- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 1-111-630/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23481-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- Ž. P.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas, teistumai išnykę, 2016-04-21 nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu jam kaip kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja Ž. P., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra, 2017-05-15, apie 5 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia mediniu staliuku sudavė vieną smūgį sugyventinei Ž. P. į galvą, padarydamas jai muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą pakaušyje ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. P. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jie su nukentėjusiąja gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. 2017-05-14 pas juos atvyko giminės ir vakare jie „baliavojo“. Giminės naktį išvyko, o jis su sugyventine Ž. P. toliau vartojo alkoholį. 2017-05-15 jam ir jo sugyventinei vartojant alkoholį tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl nereikšmingų dalykų, kurių kaltinamasis nepamena. Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas įtariamojo apklausos protokolas (b. l. 51), su kuriuo R. V. sutiko, t. y. patvirtino, jog 2017-05-15, konflikto su Ž. P. metu, jis susinervino, pakėlė medinį staliuką ir trenkė juo vieną kartą Ž. P. per galvą. Po smūgio R. V. pamatė, jog Ž. P. kraujuoja. Pastaroji po smūgio paėmusi jo mobiliojo ryšio telefoną iškvietė policiją. R. V. pastatė staliuką, kuriuo sudavė smūgį į vietą, uždėjo ant jo indus ir pasišalino iš namų. Visų įvykio aplinkybių kaltinamasis neatsimena, kadangi buvo neblaivus. R. V. teigė, jog nėra linkęs į smurtą, kad prieš sugyventinę smurtavo antrą kartą, dėl savo poelgio gailisi ir Ž. P. atsiprašė iškarto po įvykio. R. V. sutiktų dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. P. parodė, kad ji ir kaltinamasis yra sugyventiniai ir gyvena kartu jau septynerius metus. 2017-05-14 vakare pas juos atvyko R. V. giminaičiai. Pastarieji išvyko vėlai naktį, apie 1 val. 30 min. 2017-05-15, paryčiais, tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Tuo metu abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Žodinio konflikto, kuris kilo dėl abiejų kaltės, metu R. V. pakėlė staliuką, metė jį į sieną, tačiau staliuku pataikė jai į galvą. Iškarto po įvykio ji pasinaudodama R. V. mobiliu telefonu išsikvietė greitąją pagalbą. Atvykus greitajai pagalbai, ji išvyko į gydymo įstaigą. Teikia, jog jos nepilnametė dukra konflikto nematė, nes jis kilo ne namuose, kuriuose tuo metu buvo nepilnametė. Nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir tiki, jog šis įvykis bus paskutinis sugyventinio smurto atvejis prieš ją. Ž. P. nurodė, kad neblaivus kaltinamasis būna agresyvus, tačiau jis neturi problemų su alkoholiu. Ji taip pat pažymėjo, jog minėtas įvykis yra antras kartas kuomet R. V. panaudoja smurtą jos atžvilgiu. Prieš šį įvykį kaltinamasis prieš ją smurtavo tik vieną kartą, 2016-04-21, tačiau tą kartą jie susitaikė ir ikiteisminis tyrimas R. V. atžvilgiu buvo nutrauktas. Ž. P. pažymėjo, jog po įvykio ji ir toliau gyvena kartu su kaltinamuoju, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančioje sodyboje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. V. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 16), asmens apžiūros protokolas su fotolentelėmis (b. l. 31-34), liudytojos parodymai (b. l. 35) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia mediniu staliuku sudavė vieną smūgį sugyventinei Ž. P. į galvą, padarydamas jai muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą pakaušyje ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. P. sveikatą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – pilnametis, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, teistas, teistumai išnykę, 2016-04-21 jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl analogiško nusikaltimo, dirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismui pateikta 2017-06-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6799, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. V. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 34,74 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis neturi pastovių pajamų, nes dirba verslo liudijimo pagrindu, be to, valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Kaltinamasis R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 15 d. 21.30 val. iki 2017 m. gegužės 16 d. 17.33 val. (b. l. 45).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.
Į bausmės laiką įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. 21.30 val. iki 2017 m. gegužės 16 d. 17.33 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš R. V. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.