Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunduose paaiškina, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT, Tarnyba) direktorius 2014-01-20 nepatenkinamai įvertino jo 2013 metų tarnybinę veiklą ir tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. TVI-231 pasiūlė jį perkelti toje pačioje įstaigoje į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Šias išvadas VMVT direktorius pateikė Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – Vertinimo komisija), kuri 2014-02-11 išvadose Nr. TVI-264 pasiūlė įstaigos vadovui perkelti jį toje pačioje įstaigoje į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 2 dalimi, Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 (2007-10-17 nutarimo Nr. 1106 redakcija) (toliau – Vertinimo taisyklės), ir teigia, kad jo veikla nepagrįstai įvertinta nepatenkinamai.

Paaiškina, kad VMVT direktorius 2013 m. sausio 10 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados skyriuose „Einamųjų metų užduotys“ ir „Veiklos rezultatų vertinimo rodikliai“ nustatė šešias užduotis ir šių užduočių įvykdymo rezultatų rodiklius. VMVT direktorius 2014-01-20 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pripažino, kad trys uždaviniai iš šešių įgyvendinti 100 proc., t. y. įgyvendintas Patvirtinamųjų mėginių gamybos higienos proceso, maisto saugos ir kokybės mėginių tyrimų planas, pagal 2073/2005 Komisijos reglamentą „Dėl mikrobiologinių kriterijų“, pasiektas 100 proc. biologinio saugumo įgyvendinimo lygis gyvūnų laikymo vietose ir įvykdytos priemonės, nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų ligų valstybės veterinarinės stebėsenos plane. Taigi, jam vadovaujant Širvintų VMVT, buvo įgyvendintas vienas iš pagrindinių tikslų, nustatytų Tarnybos administracijos padaliniui – užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos ir ES rinkai tiekiamas maistas būtų saugus, tinkamai paženklintas ir atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų įteisintus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus visuose maisto tvarkymo etapuose.

Nesutinka su išvada, kad pagal sistemos „S-Registras“ duomenis Širvintų VMVT atliko 372 planinius patikrinimus, kadangi buvo atlikti 754 patikrinimai ir šią informaciją galima patikrinti remiantis Pavedimų atlikti tikrinimus registracijos žurnale esančiais įrašais bei 2014-01-10 parengta VMVT Širvintų VMVT 2013 metų darbo ataskaita, patvirtinta VMVT Širvintų VMVT viršininko.

Skirdamas užduotis, tiesioginis vadovas nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, ir riziką, kuriai esant šios užduotys gali būti neįvykdytos. Vadovaujasi Vertinimo taisyklėmis ir teigia, kad jam nustatyto uždavinio rodiklis buvo įgyvendinti 100 proc. metinius veiklos ir kontrolės planus, atlikti planavimo stebėseną, pateikti 1–3 pasiūlymus dėl Tarnybos veiklos gerinimo ir tobulinimo, todėl Tarnybos direktorius, vertindamas jo tarnybinę veiklą, turėjo vertinti, ar numatyti rodikliai yra įvykdyti. Metiniai veiklos ir kontrolės planai nėra rengiami pagal rizikos grupes. Rizikos grupės – tai vienas iš elementų, į kuriuos atsižvelgiama rengiant minėtus planus. Be to, valstybinė kontrolė planuojama vadovaujantis VMVT direktoriaus 2012-12-28 įsakymu Nr. B1-1060 patvirtinta Kokybės sistemos darbo instrukcija ST-1-1-D2 „Metinių veiklos, valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų rengimas teritorinėse VMVT“.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ūkio subjektų rizikos grupės nustatomos skirtingai pagal vykdomas veiklas ir pagal skirtingą teisinį reglamentavimą. Jei subjektas vykdo kelias veiklas ir šios veiklos priskiriamos skirtingoms rizikos grupėms, subjektas priskiriamas vienai didesnės rizikos grupei. Širvintų VMVT valstybinės kontrolės planus parengė vadovaudamasi minėta instrukcija, šiuos planus įvykdė, todėl neaišku, kokiu pagrindu VMVT direktorius padarė išvadą, kad atlikta dvigubai daugiau nei nustatyta metodikoje planinių patikrinimų didelės rizikos grupei priskirtuose subjektuose ir neužtikrintas planinių patikrinimų skaičius vidutinės rizikos grupei priskirtuose subjektuose. Tokia išvada yra neinformatyvi, abstrakti, nepagrįsta nei teisės aktais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Be to, išvada apie šios užduoties įvykdymą grindžiama disjunkcijos teiginiu „nebuvo užtikrinta tinkama planavimo stebėsena arba ji nebuvo vykdoma“, o tokie teiginiai gali būti teisingi arba klaidingi, todėl jais negalima vadovautis atliekant tarnybinės veiklos įvertinimą.

Pažymi, kad 2013-03-21 kartu su Koregavimo ir / ar prevencinių veiksmų įgyvendinimo kontrolės planu Nr. 4 pateikė pasiūlymus VMVT diegiamai kokybės sistemai tobulinti, kurie apėmė ir pasiūlymus VMVT veiklai gerinti ir tobulinti. Taip pat nesutinka su išvada, kad šešta užduotis įgyvendinta nevisiškai, t. y. numatytas valstybinės kontrolės vertinimas turėjo būti vykdomas ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį įvertinant kiekvieno inspektoriaus veiklą, o ne kartą per metus. Pažymi, kad Širvintų VMVT valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės verifikavimas, vadovaujantis VMVT direktoriaus 2012-11-16 įsakymu Nr. B1-918 patvirtinta Kokybės sistemos darbo instrukcija KS-2-6-D1 „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės verifikavimas“, buvo atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį ir buvo įvertinama kiekvieno inspektoriaus veikla.

Paaiškina, kad gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nepagrįstai įvertintas tik 1 balu, nes šis vertinimas turėjo būti atliekamas pagal sugebėjimą visapusiškai valdyti informaciją, pagal darbo laiko paskirstymo efektyvumą bei racionaliausio būdo / metodo parinkimą funkcijoms atlikti, o realiai buvo vertinta, ar jis vadovaujasi instrukcijomis, rekomendacijomis, ar teisingai užpildo tarnautojų vertinimo išvadas, ar tinkamai įvertina skleidžiamos maisto papildo reklamos atitiktį įstatymui, ar efektyviai vykdo pavaldžių darbuotojų veiklos priežiūrą ir kontrolę.

Remiasi VMVT Kokybės sistemos darbo instrukcija ST-1-1-D2 „Metinių veiklos, valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų rengimas teritorinėse VMVT“ ir teigia, kad joje nedviprasmiškai nurodyta, kad metinį įstaigos valstybinės kontrolės planą sudaro atskiri gyvūninio ir negyvūninio maisto kontrolės ir jų rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos ar geros higienos praktikos taisyklių įgyvendinimo auditu planai, taip pat gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, mėginių ėmimo pagal stebėsenos programas planai.

Pažymi, kad didesnį patikrinimų skaičių lemia ne netinkamas darbo laiko paskirstymas, o vartotojų pranešimai apie ūkio subjektų veiklą bei informacijos surinkimas kitokiais būdais (visapusiškas informacijos panaudojimas). Didesnis patikrinimų skaičius patvirtina tinkamą darbo laiko paskirstymą. Be to, „S-Registro“ duomenų bazės sistema sukonstruota taip, kad duomenys apie padidintos rizikos įmonių planinius patikrinimus, duomenys apie rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų auditus, duomenys apie gyvūnų gerovės patikrinimus skerdyklose įrašomi vienoje eilutėje, o rengiamose ataskaitose minėtos priemonės skaičiuojamos atskirai. Toks neatitikimas sudaro galimybę manipuliuoti atliekamos veiklos rezultatų duomenimis, atsižvelgiant į pasirinktą duomenų panaudojimo tikslą.

Teigia, kad išvada apie racionaliausio būdo / metodo pasirinkimą funkcijoms atlikti, kaip ir kitos išvados, padarytos iškreipiant sąsają tarp veiksmų ir padarinių. VMVT direktoriaus išvados suponuoja mintį, kad kuo mažiau sankcijų ir patikrinimų, tuo geresnis bendradarbiavimas su ūkio subjektais, tačiau, pareiškėjo manymu, nepatenkinamai turėtų būti vertinamas ne tas, kuris atlieka patikrinimus, taiko sankcijas pažeidėjams, o tas, kuris skatina to nedaryti ir persekioja darbuotojus, tinkamai vykdančius tarnybines funkcijas.

Pažymi, kad išvada apie lyderystę, žmogiškųjų išteklių valdymą, finansų valdymą, analizę ir pagrindimą, komunikaciją ir viešuosius ryšius, strateginį mąstymą, fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijų vertinimą daroma remiantis deklaratyviais, prieštaringais, tiesos neatitinkančiais, abstrakčiais, nepagrįstais teiginiais. Išvadoje apie lyderystę užfiksuoti teiginiai, kad jis nesiekia pavaldžių asmenų veiklos rezultatų, užduotys, valstybės tarnautojams orientuotos tik į kiekybinius rezultatus, ne tik neatitinka tiesos, bet ir prieštarauja logikai, kadangi tik per asmens veiklos rezultatus galima pasiekti kiekybinius veiklos rezultatus ir atvirkščiai. Teiginiai apie žmogiškųjų išteklių valdymą neapibūdina jo tarnybinės veiklos kokybės ir jais negali būti remiamasi vertinant tarnybinę veiklą, išskyrus tą atvejį, jei vertinantysis galėtų atskleisti terminų „ambicingas veiklos planavimas“, „grįžtamasis ryšys“ sąvokas. Išvadoje apie finansų valdymą nurodyti teiginiai, kad Širvintų VMVT darbuotojams neįformino viršvalandinio darbo, buvo pažeistos darbuotojų teisės į teisingą darbo užmokesčio išmokėjimą, kad asmeniniais tikslais vyko tarnybiniu transportu, yra tarnybinių nusižengimų tyrimo, o ne tarnybinės veiklos vertinimo objektas.

Atkreipia dėmesį į Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 26 d. ir Vertinimo taisyklių 55 punktą ir nurodo, kad Tarnybos direktorius neatsižvelgė į nustatytą teisinį reglamentavimą ir 2014-02-12 raštu Nr. B6-(4.16)-338 pasiūlė žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau neinformavo apie galimybę tobulinti karjeros valstybės tarnautojo kvalifikaciją, kaip pasiūlė Vertinimo komisija savo išvadoje.

Vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 17 p. ir pažymi, kad nėra ir negali būti tokio teisinio reglamentavimo, kai darbdavys, siūlydamas nepatenkinamai įvertintam darbuotojui būti perkeltam į žemesnes pareigas, gali savo nuožiūra nustatyti papildomas sąlygas, kurios apsunkina arba daro neįmanomu darbuotojui duoti sutikimą būti perkeltam į žemesnes pareigas. VMVT direktorius, ignoruodamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus pagarbos žmogui, teisingumo, nešališkumo principus, sąmoningai pasiūlė pasirinkti darbo vietas, esančias dideliu atstumu nuo gyvenamosios vietos, nuo kurios kiekvieną dieną vykti į darbą neleistų materialinė padėtis, o be to, ir fiziškai tai padaryti būtų labai sunku. Taigi, VMVT direktorius, teikdamas pasiūlymą būti perkeltam į žemesnes pareigas, nustatė papildomą sąlygą, kuri sudarė neabejotiną prielaidą atsirasti Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 dalies 17 punkte nurodytai sąlygai – neduoti sutikimo būti perkeltam.

Nurodo, kad aplinkybę, jog VMVT direktorius veikė piktavališkai, patvirtina tai, kad VMVT interneto puslapyje (peržiūrėtas 2014-02-12 ir nurodyta, kad informacija atnaujinta 2014-02-12) buvo paskelbti konkursai eiti VMVT karjeros valstybės tarnautojų pareigas: Molėtų VMVT (atstumas 48,5 km), 3 pareigybės Vilniaus VMVT (atstumas 51 km), Elektrėnų VMVT (atstumas 53,2 km) ir VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriuje. Taigi 2014-02-12 VMVT buvo neužimtų etatų ir kurį nors vieną iš jų pasirinkus, nereikėtų keisti gyvenamosios vietos.

Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Atsiliepimuose (t. I, b. l. 23–31, t. IV, b. l. 1–14) nurodo, kad pareiškėjas klaidingai teigia, kad jis neišreiškė nesutikimo eiti siūlomas pareigas, kadangi 2014-02-12 el. laiškas ir 2013-04-12 raštas VMVT patvirtina, kad jis atsisakė VMVT pasiūlytų pareigų. Siūlyti konkursines ar kitas laisvas pareigas VMVT vadovo teisės aktai neįpareigoja. Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kad karjeros valstybės tarnautojui, įvertintinus jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, turi būti siūloma perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar pagal panašius kriterijus, taigi VMVT direktorius neprivalėjo R. P. siūlyti kelių laisvų pareigybių pasirinkimo variantų, o turėjo teisę ir pareigą pasiūlyti bent vieną iš įstaigoje esančių laisvų žemesnių pareigų (pareigybę), atitinkančią nepatenkinamai įvertinto karjeros valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Visi R. P. nurodyti konkursai buvo paskelbti gerokai anksčiau, į jo skunde nurodytus visus konkursus pretendentų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dokumentų pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs (dokumentus buvo pateikę 17 pretendentų, kurie buvo informuoti, kad atitinka bendruosius bei specialiuosius pareigybės aprašyme nurodytus reikalavimus, dalis jau buvo išsilaikę bendrųjų gebėjimų testus, dalis užsiregistravę juos laikyti), taigi šių konkursų atšaukimas būtų turėjęs neigiamos įtakos teisėtiems pretendentų lūkesčiams. Pareiškėjo skunde nurodytoje interneto svetainėje buvo skelbta neatnaujinta informacija, kadangi visi joje nurodyti konkursai jau buvo prasidėję ir pretendentų į visus šiuos konkursus dokumentų pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs, o konkursas į VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus (A lygio 12 kategorijos) pareigas 2013-12-06 jau buvo įvykęs. VMVT 2014-02-12 rašte Nr. B6-(4.16)-338 pasiūlyta dirbti artimiausia laisva pareigybė buvo VMVT Kaišiadorių valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (atstumas nuo Širvintų iki Kaišiadorių yra 77,3 km), o artimesniu atstumu žemesnės pareigos negalėjo būti pasiūlytos, kadangi nei Širvintų, nei Elektrėnų, nei Ukmergės valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose 2014-02-­12 laisvų veterinarijos gydytojo kvalifikaciją atitinkančių pareigybių nebuvo, o Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje 2014-02-12 buvo 3 laisvos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės, tačiau pareiškėjas neatitiko pareigybių aprašymuose nustatyto specialaus reikalavimo dėl išsilavinimo.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Vertinimo taisyklių 54 punktą į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo, todėl nurodytas 3 darbo dienų terminas pareiškėjui priimti sprendimą dėl siūlomų pareigų buvo realus, o perkėlimo data, abiems šalims sutarus, galėjo būti nukelta vėlesniam laikui.

Pažymi, kad R. P. kvalifikacijos trūkumą eiti VMVT Širvintų VMVT viršininko pareigas patvirtina tai, kad jam 2012-11-22 įsakymu Nr. B1-938 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba ir teismai pripažino, kad ji paskirta pagrįstai. Pareiškėjo veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, pasikartoja (iš viso nuo 2011 m. jam buvo tris kartus skirtos tarnybinės nuobaudos). Pareiškėją atleidus iš pareigų, jo pareigas paskirtas eiti Molėtų VMVT viršininkas 2014-03-26 VMVT pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė daug galimai Širvintų VMVT pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų, kai šiam padaliniui vadovavo R. P..

Atsakovė vadovaujasi Vertinimo taisyklių nuostatomis, pagal kurias bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Vertinant R. P. 2013 m. pasiektus rezultatus, vykdant numatytas užduotis, nustatyta, kad valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis, t. y. iš 6 numatytų uždavinių įgyvendintais pripažinti tik 3 (50 %). VMVT direktoriaus 2013-01-10 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje buvo nustatyti kokybiniai ir kiekybiniai planuojamų pasiekti rezultatų vertinimo rodikliai, o R. P. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje įgyvendintais pripažinti tik kiekybiniai rodikliai. 2 iš 3 kokybiniai veiklos vertinimo rodikliai pripažinti neįgyvendintais, o 1 – įgyvendintas nevisiškai.

Paaiškina, kad yra įdiegusi kokybės vadybos sistemą pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai“ reikalavimus. Kokybės sistemos programoje RI-1-2 „Ataskaitų rengimas“, patvirtintoje VMVT direktoriaus 2012-03-27 įsakymu Nr. B1-26, nustatyta, kad kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 4 dienos valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės duomenys suvedami į duomenų bazę http://sregistras.vmvt.lt/. VMVT metinė veiklos ataskaita ir kiekvienos teritorinės VMVT veiklos rezultatai stebimi ir vertinami vadovaujantis duomenų bazės „S-Registras“ duomenimis, papildomos ataskaitos iš teritorinių padalinių nėra renkamos. Už šių kokybės sistemos dokumentų nuostatų įgyvendinimą teritorinėse VMVT atsakingais paskirti jų viršininkai, o priimdama, kaupdama ir analizuodama ataskaitinius duomenis „S-Registre“, VMVT į duomenų bazę įvestus duomenis laiko tiksliais ir teisingais. „S-Registro“ duomenų bazėje ūkio subjektų grupės yra suskirstytos atsižvelgiant į jų vykdomas veiklas, kurioms teritorinės VMVT išduoda atskirus leidimus (pvz., jei ūkio subjektas yra registruotas kaip negyvūninio maisto tvarkytojas (pvz., prekybos centras), duomenys apie patikrinimus „S-Registre“ suvedami į grafą „Prekybos subjektai“, jei tas pats ūkio subjektas vykdo dar ir veterinarinio patvirtinimo reikalaujančią veiklą (pvz., mėsinė), duomenys apie šios veiklos patikrinimus gali būti suvedami į grafą „Mėsinės“), taigi jokio prieštaravimo tarp kokybės sistemos darbo instrukcijos ir „S-Registro“ duomenų bazės nėra. „S-Registro“ duomenys vertinant pareiškėjo veiklą buvo svarbūs, nes pirmoji vertinimo išvadoje nurodyta vertinimo užduotis tiesioginio vadovo, o vėliau ir Vertinimo komisijos buvo įvertinta pagal VMVT Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų skaičių, pateiktą „S-Registre“. Vertinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pirmasis pareiškėjo veiklos rezultatų vertinimo rodiklis neįgyvendintas, nes planuota atlikti 600–700 planinių patikrinimų, o pagal 2014-01-15 VMVT informacinės sistemos „S-Registras“ duomenis Širvintų VMVT atlikti 372 planiniai patikrinimai.

Vadovaujasi VMVT direktoriaus 2012-08-16 įsakymu Nr. B1-608 patvirtintos kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D3 „Maisto tvarkymo subjektų suskirstymas į rizikos grupes“ ir 2012-12-28 įsakymu Nr. B1-1060 patvirtintos kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-D2 „Metinių veiklos, valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų rengimas teritorinėse VMVT“ nuostatomis ir teigia, kad pareiškėjo argumentas, jog metiniai veiklos ir kontrolės planai nėra rengiami pagal rizikos grupes, yra nepagrįstas ir parodo, kad tiesiogiai už įstaigos veiklos planavimą ir organizavimą atsakingas pareigūnas nėra susipažinęs su pagrindiniais VMVT nustatytais valstybinės kontrolės planavimo principais.

Atkreipia dėmesį, kad Valstybės tarnybos departamento 2011-02-28 patvirtintose Rekomendacijose dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra įvertinti jo kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis, taigi R. P. ginčijamas gebėjimas visapusiškai valdyti informaciją atliekant funkcijas buvo vertinama kaip viena iš jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo dalių. R. P. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje buvo pateikti esminiai argumentai, kad jis nesivadovauja instrukcijomis, rekomendacijomis ir kitais teisės aktais, nors tai yra pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujasi kiekvienas padalinio vadovas, vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir užtikrindamas valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę. Be to, Širvintų VMVT atliekamos kontrolės statistiniai duomenys nepatikimi, neleidžia atlikti išsamios analizės bei kryptingai vykdyti veiklą, pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvados pildomos neteisingai.

Akcentuoja, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Nagrinėjamu atveju Vertinimo komisija, išsamiai išanalizavusi visus turimus įrodymus (informacinės sistemos „S-Registras“ duomenis, 2013-11-18 komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti išvadą Nr. TNR-26, VMVT Vidaus audito skyriaus 2013-05-29 ataskaitą Nr. 3P, VMVT komisijos 2013-07-17 išvadą ir kt.), pareiškėją įvertino nepatenkinamai. Tai, kad vertinimas buvo atliktas tinkamai, patvirtino ir Valstybės tarnybos departamento vyriausiasis patarėjas A. K., Vertinimo komisijoje dalyvavęs nario teisėmis. 2013-11-18 VMVT komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti išvadoje Nr. TNR 26 pripažinta, kad pavaldžių darbuotojų kompetencija nevertinama, neperžiūrimi ir nevertinami patikrinimo aktai, kaip tai nustatyta kokybės sistemos dokumentuose. Taigi vertinimo šeštoji užduotis įgyvendinta nevisiškai, atsižvelgus ne į tai, kiek kartų per metus valstybinės kontrolės vertinimas yra vykdomas, bet į tai, kaip jis vykdomas.

Teigia, kad „S-Registre“ (planinių patikrinimų grafoje) turi būti nurodomi tik planiniai patikrinimai, kurių numatomas skaičius turi atitikti planavimo ir rizikos vertinimo metodikas. Jei atliekant tą patį patikrinimą buvo vertinama gyvūnų gerovė ir atliekamas savikontrolės auditas, tai „S-Registre“ nurodomų patikrinimų skaičius neturi būti dubliuojamas.

Remiasi Rekomendacijomis ir teigia, kad padalinio vadovas, siekdamas užtikrinti lyderystės kriterijų, privalo siekti pavaldžių asmenų veiklos rezultatų, užduotys jam pavaldiems asmenims turi būti orientuotos ne vien į kiekybinius, bet ir į kokybinius kriterijus, t. y. turi būti stengiamasi ugdyti jam pavaldžių asmenų kompetenciją. Šiuo atveju Širvintų VMVT 2013 m. atliko perteklinius patikrinimus, todėl nepagrįstai buvo gaišinami darbuotojai ir didinama administracinė našta ūkio subjektams. Be to, VMVT Vidaus audito skyriaus pateiktose ataskaitose užfiksuoti Širvintų rajone esančiuose ūkio subjektuose teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Visa tai rodo Širvintų VMVT 2013 m. neefektyviai vykdytą maisto ir veterinarinę kontrolę, taip pat ir pareiškėjo, vadovavusio ir organizavusio šios tarnybos veiklą 2013 m., nepakankamą, netinkamą kvalifikaciją.

Paaiškina, kad R. P. nesutiko būti perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 17 punktu, jis buvo atleistas, todėl nebuvo pagrindo siūlyti tobulinti kvalifikaciją (siūlymas tobulinti kvalifikaciją būtų įgyvendintas pareiškėjui sutikus būti perkeltam į žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigas).

Pareiškėjas 2014-02-12 elektroniniu laišku informavo VMVT, kad jam pasiūlyta eiti žemesnes pareigas miestuose, kurie yra toli nuo jo gyvenamosios vietos, o išreikšti sutikimą turi per 2 dienas, nors reikalinga apsvarstyti gyvenamosios vietos pakeitimo, nekilnojamojo turto, liekančio Širvintose, apsaugos ir kitus klausimus, todėl negali duoti sutikimo būti perkeltas dirbti į rašte nurodytas pareigas (t. I, b. l. 80).

Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 17 p., 41 str. 5 d., Vertinimo taisyklių 54 p., Darbo kodekso 177 str., VMVT nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2000-06-28 nutarimu Nr. 744, 20.7 p. ir atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos 2014-02-11 posėdžio protokolą Nr. T7-1 bei išvadą Nr. TVI-246, R. P. nesutikimą būti perkeltam į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, 2014-02-14 įsakymu Nr. B2-176 nuo 2014-02-17 atleido R. P. iš VMVT Širvintų VMVT viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjo VMVT Širvintų VMVT viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus 2013 metų tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai ir, R. P. nesutikus eiti žemesnių karjeros valstybės tarnautojo pareigų toje pačioje įstaigoje, atleistas iš pareigų.

Ginčo dalykas – 2014-02-14 įsakymo Nr. B2-176 ir 2014-02-11 vertinimo išvados Nr. TVI-264 teisėtumas ir pagrįstumas.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje reglamentuotas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas ir nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau – įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla gali būti įvertinta labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai. Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija. Tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 1 d. 18 p. nurodytų siūlymų. Vertinimo komisija, įvertinusi pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, tarnybos vadovui pasiūlė jį perkelti į toje pačioje institucijoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Tarnybos vadovas, kaip valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, priėmė sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo (Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 26 d.).

Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 17 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai karjeros valstybės tarnautojas, įvertintinus jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Iš išdėstytų teisės normų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos darytina išvada, kad tiesioginio vadovo teikiama išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, kai po jos priėmimo yra atliekamas vertinimas vertinimo komisijoje, negali būti vertinama kaip teisės aktas, sukeliantis tarnautojui teisines pasekmes ir nėra savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas (žr., pvz., 2005-09-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1020/2005, 2006-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A403-2160/2006, 2008-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-695/2008, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (I dalis), publikuotą „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 24, 2012 m.).

Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo R. P. ginčijama 2014-01-20 tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra tik tarpinis procedūrinis sprendimas, priimtas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, apibrėžtos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje ir Vertinimo taisyklėse, eigoje. Galutinis ir teisines pasekmes tiesiogiai sukeliantis dokumentas yra tiesioginio vadovo sprendimas patvirtinti arba ne vertinimo komisijos išvadas (šiuo atveju – VMVT direktoriaus 2014-02-14 įsakymas Nr. B2-176).

Pažymėtina, kad valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tokio pobūdžio procedūriniais veiksmais (sprendimais), savo nesutikimo argumentus (bet ne reikalavimus) turi pareikšti ginčydamas galutinius jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros sprendimus. Vertindamas galutinių sprendimų teisėtumą, teismas įvertina ir tarpinių (procedūrinių) veiksmų (sprendimų) teisėtumą. Vertinimo komisijos sprendimai gali (ir turi) būti teisminio įvertinimo dalykas tik kaip atitinkamo sprendimo motyvuojamoji dalis, t. y. vertinimo komisijos priimto sprendimo argumentai ir išvados teismo turi būti įvertinami kaip skundžiamo sprendimo (pvz., įsakymo) argumentai ir išvados (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, p. 630–631).

Taigi atsakovė pagrįstai rėmėsi „S-Registro“ duomenimis vertindama pareiškėjo veiklą, o pats pareiškėjas, išklausęs mokymus, apie tai, kad teritorinių VMVT veikla bus vertinama pagal „S-Registro“ duomenis, privalėjo žinoti. Tai, kad pagal žurnalą, pareiškėjo teigimu, patikrinimų buvo atlikta daugiau, o „S-Registras“ parengtas netobulai, t. y. identiškai neatspindi popierinės ataskaitos grafų, šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė. Pareiškėjas, būdamas įstaigos padalinio vadovu, turėjo žinoti ir iš bylos medžiagos darytina išvada, kad žinojo teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl duomenų įvedimo į registrą ir privalėjo vadovaujamo padalinio darbą organizuoti taip, kad rodikliai būtų įvykdyti. Be to, kaip matyti iš kokybės sistemos IR-1-2-D1 „Ataskaitų reikalavimai“, VMVT teritorinių skyrių vadovai yra atsakingi už ataskaitų rengimą ir pateikimą (t. III, b. l. 96).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Širvintų rajone yra 3 mėsos perdirbimo įmonės, kurios priskiriamos padidintos rizikos grupei, todėl, vadovaujantis Kokybės sistemos darbo instrukcija KT-2-1-D3 „Maisto tvarkymo subjektų skirstymas į rizikos grupes“, turėjo būti tikrinamos 2 kartus per metus, t. y. turėjo būti atlikti 6 patikrinimai. Ataskaitoje nurodyta, kad atlikta 13 planinių patikrinimų. Širvintų rajone esanti viena mėsinė (priskiriama vidutinės rizikos įmonei) turėjo būti patikrinta vieną kartą per metus, o „S-Registre“ nurodyta, kad atlikti 2 planiniai patikrinimai. „S-Registre“ nurodyti 24 prekybos subjektai, kurie priskiriami vidutinės rizikos grupei, todėl jie turėjo būti patikrinti vieną kartą per metus, tačiau informacinėje sistemoje suvesta 19 planinių patikrinimų. Iš „S-Registro“ duomenų matyti, kad mažos rizikos viešojo maitinimo įmonių nurodyta 13, planine tvarka tikrinta 5 kartus, neplanine 8 ir skirta bauda, taip pat nurodyti 66 mažos rizikos prekybos subjektai, atlikti 35 planiniai ir 19 neplaninių patikrinimų. „S-Registre“ taip pat nurodyti 23 kiti neįvardyti veterinarinės kontrolės subjektai, priskirti mažos rizikos grupei, kurie planine tvarka patikrinti 9 kartus, o neplanine – 42, nustatyti trys pažeidimai, t. y. daugiausia iš visų šios srities tikrintų subjektų rizikos grupių (t. III, b. l. 104–105, 106).

R. P. Vertinimo komisijos posėdyje (t. IV, b. l. 15–58) nurodė, kad neužfiksuodavo darbuotojų darbo naktį, nes jiems po to suteikdavo laisvo laiko „su reikalais kažkur išvykti“, nemano, kad tai blogai, nes dėl tokio pažeidimo tarnybinė nuobauda jam nebuvo skirta. Pareiškėjas posėdyje konkrečiai nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis planuoja darbo laiką taip, kad tenka patikrinimus atlikti naktį, negalėjo atsakyti, kokia yra Europos Sąjungos strategija dėl gyvūnų apsaugos, nors pagal VMVT teritorinės VMVT nuostatų 3 punktą teritorinė tarnyba turi vadovautis Europos Sąjungos aktais, o pareiškėjas, kaip šios įstaigos padalinio viršininkas, privalo šiuos aktus išmanyti.

Pareiškėjas patvirtino, kad neišklausė mokymų apie vadybą, lyderystę ir pan., nors jie buvo skirti po 2012 metų veiklos vertinimo, nes nebuvo lėšų, tačiau nurodė, kad kvalifikaciją kėlė studijuodamas programas bei bylinėdamasis tesimuose su Tarnyba. R. P. negalėjo konkrečiai nurodyti savo, kaip lyderio, bruožų ir kokius lyderystės metodus taiko, lyderystę supranta tik kaip darbuotojų palaikymą ir jų supratingumą, kritikos nebuvimą iš visuomenės.

Vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjas negalėjo nurodyti keturių pagrindinių Tarnybos funkcijų, strateginio plano efektyvumo vertinimo kriterijų, nurodė, kad nedalyvauja rengiant strateginius planus. Pareiškėjas komisijos nariams teigė, kad tai jie „jau kiaulių marą įsileido“, taip parodydamas, kad nėra lojalus Tarnybai, nelaiko savęs komandos nariu.

Pareiškėjas pripažino, kad formuluodamas pavaldžių tarnautojų užduotis tai darė kiek formaliai, užduotys formuluotos kiekybinės, ne kokybinės. Iš esmės jis pripažino, kad nerodo iniciatyvos skatinti darbuotojus, nesiūlo Širvintų VMVT darbuotojų į geriausio ketvirčio darbuotojo nominaciją, neteikia idėjų į „Idėjų banką“.

Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavęs Valstybės tarnybos departamento specialistas A. K. išdėstė nuomonę, kad vertinimas buvo pakankamai objektyvus, susidorojimo su pareiškėju nebuvo, o į kai kuriuos komisijos užduotus klausimus jis pats, nebūdamas veterinarijos specialistu, būtų atsakęs, nors to nepadarė pareiškėjas.