Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-40-1121/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
1S-40-1121/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02025-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Nuteistasis
A. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-40-1121/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02025-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Ž. (toliau tekste – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. Ž.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (7 nusikalstamos veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta ir sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme (past. – laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams) ir A. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę įpareigojant atlikti (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžius iš dalies atliktos bausmės iki 2019 m. birželio 5 d. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. birželio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė siūlyti teismui taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą, nustatant intensyvią priežiūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Motyvuota tuo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebima pažanga ją mažinant, jis motyvuotas keisti savo elgesį, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose, intervencinėse programose, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais ir artimaisiais, savanoriškai moka turimas skolas, siekia įgyti profesinę kvalifikaciją, pastaruosius metus stebimas disciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių laikymasis, nuteistasis įvykdė komisijos rekomendacijas, struktūruotoje aplinkoje stebimos pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, nuostatos į darbą ir vykdomą priežiūrą teigiamos, paleistas iš pataisos įstaigos turės darbo ir gyvenamąją vietas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam. Skundžiama nutartimi padaryta išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ir jo neizoliavus nuo visuomenės, o padaryta pažanga nėra tokia, kuri suteiktų pagrindą manyti, jog A. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals.

II. Skundo argumentai

4. Skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Pasak nuteistojo, jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamo gyvenimo būdo, stengiasi įrodyti, kad yra pasirengęs atlikti likusią bausmės dalį laisvėje. Atlikdamas bausmę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Turi realią galimybę dirbti laisvėje, jį palaiko artimieji, todėl manytina, kad tai bus kaip apsauginis faktorius nenusižengti. Jis (duomenys neskelbtini) buvo skatinamas, sutaria su pareigūnais ir darbuotojais. (duomenys neskelbtini) komisija sutinka, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Lieka neaišku, dėl kokių priežasčių nėra suteikiamas šansas pasitaisyti, ką jis privalo padaryti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

6. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas akcentavo atlygintos žalos dydį, tačiau nuteistajam nesuteikiama galimybė būti lygtinai paleistam. Dirbdamas laisvėje skolą galėtų dengti didesnėmis dalimis, nes prižiūrimas probacijos tarnybos galėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas, kas padidintų galimybę padengti žalą greičiau. Asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti, nes kitu atveju BVK 157 straipsnio nuostatos būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos, neatsižvelgiant į realias pastangas pasikeisti.

7. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis įvykdė komisijos rekomendacijas, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau skundžiamoje nutartyje liko neįvertintos jo pastangos keistis. Atmetus komisijos nutarimą buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo skundas atmestinas

9. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

10. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir reali, o ne formali pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, jog nuteistasis iš tiesų būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį, komisijos nutarimą, skundo argumentus ir nuteistojo asmens bylos medžiagą, spręstina, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga, tinkamai įvertino A. Ž. asmenybę ir jo elgesio atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, išsamiai motyvavo procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti komisijos nutarimą.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (past. – ją atliko (duomenys neskelbtini)), t. y. jis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti (past. – tačiau nėra privaloma) taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Sutiktina, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju yra nustatytas teisinis pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina ir dar viena, apygardos teismo vertinimu, esminė sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika, kuri nėra nustatyta, arba padaryta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant šią riziką.

13. A. Ž. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje iš tiesų rodo jo pastangas keistis teigiama linkme, t. y. nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės vykdymo metu nenustatyta, kad pataisos įstaigoje jis būtų vartojęs alkoholį, narkotines ar psichotropines medžiagas, nuteistasis lengvai prisitaiko prie socialinės aplinkos, moka pasirinkti tinkamas situacijai bendravimo strategijas, pasižymi laisvumu ir komunikabilumu. Nors šios aplinkybės patvirtina teigiamą laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau jos susijusios su kiekvieno nuteisto asmens pareiga tinkamai atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir nėra tos, kurios vienareikšmiškai suteiktų pagrindą taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių, jog A. Ž., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, sugebės preciziškai laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

14. Nagrinėjamo skundo kontekste negalima konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nekeltų jokių abejonių, jog A. Ž. nebus pavojingas visuomenei. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis pataisos įstaigoje įgijo specialybę, palaiko artimus ryšius su šeima ir artimaisiais, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ metodika, toliau išlieka vidutinė (75 taškai) ir yra artima aukštai (nuo 100 iki 168 taškų), o ne žemai (nuo 0 iki 40 taškų). Nors A. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 87 taškų (past. – (duomenys neskelbtini) atliktas vertinimas) iki 75 taškų (past. – (duomenys neskelbtini) atliktas vertinimas), kas vertintina kaip pažanga koreguojant savo elgesį, tačiau iš 75 taškų 50 yra dinaminiai, kas laikytina per aukštu balų skaičiumi, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tam padaryti. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis nėra motyvuotas iš tiesų keisti savo elgesį teigiama linkme. Be to, nuteistojo statiniai veiksniai padidėjo 5 balais (past. – nuo 20 iki 25 balų). Svarbu ir tai, kad nustatyti vos trys nuteistojo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų ir nėra niekuo išsiskiriantys (artimųjų palaikymas ir parama, įsidarbinimo galimybė lygtinio paleidimo metu, kritiškas požiūris į padarytas nusikalstamas veikas), bei kurie, teismo vertinimu, negali atsverti nustatytų keturių statinių ir net dvylikos dinaminių kriminogeninių veiksnių.

15. A. Ž. teistas 12 kartų už analogiškų nusikaltimų padarymą, kuriems būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai ir ilgą laiką. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad sukčiavimai buvo daromi juos iš anksto suplanavus, apgalvojant veiksmų strategijas, nuosekliai ir sąmoningai kartojant nusikalstamus veiksmus, nuo kurių jo nesulaikė skiriami laisvės atėmimo bausmių vykdymų atidėjimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir yra pavojingas visuomenei. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis pataisos įstaigoje buvo skatinamas (past. – už gerą elgesį, dalyvavimą renginiuose ir programose buvo skatintas 3 kartus), tačiau taip pat 3 kartus jam buvo paskirtos nuobaudos už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus, iš kurių 2 kartus buvo skirti papeikimai, o kartą nuteistasis 10 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Drausminių pažeidimų egzistavimo faktas patvirtina nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja iš dalies neigiamai.

16. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pradės dirbti ir dengs nusikaltimais padarytas žalas nukentėjusiesiems, tačiau tai laikytina formaliu teiginiu, siekiant palankaus sprendimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš nuteistojo nusikalstamą elgesį lemiančių dinaminių kriminogeninių veiksnių – neigiama nuostata į darbą, todėl abejotina, jog nuteistasis iš tiesų pradės dirbti. Be to, kiti nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: 1) darbinės patirties stoka; 2) lėšų įgijimo, kaupimo bei paskirstymo įgūdžių stoka; 3) gyvenimo būdo ypatumai, skatinantys nusikalstamo elgesio raišką; 4) nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš savo negatyvaus patyrimo; 5) orientavimasis į savo asmeninius poreikius bei jų patenkinimą; 6) nemokėjimas objektyviai įvertinti galimas savo veiksmų pasekmes; 7) problemų sprendimo įgūdžių stoka, taip pat ir ankstesni teistumai bei pasirinktas kriminalinis gyvenimo būdas, kai siekiama įgyti pajamų lengviausiu būdu, suteikia pagrįstą pagrindą teigti, jog nuteistasis, iškilus problemoms gali vėl nusikalsti, o ne stengtis legaliai ir teisėtai užsidirbti pragyvenimui. Skundą nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių, kad šiuo metu atlikta bausmės dalis iš tiesų pakeitė nuteistojo mąstymą ir požiūrį į gyvenimą teigiama linkme, bendrosios tvarkos bei įstatymų laikymąsi. Šiuo metu nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi, kad leistų neginčijamai konstatuoti, jog jis yra pasiruošęs integruotis į visuomenę bei nenusikalsti, nes išlieka didelė recidyvo tikimybė, t. y. kol egzistuos šiame punkte nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksmai (past. – kuriuos panaikinti yra daug lengviau nei statinius ir tai priklauso praktiškai tik nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje), tol išliks reali naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybė, susijusi su kitiems asmenims priklausančio turto neteisėtu įgijimu panaudojant apgaulę. Nagrinėjamu atveju svarbu užtikrinti ir visuomenės interesą, kad sistemingai nusikalstamas veikas darantys asmenys būtų nubausti adekvačiomis proporcingomis ir teisingomis bausmėmis, kurios mažintų pasikartojančių nusikaltimų tikimybę ateityje, taip pat užtikrintų visuomenės saugumą ir užtikrintų asmenų teisę į jų turto neliečiamumą.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymo institutą, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys