Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis vidurinį išsilavinimą, 2014 m. vasario 13 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai V. V. susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu; 2020 m. gegužės 14 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai V. V. susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

teistas: 2021 m. spalio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose teismo baudžiamuoju įsakymu viešųjų darbų bausme 6 mėn., įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 180 valandų, baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu nesiartinti prie nukentėjusiosios V. V. arčiau kaip 10 metrų atstumu 6 mėnesiu;, gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis A. V. kaltinamas tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2022-02-23 laike nuo 21.09 val. iki 22.30 val. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas V. V., kur jį rado pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai, būdamas nuteistas 2021 m. spalio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir galiojant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei -kai jis įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios V. V. arčiau kaip 10(dešimt) metrų atstumu 6 (šešis) mėnesius (iki 2022 m. balandžio 29 d.), kai dėl jo veiksmų, 2021-11-29 09.40 val. per balkoną pateko į V. V. gyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2021-12-15 11.11 val. jis buvo atvykęs į V. V. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 3 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu, kai jam buvo vykdoma probacija, jis buvo nuėjęs prie nukentėjusiosios balkono mažiau nei 10 metrų nuo jo, ji pati kvietėsi, reikėjo jai vaistus perduoti. Žinojo, kad negalėjo artintis prie V. V.. 2022 m. vasario 23 d. jį policijos pareigūnai rado V. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tuo metu slėpėsi spintoje, kad jo policijos pareigūnai nerastų. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Šiuo metu jo buvusi sutuoktinė V. V. gydosi, jai buvo atlikta operacija, šiuo metu yra paralyžiuota pusę kūno, todėl būtina ja nuolat rūpintis, prižiūrėti, o tai gali daryti būtent jis, nes daugiau nėra kam. Teigė, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jis žinojo, kad negali artintis prie V. V., tačiau buvo pas ją nuėjęs. Tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti kaltinime nurodytu laiku.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kaltinamojo A. V. kaltė padarius BK 243 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4.1. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimas dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kuriame nurodyta, kad A. V. sistemingai vengia atlikti Telšių apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kai A. V. įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. V. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 10 metrų atstumu 6 mėnesius (b. l. 1-35);

4.2. Informacinis pranešimas, kad A. V. pažeidžia jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gautas 2022 m. vasario 23 d. 21.14 val. (b. l. 45-49);

4.3. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane pateikta informacija, kad A. V. 2021 m. gruodžio 7 d. buvo prisiartinęs prie V. V. gyvenamosios vietos, 2021 m. gruodžio 15 d. buvo atėjęs pas nukentėjusiąją. 2022 m. sausio 7 d. pakartotinai įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmių (b. l. 15-24);

4.4. Iš vyriausiosios tyrėjos R. B. rašto matyti, kad A. V. 2021 m lapkričio29 d. 9:40 val. daužę duris adresu (duomenys neskelbtini) (b. l.25).

4.5. 2022 m. sausio 3 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. V. pagal BK 243 straipsnį nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių, t. y. tyčios. Iš nutarimo turinio matyti, kad anksčiau A. V. yra buvęs pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 50-68);

4.6. Informaciniame pranešime ROIK 0122000114774 užfiksuota, kad 2022-02-23 1 val. 09 min. gautas pranešimas telefonu apie tai, kad „Buvęs sugyventinis, kuriam paskirta probacija, daužo buto duris“. Pokalbis nutrūko, perskambinus atsiliepė vyras, informacijos nesuteikinėjo, fone girdėjosi moters balsas (b. l. 45-49);

4.7. 2022 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas iš PRĮR gautas garso įrašas, „ID 9989340766, skambučio pradžia 2022-02-23 21:09:39. mp3“, kurį pateikia BPC. Fone girdisi neblaivios moters balsas „A.“, nustatyta, kad tai V. V. balsas, toliau tekste V.. Garso įrašo laikas 35 s., operatorė: 112, V.: Laba vakarą, Operatorė: laba vakarą, V.: norėčiau į (duomenys neskelbtini) butas, Operatorė: ką norėtumėt, V.: matote jam yra probacija, ar ne, Operatorė: kam tokiam ? V.: mano buvusiam sugyventiniui, ar ne, mano buvusiam vyrui, Operatorė: na, V.: jis pasiuto čia laužti prie balkono priėjo, prie durų priėjo, Operatorė: mmm... ir ką jis daro? Garso įrašas baigiasi (b. l. 93-95).

4.8. Liudytoja apklausta V. V. parodė, kad 2022 m. vasario 23 d. ji vakarojo pas draugę, eidama namo, Žemaitijos gatvėje prie "Maxima" sutiko savo buvusį vyrą A. V., jis buvo neblaivus, paklausus jo kodėl neini pas sūnų į namus, nes jis ten gyvena, A. atsakęs, kad sūnus neįsileidžia. Ji suprato, kad sūnus tėvo neįsileidžia, kadangi šis yra neblaivus, ji dar paklausė kur jis buvęs, šis atsakė, kad pas draugus. Ji, neorėdama jo neblaivaus palikti gatvėje, pasiūlė pareiti kartu pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Parsivedusi A., jam padėjo kaldrą virtuvėje ant grindų, o pati nuėjo miegoti į kambarį. Po kiek laiko išgirdo beldimą į duris, paklausus kas, buvo atsakyta „Policija“. Atidarius duris, pro jas įėjo sūnus bei policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją, V. V. nežinanti, nes pas ją jokio triukšmo nebuvo, išgertuvių taip pat nebuvo. Pareigūnai paprašė leisti apžiūrėti butą, ji leidusi. Pareigūnai kambario spintoje surado besislepiantį A., jis į spintą įlindo tada kai ji atidarinėjo duris pareigūnams. Papildomoje apklausoje V. V. užklausus, kodėl ji kvietė policijos pareigūnus, ji atsakė, kad policijos pagalba jai nebuvo reikalinga ir ji į pagalbos centrą neskambino. Ji žinojo, kad jos buvusiam vyrui A. yra uždrausta prie jos artintis ir būti (duomenys neskelbtini), tačiau ji vis tiek tą vakarą jį parsivedė namo, kad jis neblaivus būdamas gatvėje galėjo tapti smurto auka. A. slėpėsi, todėl, kad jam yra paskirti apribojimai. Policijos pareigūnai jiems abiem nustatė girtumus, kiek ji įpūtė, tai nežino (b. l. 70-73, 75-78);

4.9. Policijos pareigūnas M. K. parodė, kad jis dirba Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Reagavimo skyriuje, operatyvinėje grupėje. Pasižiūrėjęs į grafiką, gali pasakyti, kad dirbo 2022-02-23 vakare. Dabar tiksliai laiko pasakyti negali, bet jau galėjo būti vėlokai, gal apie vidurnaktį, gal kiek anksčiau, gavo iš budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes iš ten buvo gautas pranešimas pagal kategoriją atitinkantis „Smurtas artimoje aplinkoje“. Kaip suprato iš budėtojo, pranešimas buvo gautas anksčiau, tačiau pieš tai buvo nuvažiavę patruliai ir niekas jų į nurodytą butą neįsileido, todėl budėtojas liepė vykti jiems. Nuvykus, niekas durų nedarė, buvo tylu, jokio triukšmo nesigirdėjo tada per registrus (duomenų bazes) susižinojo kas ten gyvena, kam priklauso butas, nusistatė tos moters sūnų, kuris gyvena, kiek pamena, (duomenys neskelbtini), nuvykome pas jį ir paprašėme pagalbos, t. y. pasiėmė jį kartu ir nuvažiavo pas motiną prie durų, baldino į duris, prašė jas atidaryti, sūnus taip pat beldė į duris ir reikalavo jas atidaryti, po kiek laiko duris atidarė neblaivi moteris, sūnus įėjo į butą ir mes kartu su juo. Apžiūrinėjo butą, jis vieno kambario, klausė moters, kur jos vyras, dėl kurio ji skambino į pagalbos centrą, ji sakė, kad išėjo, jo nebėra. Su moters leidimu, apžiūrint butą, kambario spintoje buvo rastas A. V.. Klausė kodėl nedarė durų, jie sakė, kad miegojo. Namuose jokių grumtynių pėdsakų nebuvo, abu jie buvo neblaivūs, nustatė girtumus, dabar nepamena kiek, kuris įpūtė į alkotesterį. Paklausus V., ar prieš ją buvo smurtauta, ji teigė, kad ne, ant jos nesimatė jokių smurto žymių, bent jau ant tų kūno vietų, kurių nedengė rūbai, tik paaiškino, kad vyrui yra apribojimas nesiartinti prie jos ir jiems negalima būti kartu. A. V. apsirengė ir iš namų išėjo (b. l. 80-83);

4.10. Liudytojas R. V. parodė, kad jis sutinka duoti parodymus. Gyvena (duomenys neskelbtini), žino, kad jo tėvas A. V. yra teistas dėl smurto prieš mamą V.. Tėvas pasakojo, kad jam yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurį laiką nebūti šalia mamos, negyventi (duomenys neskelbtini). Tėtis kartas nuo karto ateina į sūnaus namus, kur permiega, bet taip, kad pastoviai gyventų tai ne, kur jis laikosi, sūnus, nežino. Yra buvę ne kartą atvykę policijos pareigūnai, ieškodami tėvo, tačiau jo pas jį nerasdavo. 2022 m. vasario mėnesį, tikslesnės datos negali pasakyti, galėjo būti ir 23 dienos vakaras, bet jau buvo vėlokai, jis miegojo, kai išgirdo beldimą į duris. Atidaręs duris pamatė policijos pareigūnus, jie R. V. prašė, kad paskambintų mamai, ar tėčiui, nes ieškojo tėvo. Sūnus bandė iš savo telefono tėvams skambinti, tačiau telefonai buvo išjungti, tada pareigūnai paprašė, kad jis vyktų kartu į mamos butą, jis sutikęs. Su pareigūnais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), beldė į duris, kvietė jas atrakinti, ėjo apie langus, nes butas pirmame aukšte. Po kiek laiko mama duris atidarė, įėjus į butą, matėsi, kad mama yra neblaivi, jos paklausus kodėl nedaro durų, ji pasakė, kad negirdėjo, paklausus kur tėvas, ji atsakė, kad jo nėra. Tada pareigūnai apžiūrėjo butą, atidarė spintą ir joje pamatė besislepiantį tėvą. Buvo liepta jam išlipti iš spintos, jis išlipo, matėsi, kad neblaivus, atrodė, kad jis išsigandęs. Po ko jis išėjo namo, nebelaukė, kol pareigūnai surašys dokumentus. Kodėl tą vakarą tėvas buvo pas mamą, jis pasakyti negali, kodėl jis pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę, jis pasakyti negali (b. l. 85-88).

5. Pagal BK 243 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Kaltinamajam 2021 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 72¹ straipsnyje.

6. Teismas sprendžia, kad A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį, nes jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi jam esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios V. V. arčiau kaip 10 (dešimt) metrų atstumu 6 (šešis) mėnesius (iki 2022 m. balandžio 29 d.), vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir 2022 m. vasario 23 d. nuo 21.09 val. iki 2.30 val. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini) pas V. V., kur jį rado pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai.

7. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo A. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo kaltę patvirtina liudytojų V. V., policijos pareigūno M. K. parodymai bei kitų liudytojų parodymai bei surinkta rašytinė medžiaga, patvirtinanti, kad kaltinamasis žinojo apie jam taikytą baudžiamojo poveikio priemonė, suprato, kad negali lankytis pas buvusią sutuoktinę, tačiau nepaisydamas to, pas ją ėjo ir ten buvo kol surado pareigūnai. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. jau buvo vieną kartą dėl analogiškų veiksmų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad nenustatyta jo tyčia, t. y. objektyviai buvo nustatytas vienas baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas, tačiau nebuvo nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimo subjektyvioji pusė. Tai tik patvirtina, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo žinoma ir suprantama, kad jis privalo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir žinojo, kokios pasekmės gresia už jos pažeidimą.

8. Visų ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad A. V. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2022-02-23 laike nuo 21.09 val. iki 22.30 val. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas V. V., kur jį rado pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai, būdamas nuteistas 2021 m. spalio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir galiojant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei -kai jis įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios V. V. arčiau kaip 10 (dešimt) metrų atstumu 6(šešis) mėnesius (iki 2022 m. balandžio 29 d.), kai dėl jo veiksmų, 2021-11-29 09.40 val. per balkoną pateko į V. V. gyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2021-12-15 11.11 val. jis buvo atvykęs į V. V. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 3 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

III. Bausmės skyrimo motyvai

9. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

10. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, teismas turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos. Prokuroras baigiamosios kalbos metu nurodė, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, tačiau ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra nurodyta ir aprašyta kaltinamajame akte. Kaltinamasis taip pat parodė, kad jis tuo metu buvo neblaivus, tačiau duomenų, leidžiančių teigti, kad būtent tai turėjo įtakos jo veiksmams, nėra. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, bei remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019), kaltinamojo neblaivumas, nepripažintina kaip jo atsakomybę sukinanti aplinkybė.

11. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamasis nurodė, kad iš daro išėjo, nes reikia rūpintis buvusia sutuoktine. Teistas, administracine tvarka baustas, tačiau baudą sumokėjęs – nuobauda negalioja (b. l. 96-109).

12. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. V. atsižvelgus į jo materialinę padėtį (nedirbantis), nėra tikslinga skirti baudą, todėl skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

13. Kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

14. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.)).

15. Teismo vertinimu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo ir sutinka su valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro pozicija, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į padaryto nusikaltimo pobūdį, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą nustatant minimalų laikotarpį ir paskiriant jam intensyvią priežiūrą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 7 punktas). Teismas pažymi, kad įvertinus BK 75 straipsnio 1 dalies dispoziciją, teismas negali savarankiškai nuspręsti, ar asmeniui, kuriam atidedamas paskirtos arešto bausmės vykdymas, skirti intensyvią priežiūrą, ar jos neskirti. Intensyvi priežiūra, atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalo būti paskirta visais atvejais. Kaltinamajam taip pat skirtinas įpareigojimas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o būtent – įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 14 (keturiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) mėnesių laikotarpiui ir paskirti:

- intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - nustatyti, kad A. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir

- įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. išaiškinti, kad jis privalo atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą, Šiaulių regiono skyrių, Mažeikiai per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.