Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui S. K., institucijai teikiančiai išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas S. K. iš dalies sutiko dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB „Danra“, buvo išvykęs stažuotis į Vokietiją kur mokėsi dirbti su ekskavatoriumi, ten per mėnesį uždirbo po 500 Eur, sutinka mokėti po 80 Eur dukters išlaikymui, iki 2017 m. liepos mėnesio dukrą finansiškai rėmė. Planuoja ateityje vėl vykti stažuotis į Vokietiją. Nori, kad su dukra galėtų bendrauti bent 10 dienų per mėnesį, o ne du kartus per mėnesį.

Institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo apie posėdžio vietą ir laiką institucijai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama institucijos teikiančios išvadą atstovui nedalyvaujant. Institucija teikianti išvadą pateikė išvadą dėl vaiko A. K. gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Išvadoje nurodoma, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius siūlo nustatyti mažametės L. K. gyvenamąją vietą su mama L. K., sutinka su ieškinyje siūloma vaiko A. K. bendravimo su tėvu S. K. tvarka, nurodo, kad pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka mažamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). gimė A. K.. 2009 m. birželio 4 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame A. K. gimimo įraše Nr. 122 vaiko motina nurodyta L. K., o tėvas – S. K.. Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena, nepilnametis vaikas A. K. gyvena kartu su ieškove.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu neprašo nustatyti vaiko gyvenamosios vietos, nurodo, kad vaikas gyvena su ja. Institucija teikianti išvadą Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius siūlo mažamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su mama L. K. jos gyvenamojoje vietoje. Išvadoje nurodė, kad ieškovė gyvena dviejų kambarių bute su centriniu šildymu ir visais patogumais. Butas labai geros būklės, yra visi reikalingi baldai, būtiniausi namų apyvokos daiktai. Vaikas turi savo atskirą kambarį poilsiui, laisvalaikiui ir mokymuisi. Namuose švaru ir tvarkinga, mažametei A. K. sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui ir poilsiui. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas visą laiką gyvena su mama, tarp jų yra stiprus ryšys, vaikui sudarytos geros sąlygos gyventi, augti, vystytis, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su mama L. K..

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra, teismas atsižvelgia į ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir pateiktus įrodymus vertina, jog šalių nepilnamečiam vaikui A. K. yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ieškovės - vaiko motinos gyvenamojoje vietoje. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis, pažymi, kad būtent ieškovė, su kuria gyvena dukra, turi pareigą suteikti tėvui galimybę netrukdomai bendrauti su vaiku. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad tėvui leidžia su dukra bendrauti netrukdomai. Teismas, atsižvelgiant į vaiko interesus, nustato vaiko tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, t. y. nustatytina, jog vaiko A. K. tėvas S. K. bendrauti su dukra galės, būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ir galės pasiimti dukrą per mėnesį du kartus, kas antrą mėnesio savaitgalį, dukrą iš ieškovės namų penktadienio 17.00 val. ir grąžinti dukrą į tą pačią vietą sekmadienio 17.00 val.; dukters atostogų metu, kiekvieną mėnesį galės pasiimti tokia pat tvarka (iš ieškovės namų pasiima penktadienio 17.00 val. ir grąžinti dukrą į tą pačią vietą sekmadienio 17 val.), dviejų savaičių laikotarpiui. Esant nenumatytoms aplinkybėms dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą suderina su ieškove telefonu. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas mano, jog siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečio vaiko interesus, nepažeidžia nei vaiko, nei šalių interesų. Laikytina, kad tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka atitiks tiek vaiko, tiek tėvo interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos A. T. formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos A. T. 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo dukra Augustė gyvena su motina, kuri rūpinasi jos gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečio vaiko neaugina, kasdienine jo buitimi bei poreikiais nesirūpina. Ieškovė yra dirbanti, pragyvena iš 500 Eur darbo užmokesčio bei 15,20 Eur vaiko pašalpos. Kai ieškovė dirba, dukrą prižiūri sesuo arba draugės, kurioms už vaiko priežiūrą moka po 5 € už dieną. VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenimis ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Nepilnamečio vaiko maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. A. V. socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis dirbo (duomenys neskelbtini)“. Atsakovas paaiškino, kad stažuodamasis Vokietijoje jis uždirbo apie 500 Eur per mėnesį. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Tačiau įgijęs ekskavatorininko kvalifikaciją turi galimybių uždirbti daugiau lėšų. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas per 12 mėnesių kainuoja: uniforma – 50 €, apranga – 100 €, sportinė apranga – 40 €, avalynė – 100 €, pratyboms – 85 €, kiti mokymo reikmenys – 50 €, kuprinė – 50 €, ekskursijos – 40 €, popamokinė veikla – 40 €, dienpinigiai 400 €, vaistai – 70 €, koncertai – 40 €, maistas 1800 €, higienos priemonės – 100 €, knygoms – 30 € , todėl prašo iš atsakovo priteisti po 120 € kas mėnesį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies - iš atsakovo S. K. nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui tenkinant būtinus poreikius, priteistina po 100 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2017 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei būtinus poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina L. K..

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 36 € dydžio žyminis mokestis (100 € x 1 vaikas x 12 mėn. = 1200 €; 1200 x 3% = 36). (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas.). Už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo mokėtinas 100 € žyminis mokestis, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 136 € žyminio mokesčio.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti vaiko A. K., a. k(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gali bendrauti su dukra A. K., būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ir gali pasiimti dukrą per mėnesį du kartus, kas antrą mėnesio savaitgalį, dukrą iš ieškovės namų penktadienio 17.00 val. ir grąžina dukrą į tą pačią vietą sekmadienio 17.00 val.; dukters atostogų metu, kiekvieną mėnesį gali pasiimti tokia pat tvarka - iš ieškovės namų pasiima penktadienio 17.00 val. ir grąžina dukrą į tą pačią vietą sekmadienio 17 val., dviejų savaičių laikotarpiui. Esant nenumatytoms aplinkybėms, dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą suderina su ieškove telefonu.

Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2009 m. gegužės 30 d. kas mėnesį mokant po 100 € (vieną šimtą eurų) periodinių išmokų, iki dukters pilnametystės, nuo 2017 m. birželio 1 d., indeksuojant išieškomą išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju, uzufrukto teisės pagrindu, paskirti L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 136 € (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.