- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- eA-417-575/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00154-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Gyvenamųjų namų statybos bendrija "Pavilionių vizija"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas GNSB „Pavilionių vizija“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 69-132 „Dėl GNSB „Pavilionių vizija“ (į. k. 300103626) 2014-12-15 skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas teigė, kad VMI sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) sprendimas ir pavesta Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas. Jame nenurodyta, kokių veiksmų, nagrinėdama pareiškėjo skundą, VMI negali atlikti, kokius veiksmus Vilniaus AVMI turėtų atlikti, nesiremiama jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar teisės normomis, kurios ribotų VMI galimybę pačiai atlikti skaičiavimus dėl mokėtinų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), pelno mokesčio (toliau – ir PM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) dydžių.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnis suteikia VMI pakankamai plačius įgalinimus tam, kad ji pati atliktų su mokesčių administravimu susijusius veiksmus ir savarankiškai išnagrinėtų pareiškėjo skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2016 m. vasario 2 d. sprendimu (toliau – ir VAAT sprendimas) grąžino pareiškėjo skundą nagrinėti būtent VMI, o ne Vilniaus AVMI, taigi VMI, priimdama ginčijamą sprendimą, paneigė teismo sprendimo privalomumo principą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas VMI sprendimas buvo priimtas VAAT sprendimo pagrindu. Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu VAAT, be kita ko, vertindamas Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-639 bei VMI 2015 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 69-14, kuriuo minėtas Vilniaus AVMI sprendimas buvo patvirtintas, nustatė, jog mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui mokestinės prievolės buvo apskaičiuotos įvertinus VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2009 m. spalio 28 d. nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba nustatė, jog VĮ „Registrų centras“ neturėjo galimybių atlikti kadastriniais matavimais nepamatuoto ir neįregistruoto nekilnojamo turto vertinimo, padarė išvadą, jog egzistuoja teisinės prielaidos naikinti atitinkamą VMI sprendimą ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti VMI iš naujo. VMI, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, nustatė, kad Vilniaus AVMI atlikto mokestinio patikrinimo metu nepagrįstai buvo remiamasi VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, todėl buvo netiksliai apskaičiuota pareiškėjo PVM, GPM, PM bazė, kuri, iš naujo neatlikus mokesčių administratoriui priskirtų administracinių procedūrų, negali būti apskaičiuota mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo metu. MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta elgesio taisyklė leidžia VMI, kaip centriniam mokesčių administratoriui, pavesti Vilniaus AVMI, kaip vietos mokesčių administratoriui, atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą. Tokiam sprendimui priimti turi egzistuoti teisinis pagrindas, t. y. kai yra būtina atlikti mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo ir (ar) mokestinio patikrinimo rezultatų, pašalinimu. VMI sprendime pagrįstai konstatuota, jog įvertinus tai, kad VAAT sprendime nustatyti patikrinimo metu privalomi atlikti veiksmai negali būti atlikti pareiškėjo skundą nagrinėjant VMI, tikslinga pavesti Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą, kurio metu ir būtų įvykdyti visi VAAT nurodyti veiksmai ir pakartotinai išspręstas pareiškėjo apmokestinimo PVM, GPM, PM klausimas.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, palaikydamas VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas pažymėjo, kad VAAT sprendime, be kita ko, nustatė ir konstatavo, jog: turto vertintojas neturėjo galimybės atlikti kadastriniais matavimais nepamatuoto ir neregistruoto nekilnojamojo turto vertinimo, kuriuo remiantis Vilniaus AVMI pareiškėjui papildomai apskaičiavo PVM, GPM, PM sumas; todėl yra būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo ir (ar) mokestinio patikrinimo rezultatų, pašalinimu (iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras); grąžinus pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, būtina perskaičiuoti mokesčius ir su jais susijusias sumas, kurias privalėtų sumokėti pareiškėjas; centrinis mokesčių administratorius iš naujo nagrinėdamas mokestinį ginčą, be kita ko, atsižvelgęs ir įvertinęs aktualias ir bylai reikšmingas aplinkybes, turi pasisakyti dėl MAĮ 69 straipsnio ir PVM įstatymo 60 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka patikrinęs VAAT sprendimą, 2016 m. spalio 25 d. nutartyje VAAT sprendimo išvadoms iš esmės pritarė ir nurodė, kad grąžinus pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, būtina perskaičiuoti mokesčius ir su jais susijusias sumas, kurias privalėtų sumokėti pareiškėjas.
9. Teismas iš VMI sprendimo nustatė, kad centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs visas su mokestiniu ginču susijusias aplinkybes ir tai, jog VAAT sprendime nustatyti patikrinimo metu privalomi atlikti veiksmai negali būti atlikti pareiškėjo skundą nagrinėjant centriniam mokesčių administratoriui, konstatavo, jog tikslinga pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, kurio metu būtina įvykdyti visus VAAT nurodytus veiksmus ir pakartotinai spręsti pareiškėjo apmokestinimo PVM, PM ir GPM klausimą. Centrinis mokesčių administratorius ginčijamame sprendime įvertino faktines aplinkybes, susijusias su Vilniaus AVMI sprendimo priėmimu, susijusį teisinį reguliavimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, jog faktiniai VMI sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo ir (ar) mokestinio patikrinimo rezultatų, pašalinimu (iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras). Ši aplinkybė konstatuota ir įsiteisėjusiame VAAT sprendime.
10. VAAT sprendimu, be kita ko, grąžindamas pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, nenurodė, kokį konkretų sprendimą pastarasis turi priimti. Todėl VMI sprendimas, atitinkantis MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punktą, vien dėl to, kad galbūt pareiškėjas tikėjosi kitokio sprendimo, savaime nėra ir negali būti laikomas netinkamu VAAT sprendimo įvykdymu. Todėl atitinkamas pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad centrinis mokesčių administratorius nagrinėjo mokestinį ginčą, kilusį tarp pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) ir vietos mokesčių administratoriaus (Vilniaus AVMI) (MAĮ 150 str.), todėl jis nustatęs, jog vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bei nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, visiškai pagrįstai priėmė MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punktą atitinkantį sprendimą.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą VMI sprendimą, grąžinti VMI bylą nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja savo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentus dėl to, kad VMI sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. VMI ginčijamame sprendime neatskleidė, kodėl VAAT nurodyti privalomi atlikti veiksmai negali būti atlikti bendrijos skundą nagrinėjant VMI, kokių konkrečiai veiksmų negali ji atlikti nagrinėdama būtent jai grąžintą nagrinėti skundą, nepagrindė šių veiksmų negalėjimo atlikti fakto jokia teisės norma, be to, po VAAT sprendimo priėmimo neatsirado jokių naujų aplinkybių ar dokumentų, ar įrodymų, kurie leistų kitaip aiškinti VAAT sprendimą grąžinti bylą nagrinėti būtent VMI, o ne atlikti pakartotinį patikrinimą, tokių naujų aplinkybių ar dokumentų, ar įrodymų nenurodė nei VMI ginčijamame sprendime, nei VAAT skundžiamame sprendime.
14. Pareiškėjas pažymi, kad nei VMI, nei VAAT nenurodė ir neatskleidė: 1) kokių konkrečiai veiksmų VMI negali atlikti, 2) kodėl VMI duoda pavedimą atlikti pakartotinį patikrinimą dėl mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtų objektyvių veiksmų, jeigu VMI ir yra mokesčių administratorius, todėl turi teisę juos atlikti, 3) kodėl teisiškai reikšmingas aplinkybes reikia pavesti nustatyti Vilniaus AVMI, jeigu pagal MAĮ teisines aplinkybes patikrinti pavesta būtent VMI, kaip ginčą nagrinėjančiai institucijai ir kaip centriniam administratoriui, kuris kontroliuoja Vilniaus AVMI veiklos teisėtumą, 4) kokios konkrečiai yra tos reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nes nė viena tokia aplinkybė nėra įvardyta.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas teigia, kad VAAT sprendimu grąžino skundą nagrinėti būtent VMI, o ne Vilniaus AVMI, nes nusprendė, jog nėra pagrindo Vilniaus AVMI pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą. VMI, iš naujo nagrinėdama pareiškėjo skundą, galėtų pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą tik tuo atveju, jeigu nustatytų naujas ir iki VAAT sprendimo priėmimo nenustatytas aplinkybes.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus AVMI sprendimas ir pavesta Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą.
21. Kaip matyti iš ginčijamo VMI 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 69-132 „Dėl GNSB „Pavilionių vizija“ (į. k. 300103626) 2014-12-15 skundo“ turinio, centrinis mokesčių administratorius nusprendė panaikinti Vilniaus AVMI sprendimą ir pavedė Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Sutinkamai su šios nutarties 20 punkte išdėstyta teise, tokį sprendimą atsakovas turi teisę priimti. Tiek mokestinio skundo nagrinėjimas Vilniaus AVMI, tiek VMI, yra iš esmės žinybinis nagrinėjimas, tai nėra nepriklausomas teisminis nagrinėjimas, todėl vykdomosios valdžios institucijos turi diskreciją nuspręsti dėl tokio skundo nagrinėjimo tikslingumo savo atitinkamuose padaliniuose. Sutinkamai su ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Šioje byloje nėra įrodyta, kad atsakovas būtų viršijęs kompetenciją ar pažeidęs kokį įstatymą. Centrinis mokesčių administratorius nagrinėjo mokestinį ginčą, kilusį tarp pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) ir vietos mokesčių administratoriaus (Vilniaus AVMI). Todėl jis, nustatęs, kad vietos mokesčių administratorius nepilnai ir nevisapusiškai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai priėmė MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punktą atitinkantį sprendimą.
22. Apeliantas teigia, kad ginčijamas VMI sprendimas nemotyvuotas ir neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Teismas, susipažinęs su paminėto sprendimo turiniu, vertina, kad jame yra nurodyti faktai ir teisės normos, kurie reikalingi pagrįsti tokį sprendimą – panaikinti vietos mokesčio administratoriaus sprendimą ir pavesti jam atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, t. y. sprendimas motyvuotas.
23. Apeliantas teigia, kad atsakovas pažeidė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo nurodymus, nes teismas minėtu sprendimu grąžino skundą nagrinėti VMI, o ne Vilniaus AVMI. Iš paminėto teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo seka, kad teismas, panaikinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 69-14 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. S-77 (7-54/2015) ir grąžinęs pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, nenurodė, kokį konkretų sprendimą pastarasis turi priimti. Apelianto teiginys, kad mokesčių administratorius ginčijamu sprendimu neįvykdė teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo, yra nepagrįstas.
24. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
25. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.