Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-242-370/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
2A-242-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-0697-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
UAB „Snoro lizingas“
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-242-370/2012

Teisėja N. Šimkienė (Proceso Nr. 2-43-3-0697-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorija 36.1; 63.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. vasario 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1041-164/2011 pagal ieškovės UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei V. Š., bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-08-02 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti 1201,25 Lt skolos, 932,22 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad 2005-11-10 ir 2005-11-17 su atsakove sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, kuriomis perdavė atsakovei valdyti ir naudotis prekes: vaizdo–garso aparatūrą ir mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 6610i“, su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal sutartis, minėtos prekės atiteks atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė sutartimis įsipareigojo mokėti mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus. Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei delspinigius: 0,5 proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovei buvo siunčiamos raštiškos pretenzijos, pranešimai apie nesumokėtą skolą trumposiomis žinutėmis, tačiau atsakovė nereagavo.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-08-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės priteisė 1201,25 Lt skolos, 93,22 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1294,47 Lt sumą nuo 2011-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 4,78 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad vartojimo kredito sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,5 proc. už dieną) yra aiškiai per didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą ieškovei leistų nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai, atsižvelgiant į sutarties šalių santykių pobūdį, kai viena šalis yra juridinis asmuo, kita – fizinis asmuo, pažeidžia minėtus teisės principus, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies – delspinigiai, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., mažintini iki 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną, kaip atitinkantys minimalius įstatyminius nuostolius, t. y. nuo 932,22 Lt iki 93,22 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad ieškovė apskaičiavo delspinigius tik už šešis mėnesius, išviso 1 093,82 Lt, tačiau reikalaujamą suma geranoriškai sumažino iki 932,22 Lt, kas sudaro tik 0,43 pro. už dieną. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės nepagrindė nuostolių jokiais įrodymais. Prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. sutarčių nuorašai, delspinigių apskaičiavimo lentelės, aiškiai patvirtina prašomą priteisti delspinigių sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Teismas, nustatydamas, ar yra įstatyme nustatytas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.)., vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas mažindamas netesybų sumą nenustatinėjo ieškovės faktiškai patirtų nuostolių dydžio, o tik iškėlė prielaidą, kad ieškovės nuostolius padengia 0,05 proc. netesybų dydis, ir remdamasis šia prielaida, netesybų dydį sumažino. Teismas negali remtis savo iškeltomis prielaidomis, o priimdamas sprendimą privalo vertinti pateiktus įrodymus bei vadovautis galiojančiais teisės aktais. Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl delspinigių dydžio. Atsakovė savo prievolių pagal sutartį nevykdo nuo 2006 m. rugpjūčio mėn., į siunčiamas ieškovės pretenzijas nereagavo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantė skundžia tik teismo sprendimo dalį dėl delspinigių dydžio.

Byloje nustatyta, kad šalys 2005-11-10 ir 2005-11-17 sudarė dvi išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) vartojimo sutartis atitinkamai Nr. A5111002P ir Nr. LTT5111714P (b. l. 3, 10).

Apeliantės argumentas, kad teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės reikalautų delspinigių dydį ne 0,43 proc., o 0,5 proc. už dieną, yra teisiškai nereikšminga, nes teismas sprendime nurodė, jog netgi 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis ir sumažino delspinigius iki 0,05 proc. Atmestinas apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė nepagrindė nuostolių jokiais įrodymais. Sutarčių nuorašai, delspinigių apskaičiavimo lentelės, nepatvirtina patirtų nuostolių dydžio, o tik delspinigių apskaičiavimo būdą. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo netesybų klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Visose apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose buvo nagrinėjami ginčai tarp verslo subjektų, juridinių asmenų. Šioje gi byloje nagrinėjami teisiniai santykiai kilę iš vartojimo sutarčių. Todėl teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, pagrįstai vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 dalies nuostatomis, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atskirai pažymėtina, kad minėtoje teisės normoje imperatyviai nustatytas maksimalus netesybų dydis, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančios sutarties sąlygos negalioja (CK 1.80 str., 6.226 str.), sutarties laisvės principas yra ribojamas įstatymo (CK 6.156 str. 1 d.), šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str. 1 d.), todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad šalys gali nevaržomos susitarti dėl netesybų dydžio. Viena šalių sutartis pasibaigė 2006 m. pabaigoje, kita – 2007 m. pradžioje, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2011-04-11, nors negavo nė vieno atsakymo į savo pretenziją, taigi pati ieškovė savo neveikimu didino savo nuostolius dėl atsiskaitymo uždelsimo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl netesybų dydžio įvertino konkrečias bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, atsižvelgė į įstatyme nustatytą vartojimo kredito sutartyse leistiną maksimalų netesybų dydį, vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir interesų pusiausvyros principais, todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas priteisė netesybas vadovaudamasis prielaida.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė