- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- 2YT-5745-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00581-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- J. D., valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono 1-ojo notaro biurui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. D., valstybės įmonei Turto bankui ir Varėnos rajono 1-ojo notaro biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir brolio - suinteresuoto asmens J. D., motina V. D., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko jai nuosavybės teise priklausantys pastatai- 1/2 ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina išrašas iš viešojo registro, Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi visi statiniai, ir kitą likusią šių pastatų dalį pareiškėjas su broliu paveldėjo po jų tėvo J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėjo žiniomis paveldėjimo byla po motinos mirties nebuvo užvesta. Pareiškėjas nurodo, kad tiek esant gyviems tėvams, tiek po jų mirties jis gyveno ir šiuo metu gyvena po tėvo mirties paveldėtame name, po tėvo mirties kartu su motina ir broliu naudojosi prie namo esančiais ūkio pastatais. Pareiškėjo teigimu, jis, mirus motinai, pradėjo valdyti jai nuosavybės teise priklausančių pastatų dalis, pastatais rūpintis kaip savo turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašo V. D. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad jei visapusiškai ir visiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras Raimundas Miknevičius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti, po V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą per teismo nustatytą terminą ar vėliau, iki šio sprendimo paskelbimo dienos, nepateikė. Jam pareiškimo kopija, pareiškimo priedai bei teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo asmeniškai įteikti 2020-09-01.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina mirties įrašo, gimimo liudijimo kopijos (b. l. 7, 9). Pareiškėjo ir palikėjos giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Byloje nėra duomenų, kad pas notarą pareiškėjas kreipėsi per tris mėnesius, t. y. jis praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Byloje nėra duomenų apie V. D. testamento sudarymą.
Bylos duomenimis, yra likęs šis turtas: 1/2 ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas V. D. vardu (b. l. 5-6). Į šį turtą, įgydamas turtines teises, pretenduoja pareiškėjas. Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį palikimą. Bylos duomenimis (b. l. 7) yra dar vienas palikėjos sūnus, pareiškėjo brolis V. D., kuris yra miręs (duomenys neskelbtini), kuris byloje nėra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas (sūnus) priėmė savo motinos palikimą po jos mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl teisės į palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Vadovaujantis V. D. palikimo atsiradimo momentu galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos rašytiniais dokumentais (2020-08-18 pažyma, b. l. 10).
Bylos duomenys patvirtina, kad V. D. palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Mirus motinai, jos sūnus tiek esant gyviems tėvams, tiek po jų mirties gyveno ir šiuo metu gyvena po tėvo mirties paveldėtame name, po tėvo mirties kartu su motina ir broliu naudojosi prie namo esančiais ūkio pastatais. Mirus motinai pareiškėjas pradėjo valdyti jai nuosavybės teise priklausančių pastatų ½ dalis, mirus motinai pastatais iš karto rūpinosi kaip savo turtu. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui V. D. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos V. D. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.