Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. bei I. L. išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuosprendis, kuriuo Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinių skundų dalys dėl I. L. išteisinimo atmestos ir palikta galioti ši Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis. Nuosprendžio dalis dėl S. Š. išteisinimo panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis : S. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu baudžiamoji byla jam nutraukta.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis kuria nutarta pranešti Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad V. Š. veikoje gali būti nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, sudėtis.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. ir I. L. buvo įtariami ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad S. Š. ir I. L. 2005 m. liepos 24 d., apie 23.30 val., veikdami kartu su D. U. , viešoje vietoje – Kėdainių r., Skaistgirių k., prie buvusios ūkio kontoros, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką : I. L. kartu su D. U. pargriovus V. Š. ant žemės ir spyrus jam į įvairias kūno vietas ne daugiau kaip dešimt kartų, o D. U. spyrus į įvairias kūno vietas ne daugiau kaip keturis kartus, pribėgusiam S. Š. spyrus ne daugiau kaip du kartus į nugarą, D. U. atėmus iš V. Š. ginklą, S. Š. spyrus dar du kartus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytų, todėl nesant byloje nukentėjusiojo asmens pareiškimo nei prokuroro prašymo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal pasekmes – nukentėjusiajam V. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priskiriamas privataus kaltinimo byloms, teismas, sutinkamai su BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, savarankiškai to padaryti negalėjo.

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendis dėl I. L. išteisinimo, bei apeliacinės instancijos teismo 2008 m. liepos 4 d. priimtą nutartį panaikinti, o šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, be to, panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendį dėl S. Š. išteisinimo ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį dėl jo ir baudžiamąją bylą S. Š. nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl I. L. išteisinimo, bei apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 256 straipsnis, 386 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismas netinkamai įvertinęs nukentėjusiojo ir I. L. veiksmus padarė nepagrįstą išvadą, kad I. L. veiksmai atimant ginklą atitiko būtinosios ginties sąlygas. Prokuroras nurodo, kad I. L. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją (I. L. nukentėjusįjį spardė po to, kai iš nukentėjusiojo jau buvo atimtas ginklas). Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taip pat prokuroras prašo naikinti ir nuosprendžio dalį, priimtą dėl S. Š. , nes apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo priimti ne nuosprendį, o nutartį.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prokuroro ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus dėl I. L. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant rodymus. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo apklaustas ekspertas apie I. L. padarytų sužalojimų mechanizmą ir neišsiaiškinta, kokioje pozoje galėjo būti jo kūnas šūvių metu, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai. Iš kasacinio skundo neaišku, kokią įtaką I. L. kaltės klausimo išsprendimui turėtų eksperto apklausa apeliacinės instancijos teismo posėdyje, juolab, kad niekas iš proceso dalyvių, tarp jų ir prokuroras nepareiškė prašymo dėl eksperto šaukimo į posėdį. Byloje yra teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0267/05(12), kuria rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Iš jos matyti, kad I. L. padarytos paviršinės šautinės galvos ir krūtinės ląstos žaizdos. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti šaunamu ginklu, taip pat dujiniu pistoletu. Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rastas pistoletas, ir V. Š. neneigė, kad šovė į I. L. iš šio pistoleto.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuosprendyje išdėstyta išsami bylos aplinkybių analizė ir motyvuotas įrodymų įvertinimas. Nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės taikymo aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Dėl BPK 326 straipsnio reikalavimų

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl nuosprendžio priima nutartį, numatytą BPK 326 straipsnio 1 dalyje, arba nuosprendį, numatytą BPK 326 straipsnio 2 dalyje, ar naują nuosprendį BPK 329 straipsnyje numatytais pagrindais.

Tais atvejais, kai vienoje byloje reikia priimti sprendimus, nustatytus skirtingose BPK 326 straipsnio dalyse, t. y. kai dalis nuosprendžio keičiama ar naikinama arba dalis skundų atmetama, o dėl kitos dalies priimamas naujas nuosprendis, surašomas vienas procesinis dokumentas – nuosprendis, kuriame nurodomi teismo sprendimai visais klausimais.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžiu atmesti prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalies, kuria I. L. išteisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas numatytas BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Jeigu apeliaciniai skundai būtų paduoti tik dėl I. L. išteisinimo, teismas turėtų priimti nutartį. Tačiau apeliaciniai skundai buvo paduoti ir dėl S. Š. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad S. Š. išteisintas nepagrįstai ir jo padarytoje nusikalstamoje veikoje yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, todėl BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinama ir priimamas naujas nuosprendis.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžiu S. Š. , nors ir pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau, nukentėjusiajam V. Š. susitaikius su S. Š. , baudžiamoji byla jam nutraukta, kaip tai numatyta BPK 416 straipsnio 3 dalyje. Tokiais atvejais apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą nutartimi, kaip numatyta BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau S. Š. atveju reikėjo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl šioje byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė nuosprendį, kaip ir numato BPK 329 straipsnio 2 punktas.

Dėl BPK 256 straipsnio, 257 straipsnio, 386 straipsnio 2 dalies

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nuosprendyje teisingai pažymėta, kad kaltinimo pakeitimo teismo tvarka numatyta BPK 256 straipsnyje, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą vien tuo, kad padarė nuorodą į BPK 256 straipsnį.

Nepagrįstas įstatymu ir kasacinio skundo prašymas panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą BPK 257 straipsnio pagrindu, nes tokia nutartis, kaip numatyta BPK 367 straipsnio 4 dalyje, kasacine tvarka neskundžiama.

Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartyje, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis perduoti bylą prokurorui BPK 219 straipsnio pagrindu, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisme, išanalizavus ir įvertinimus visus byloje surinktus įrodymus, prieštaringus ir nenuoseklius proceso dalyvių parodymus ir kitą byloje surinktą medžiagą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdama 2008 m. liepos 4 d. nuosprendį, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutarties nurodymus, išnagrinėjo bylą iš esmės negrąžindama jos prokurorui, kaip tai buvo nuspręsta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodoma, kokių konkrečių kasacinės instancijos teismo nurodymų neįvykdė apeliacinės instancijos teismas.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą.