėsio spec. chemija, 28,19 Eur, dailylenčių nuardymas ir prikalimas atgal, 54,31 Eur (b. l. 51). Įvertinus šių darbų galimą kainą – 82,50 Eur, ir buto pirkimo kainą – 19 000 Eur, pripažintina, kad galimai darbai galėjo kainuoti tik 0,43 proc. buto vertės. Ieškinyje nurodyta, kad sąmata atlikta UAB „Biržų ūkis“ sąmatininko J. M., tačiau duomenų apie šio asmens išsilavinimą ir turėjimą teisę teikti lokalines sąmatas byloje nėra pateikta. Taip pat svarbia aplinkybe laikytina, kad minėti darbai buvo atlikti pačios ieškovės ir liudytojo, kuriam pinigai nebuvo mokami. Darytina išvada, kad dėl pačių darbų atlikimo apskritai ieškovė nepatyrė nuostolių. Byloje duomenų dėl galimai pirktos priemonės pelėsiui naikinti, ir jos kainos nėra. Byloje esantys kvitai (b. l. 56–58), patvirtina tapetų, klijų ir kt. priemonių pirkimą, juose duomenų dėl priemonės pelėsiui naikinti nėra. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad nuo jos buvo slepiamas faktas dėl pelėsio, kad jis nebuvo akivaizdus ir atidus rūpestingas asmuo apžiūrėdamas buto nebūtų galėjęs jo pamatyti. Be to, byloje duomenų pagrindžiančių žalos dydį dėl galimo pelėsio naikinimo specialiomis cheminėmis medžiagomis, kad šie darbai kainavo 82,50 Eur nėra pagrįsta leistinais įrodymais. Darytina išvada, kad ieškovė taip pat nepagrindė ir žalos dydžio, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovės nurodyti buto trūkumai nebuvo užslėpti buto trūkumai, jie galėjo būti pastebėti atidžiai ir rūpestingai apžiūrint butą, minėti trūkumai nebuvo kliūtis naudotis butu pagal jo paskirtį, taip pat įrodymų dėl realiai parirtos žalos susijusios su pelėsiu naikinimu nėra pateikta, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Atmestus ieškinį iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo – 16,01 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,01 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.