- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- II-355-240/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Pareiškėjas
- J. J. B.
nedalyvaujant institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-07-10 nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-07-10 nutarimu buvo nepradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, nurodant, jog negauta pakankamai duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą.
J. J. B. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-07-10 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde nurodė, kad 2018-05-20, apie 14.00 val., atvykus sutuoktinei V. B. į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys nesklebtini), buvo pastebėta, kad išvažinėta įvaža į sklypą, užverstas lietaus nuotekų griovys. Kaimyniniame sklype buvo paliktas traktorius „Bobcat“. Kadangi kaimynas neturėjo leidimo naudotis žemės sklypu, todėl kreipėsi į policijos įstaigą su prašymu įvertinti kaimyno savivalę bei išsiaiškinti statybų (vandens telkinio) kaimyniniame sklype legalumą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo bendrauta su kaimynu V. M. , kuris teigė, jog susitarė su kaimynu J. B. dėl pravažiavimo, be to, vandens telkinio iškasimui nereikalingas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas. Skunde nurodo, kad pareigūnė apsiribojo tik pokalbiu su V. M., tačiau neapklausė nukentėjusiųjų, nebuvo imtasi priemonių nustatyti liudytojus, kurie galėtų paneigti ar patvirtinti, kad V. M. buvo susitaręs su J. J. B. dėl pravažiavimo per jo sklypą, nesiėmė jokių veiksmų prieštaravimams tarp V. M. ir J. J. B. parodymų pašalinti, nevertino V. M. veiksmų kaip galimo savavaldžiavimo. Skundžiamame nutarime cituojami teisės aktai atitinka Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-27 sprendime nurodytų teisės aktų nuostatas, galimai šios nuostatos yra nukopijuotos. Rokiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl dar 2008 metais iškastos kūdros, todėl neaišku, ar šiuo metu tebegalioja tos pačios teisės aktų nuostatos. Skundžiamas nutarimas negali būti vertinamas kaip objektyvus, nešališkas, išsamus bei priimtas vadovaujantis įstatymu.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatas – atsiliepime į skundą nurodo, kad buvo nustatyta, jog 2018-05-20, apie 14.15 val. policijoje buvo gautas pranešimas apie tai, jog per pranešėjo sodybą traktoriumi pravažiavo kaimynas, apgadindamas veją. Atvykusius policijos pareigūnus pasitiko J. J. B., kuris paaiškino įvykio aplinkybes, jog kaimynas savo sklype kasa žemę ir traktoriumi važiavo per J. J. B. priklausantį žemės sklypą, taip naikindamas sklype augančią žolę. Policijos pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą, matė nežymias traktoriaus važiavimo žymes. Pareiškimo tyrimo metu telefonu buvo susisiekta su pareiškėju, jo buvo paklausta, kokio dydžio žala padaryta, o pareiškėjas paaiškino, jog jį domina tai, ar kaimynas turi leidimus statyboms. Įvykio vietoje buvo bendrauta su kaimynais, kurie tyrimui tinkamos informacijos nesuteikė. 2018-07-05 priimtas V. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dėl pravažiavimo buvo susitaręs su kaimynu, važiuodamas stengėsi padaryti kuo mažiau žalos, dėdamas medines lentas, ne kartą siūlė kaimynui atlygį. Kūdros iškasimui leidimas nėra reikalingas, įvažiuoti į nuosavą sklypą V. M. galimybės nėra, į jį patekti įmanoma tik per kaimyno sklypą. Konsultuojantis telefonu su Kauno miesto planavimo ir architektūros skyriaus Statybos dokumentų poskyrio vedėju D. G. šis nurodė, kad kūdros kasimui leidimas nereikalingas ir tai nėra statinys, sklypo dokumentuose turi būti pažymėta, kad kito sklypo savininkas turi teisę patekti į jam priklausantį sklypą. Konfliktas tarp V. M. ir J. J. B. kilo dėl civilinių teisinių santykių, V. M. veikoje nenustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Atsiliepime, be to, teigiama, kad tyrėja teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tyrėjos nutarime pateikta citata nekeičia nutarimo esmės, nes pareiškimo aplinkybių tikslinimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, jog tai yra civiliniai santykiai, pažeistos teisės gali būti atstatytos civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo niekas neprašė nurodyti patirtos žalos dydžio, nesidomėjo, ar sklypas buvo tvarkomas po įvykio, ar buvo vežamas juodžemis. Pareiškimą parašė atvykus policijos pareigūnams. Po kiek laiko skambino į policijos įstaigą ir teiravosi dėl atliekamo tyrimo. Siūlė pats atvykti į įvykio vietą ir paaiškinti visas aplinkybes. Daugiau jokios informacijos jam nebuvo suteikta, jis tik gavo skundžiamą nutarimą. Po kaimyno pervažiavimo per sklypą jo gale buvęs griovys buvo užverstas žemėmis. Jokio sutikimo važiuoti per jo sklypą nedavė. 2016 metais leido kaimynui įvažiuoti į sklypą, tada buvo padaryta dar didesnė žala. Tuomet juodžemio atvežė pats V. M., nes taip pat buvo užpylęs žemėmis griovį. Patyrė 203,29 Eur turtinę žalą. Po kaimyno statybų semiami gretimi sklypai.
Liudytoja N. P. parodė, kad jai buvo pavesta išsiaiškinti įvykio aplinkybes. V. M. paaiškinimą priėmė jo namuose. Jis minėjo, kad tarėsi su kaimynu J. J. B. dėl galimybės pravažiuoti jo sklypą, kadangi kito privažiavimo nėra, siūlė sumokėti. Pareiškėjas nenurodė žalos dydžio, tik klausė, ar kaimynas turi leidimą kasti kūdrą. V. M. teigė, jog stengėsi išvengti žalos, dėjo po ratais lentas. Jos nuomone padaryta nedidelė žala. Su pareiškėju bendravo tik vieną kartą telefonu. Į įvykio vietą vyko tris kartus.
Liudytojas T. B. parodė, kad padėjo savo tėvui J. J. B. surašyti pareiškimą, rinko įrodymus. Tyrėja nutarime nukopijavo teismo nutartį ta apimtimi, kuri jai buvo palanki. Nors V. M. teigia, kad nėra kito privažiavimo prie sklypo, tačiau savivaldybės atstovė M. B. informavo, kad V. M. sklype numatyti net du įvažiavimai, tik reikėjo juos sutvarkyti, išvalyti šlaitus. Po įvažiavimo į sklypą buvo sugadinta veja. 2016 metais buvo padaryta didesnė žala.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Kaip matyti iš pateikto Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-07-10 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos medžiagos, atliekant tyrimą buvo surašytas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, priimtas J. J. B. pareiškimas bei V. M. paaiškinimai. J. J. B. paaiškinime nurodyta, jog kaimynas V. M. pravažiavo per sutuoktinei priklausantį sklypą be sutikimo, taip pasielgė ne pirmą kartą, prašo imtis priemonių dėl kaimyno savavališko elgesio, V. M. paaiškinime nurodyta, kad jis neturi įvažiavimo į savo sklypą, todėl turi važiuoti per kaimynų sklypą, pravažiuodamas kaimyno sklypą jokios žalos nepadarė. Skundo nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog J. J.i B. V. M. veiksmais buvo padaryta turtinė žala, remiantis liudytojo T. B. parodymais savivaldybės atstovės teigimu V. M. žemės sklype numatyti du įvažiavimai, tačiau jie nesutvarkyti. Taigi, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu net tik kad nebuvo nustatytas J. J. B. padarytos žalos dydis, jis nebuvo apklaustas, tačiau ir visiškai nesiaiškinta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, t. y. ar V. M. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų – tyčinio svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo, savavaldžiavimo požymių. Šios aplinkybės turėjo būti išsiaiškintos prieš priimant skundžiamą nutarimą. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. ANK 593 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktuose nurodyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, fiksuojant tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus ANK 594 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio nusižengimo bylos ištyrimą, kadangi tik atlikus papildomą tyrimą – nustačius faktines įvykio aplinkybes, t. y. tik surinkus objektyvius duomenis, nustačius padarytos žalos dydį, galima spręsti administracinės atsakomybės klausimą. Todėl J. J. B. skundas tenkintinas, naikinant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-07-10 nutarimą ir bylą grąžinant institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, teismas
nutaria:
J. J. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-07-10 nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.