Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-10-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-22317-1116/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
e2YT-22317-1116/2021
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01649-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Staugienė
Pareiškėjas
P B
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriui
Civilinė byla Nr. e2YT-22317-1116/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01649-2021-4

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriui dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas P B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po E. S. mirties 2017 m. vasario 12 d., priėmė palikimą pagal jos testamentu išreikštą valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

2. Pareiškėjas pareiškime paaiškino, kad 2017 m. vasario 12 d. mirė pareiškėjo P B. teta E. S., kuri 2014 m. sausio 14 d. Testamentu, notarinio reg. Nr. O-197, visą savo turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui. Po E. S. mirties pareiškėjas priėmė tetos palikimą pagal jos valią, išreikštą testamentu, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti E. S. turėtą turtą, kurį sudaro miško žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kėdainių r., (duomenys neskelbtini). Tiek prieš E. S. mirtį, tiek po jos pareiškėjas iki šios dienos valdo tetai priklausiusį miško žemės sklypą kaip savo ir laiko save šio nekilnojamojo turto savininku. Pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus dėl miško žemės sklypo registracijos ir įteisinimo, dar E. S. būnant gyvai atliko ir už ją dokumentus pasirašė pareiškėjas. Taip pat pareiškėjas iš mirusios perėmė su paveldimu žemės sklypu susijusius dokumentus, žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimu rūpinosi būtent pareiškėjas. Pareiškėjas per tris mėnesius nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos, nes tikėjo, jog tetos sudarytas testamentas pagrindžia palikimo perėjimo faktą pareiškėjui ir į notarą kreiptis nėra būtina. Be to, pareiškėjas nuo 2012 metų periodiškai dirbo užsienyje.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo sprendimą priimti pagal pateiktus dokumentus ir teisės aktus teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą į pareiškimą, kuriame aiškiai išdėstyta pozicija dėl pareiškimo reikalavimo, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

5. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo teta E. S. mirė 2017 m. vasario 12 d., ji buvo sudariusi santuoką su A. Š., duomenų apie vaikus nėra (2021 m. rugsėjo 3 d. Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-4028). Jos sutuoktinis A. S. mirė 1982 m. gegužės 22 d. (Mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014 m. sausio 14 d. E. S. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjui P. B. (2014 m. sausio 14 d. Testamentas, notarinio reg. Nr. O-197). Po E. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, Kėdainių rajono 1-asis notarų biuras patvirtino, kad dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro 2021 m. rugpjūčio 17 d. liudijimas Nr.). Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsisakė priimti P B. pareiškimą palikimui priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą.

6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Pareiškėjo pateiktų duomenų visuma ir suinteresuoto asmens atsiliepime pateikti paaiškinimai yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjas P B. po E. S. mirties pagal jos valią, išreikštą testamentu, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus dėl miško žemės sklypo registracijos ir įteisinimo dar E. S. būnant gyvai. Pareiškėjas rūpinosi žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimu, tai patvirtina jo parašai dokumentuose. Pareiškėjas iš mirusios perėmė su paveldimu žemės sklypu susijusius dokumentus – 2015 m. kovo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2015 m. kovo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus vedėjo sprendimą dėl sklypo nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo. Teismas, vertindamas byloje pateiktų įrodymų pakankamumą atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas įrodė, jog 2018-2019 metų laikotarpiu jis deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, dirbo užsienio valstybėje. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad paveldimas žemės sklypas yra miško teritorijoje, žemės mokestis už miško žemę nėra mokamas. Taigi Petro Butkvičiaus atlikti veiksmai rodo, kad jis nuo pat turto, esančio adresu Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), įgijimo elgėsi kaip rūpestingas jo savininkas, faktiškai valdė ir naudojo turtą. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėjas priėmė E. S. palikimą pagal jos testamentu išreikštą valią, valdydamas turtą, jį prižiūrėdamas.

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriui prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Kitų suinteresuotų asmenų byloje nenustatyta.

9. Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

10. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal jos testamentu išreikštą valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Dalia Staugienė