Kauno apygardos teismo nutarimas

2016-03-03 · Byla Nr. ATP-182-634/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
ATP-182-634/2016
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00735-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-182-634/2016Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00735-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. J. surašytas už tai, kad jis 2015-08-30 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., neblaivus (nustatytas lengvas 0,42 promilių girtumo laipsnis), vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismo 2015-12-29 nutarimu R. J. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir nubaustas 289 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-12-29 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad pažeidimo dieną transporto priemonę vairavo blaivas, dėl ko su alkotesterio rodmenimis kategoriškai nesutiko. Be to, nedelsiant, kai tik buvo paleistas policijos pareigūnų, kreipėsi į Prienų ligoninę, kurioje buvo paimtas kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7030/15(01) nurodoma, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Pažymėjo, kad patikros metu policijos pareigūnams nurodė, jog tikrai yra blaivus, todėl nori pasitikrinti kraują. Šias aplinkybes teisme patvirtino policijos pareigūnas D. B.. Tuomet policijos pareigūnai ėmė specialiai vilkinti laiką, administracinės teisės pažeidimo protokolą pildė apie valandą laiko. Nors protokole, dėl nušalinimo nuo vairavimo, yra nurodytas 21:40 val. laikas, iš policijos tarnybinio automobilio apeliantas buvo paleistas tik 22:00 val. Aplinkybę, jog policijos tarnybiniame automobilyje apeliantas išbuvo valandą laiko patvirtino liudytojas R. P.. Kraujas iš R. J. buvo paimtas 22:50 min. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) VšĮ ligoninės yra tik apie 10 km atstumas, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad tai yra atokus kaimas, kad apeliantui reikėjo eiti pėsčiomis kelis kilometrus į R. Č. sodybą, kuris nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), t. y. į gydymo įstaigą. Kadangi buvo tamsus paros metas, tikimybės susistabdyti pravažiuojantį automobilį nebuvo. Atstumas ir važiavimo trukmė visiškai nesuponuoja manymo, kad per nurodytą laiką apeliantas turėjo galimybę imtis kažkokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti. Be to, nuvykus į ligoninę taip pat teko palaukti kol buvo paimtas kraujas.

Mano, kad nesusipratimų būtų išvengta, jeigu policijos pareigūnai būtų surašę siuntimą pasitikrinti girtumą. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkte numatyta, jog policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojui siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4 punkte. Teigia, kad policijos pareigūnai pažeidė minėtas teisės aktų nuostatas, nes nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo aktas buvo surašytas ne iš karto, juo labiau, kad buvo vairuojama ne apeliantui priklausanti transporto priemonė, jos savininkas sėdėjo automobilyje, todėl R. J. nebuvo būtina laukti kol atvyks automobilio savininko sutuoktinė. Be to, tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks kreipimosi terminas. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu atmesti prašymą apklausti liudytoju R. J., kuris buvo atėjęs prie automobilio, kai apeliantas buvo sustabdytas. Minėtas liudytojas teismui būtų patvirtinęs aplinkybes, kad iš policijos automobilio R. J. buvo paleistas tik 22.00 val., nes jis buvo iki to momento kol atvažiavo K. P. sutuoktinė. Šios aplinkybės buvo svarbios, nustatinėjant kada objektyviai R. J. galėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ATPK 126 str. 1 d. turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Tuo tarpu iškvepiamas oras nėra neginčytinas ir besąlygiškas rodiklis nustatantis asmens neblaivumą. ATPK nenustato, jog medicininės apžiūros aktas negali būti laikomas įrodymu, jei pati medicininė apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui nuo reikšmingo įvykio (pvz., vairuotojo sustabdymo). Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Tai, kad pirmosios instancijos teismas suabejojo specialisto išvada, nurodydamas, kad nėra aišku ar nebuvo pažeista tyrimo mėginio pavyzdžio paėmimo ir medicininio tyrimo atlikimo tvarka, negali būti pagrindas ja nesivadovauti. Šiuo atveju, kai teismui kyla abejonių, teismas turi imtis iniciatyvos jas pašalinti, pvz.: apklausti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoją N. U., kuri paėmė kraujo mėginį, ir aiškintis kokiu būdu jis buvo paimtas, ir tik po to daryti išvadas, tinkamai ar netinkamai buvo paimtas kraujas. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys, jog policijos pareigūnai D. B. ir V. M. yra išlaikę atitinkamas įskaitas dėl naudojimosi specializuotais matavimo prietaisais.

Skundo autorius taip pat nurodė, kad teismui pateiktame Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale (eil. Nr. 365, 6 grafoje) yra pasirašęs kitas asmuo, ne apeliantas. Institucijai, surašiusiai administracinės teisės pažeidimo protokolą, atstovaujantis pareigūnas sutiko, kad parašas ant alkotesterio rodmenų kvito ir minėtame žurnale akivaizdžiai skiriasi. Byloje buvo pateiktas prašymas, skirti teismo rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti, kuris iš pareigūnų suklastojo parašą, tačiau teismas prašymą atmetė. Teigia, kad minėtame žurnale nesirašė, kadangi kategoriškai nesutiko, jog yra išgėręs. Nepaisant to, policijos pareigūnų duotus parodymus teismas vertino kaip visiškai patikimus, objektyvius, nes jie yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, tačiau ekspertizės išvados būtų patvirtinę, kad policijos pareigūnai, davę teisme priesaiką, tvirtindami, kad žurnale pasirašė R. J., įžūliai melavo, kaip ir melavo teigdami, kad nuo jo sklido lengvas alkoholio kvapas, ar kad pastarasis prašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino ne visus suriktus įrodymus ir netinkamai argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Skunde nurodyti argumentai laikytini pakankamais, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo, o esant abejonėms ar prieštaravimams dėl kaltės, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Šalies argumentai

Skunde taip pat nurodo, kad tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismas spręs, jog apeliantas padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, prašo skiriant nuobaudą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Turi būti įvertintos aplinkybės, jog nustatytas girtumo laipsnis tik nežymiai viršija minimalią nustatytą girtumo ribą, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. R. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos vairuotoju, yra teigiamai charakterizuojamas. Yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, išlaiko nepilnametį sūnų. Taip pat turi sveikatos problemų, yra neįgalus, tik 50 procentų darbingas, neturi jokio kito pajamų šaltinio tik gaunamą darbo užmokestį. Netekus teisės vairuoti transporto priemones bus atleistas iš darbo, o dėl prastos sveikatos būklės susirasti kitą darbą galimybės ribotos. Tokiu būdu specialiosios teisės atėmimas 1 metams, šiuo atveju yra per griežta nuobauda neatitinkanti teisės pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo. Ankstesnis pažeidėjo baustumas pagal ATPK 126 str. 2 d. neriboja galimybės taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-3-2011).

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas A. Jakimavičius atsiliepime į R. J. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodytas nei vienas prieštaravimas dėl kurio būtų galima bylą nutraukti. Tai, kad medicinos įstaigoje nustatyta, kad alkoholio kraujyje nerasta neprieštarauja policijos pareigūnų atliktam neblaivumo patikrinimui alkotesteriu vietoje, kadangi praėjus laiko tarpui alkoholis natūraliai pasišalina iš žmogaus organizmo. Pagrindo taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, nėra.

Motyvuojamoji dalis

R. J. skundas tenkinamas

ATPK 250 str. 1 p. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis –ATPK numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi, administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. atsiranda asmeniui tik tuo atveju, kai jam nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas.

Tikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad R. J. 2015 m. rugpjūčio 30 d. 21:13 val. buvo nustatytas 0,42 promilių neblaivumas (b. l. 3). Alkotesterio Alcotest 6810 patikros sertifikatas patvirtina, kad šio prietaiso paklaidos ribos yra: (0,01...1,00) ‰ ± 0,017 ‰; (1,01...5,00) ‰ ± 1,7 % (b. l. 4). Tokios šio prietaiso charakteristikos pateikiamos ir įgalioto gamintojo atstovo Lietuvoje UAB „Alkotesteris“ tinklalapyje http://alkotesteris.lt. Administracinio teisės pažeidimo protokole, neatsižvelgiant į šias technines charakteristikas, visiškai nepagrįstai nurodyta ± 0,01 % matavimo paklaida, o apylinkės teismo nutarime nepagrįstai minima ±1,7 % paklaida.

Simbolis „‰“ žymi promiles, o simbolis „%“ žymi procentus. Taigi šiuo atveju, tikrinimo rezultatui neviršijus 1,01 ‰ ribos, iš alkotesteriu nustatytų 0,42 promilių reikia atimti galimą paklaidą – 0,017 promilių (ne 0,017 procentų ar protokole nurodytų 0,01 procentų, ar skundžiamame nutarime nurodytų 1,7 procentų). Atlikus šį nesudėtingą aritmetinį veiksmą, gauname 0,403 promilių neblaivumą. Kadangi tai neviršija 0,41 promilių ribos, nėra jokio pagrindo teigti, kad R. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Byla nutrauktina, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

R. J. skundą tenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis