Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. spalio 13 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 30-TE-308 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. G.“ (b. l. 14) 1 punkto, kuriuo pareiškėjai L. G. buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-07-01). Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo II skyrius. Tvarkos aprašo 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja eina Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigas, t. y. statutinė valstybės tarnautoja, todėl tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jos, kaip statutinės valstybės tarnautojos, veiklą.

Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė 2020 m. gegužės 12 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, vairuojant tarnybinį automobilį“ (b. l. 28) kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką. Minėtame tarnybiniame pranešime teigiama, jog 2020 m. gegužės 11 d., nuo 13.00 val. iki 17.30 val. tarnybinį automobilį „VW Transporter“, ženklintą policijos skiriamaisiais ženklais vairavo pareiškėja. Remiantis pateikta vaizdine medžiaga matyti, kad pareigūnė, tarnybos metu, uniformuota, vairuodama tarnybinį automobilį, pažeidinėja KET reikalavimus. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą iš minėto automobilio salono matyti, jog pareiškėja, vairuodama automobilį rankose laiko mobilaus ryšio telefoną ir kažką rašo. Tarnybiniame pranešime pažymima, jog nurodyta informacija pateko į viešąją erdvę, siūlytina įvertinti ar pareiškėjos veiksmuose nėra kitokio pobūdžio pažeidimo požymių.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2020 m. gegužės 21 d. pareiškėjai buvo įteiktas 2020 m. gegužės 19 d. pranešimas Nr. 30-PR1-11 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ (b. l. 40-42). Nurodytu pranešimu pareiškėja buvo supažindinta, kad atsižvelgiant į 2020 m. gegužės 12 d. gautą informaciją jos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pranešime nurodyta, jog yra duomenų, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 11 d. nuo 17.00 val. iki 17.15 val. tarnybos metu, uniformuota, vairuodama policijos skiriamaisiais ženklais ženklintą automobilį, kelyje Klemiškė II – Eglynai – Dauparai – Gargždai, naudojosi mobilaus ryšio telefonu, dėl ko vairuojamas tarnybinis automobilis ne kartą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Pabrėžiama, kad toks vairavimas buvo užfiksuotas ir paviešintas socialinėje erdvėje, kas sukėlė visuomenėje neigiamą, kenkiantį teigiamam policijos įvaizdžiui, atgarsį. Pareiškėjai paaiškinama, jog ji savo veiksmais galimai pažeidė pranešime nurodytų teisės aktų reikalavimus ir buvo pasiūlyta iki 2020 m. gegužės 26 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėja pasinaudojo minėta teise ir 2020 m. gegužės 26 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-6153 „Dėl vairavimo“ (b. l. 43-44). Tarnybiniame pranešime pareiškėja paaiškino, kad apie 16.00 val. su kolega atvyko į Klemiškės II k., kur atliko procesinius veiksmus, darbo įvykio vietoje baigė 17.00 val. Pareiškėja teigia, kad dėl šios aplinkybės t. y. pastangų operatyviai atskleisti sunkų nusikaltimą (plėšimą) vėlavo grįžti iš darbo ir pasiimti savo mažametę dukrą, todėl vairuodama telefonu išsiuntė žinutę, kad vėluos. Nurodo, jog pripažino, kad įvykdė administracinį nusižengimą, baudą sumokėjo ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Neneigia, jog jos vairuojamas tarnybinis automobilis ne kartą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau pabrėžia, kad važiavo neviršydama saugos greičio, kelyje kitų automobilių nebuvo, nesukėlė pavojaus eismo saugumui ar kliūčių kitiems eismo dalyviams. Laikosi pozicijos, jog savo veiksmais nepažeidė pareigūnų etikos kodekso normų reikalavimų, nesiekė pažeminti policijos įvaizdžio.

Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Baigus tarnybinį patikrinimą 2020 m. gegužės 29 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-19 „Dėl L. G. veiksmų“ (b. l. 7-13). Išvadoje konstatuojama, kad 2020 m. gegužės 11 d. nuo 17.00 val. iki 17.16 val. pareiškėja vairuodama policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą tarnybinį automobilį, važiavo iš Klemiškės II k., į Gargždus keliu Klemiškė II – Baukštininkai – Eglynai – Dauparai – Gargždai ir nuo 17.05 val. iki 17.07 val., rankomis laikydama mobilaus ryšio telefoną juo naudojosi. Nuo 17.01 val. iki 17.16 val. pareiškėjos vairuojamas tarnybinis automobilis kerta ištisinio ženklinimo liniją ir išvažiuoja į priešpriešinę eismo juodą. Vėliau, grįžęs į savo eismo juostą, joje netelpa ir ilgą laiką važiuoja „apsižergęs“ skiriamąją eismo juostą, kone kelio viduriu. Tokiais savo veiksmais pareiškėja netinkamai laikėsi Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų profesinės etikos, visuomenės moralės, teisėtumo principų bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 punkte nurodyto pavyzdingumo principo nuostatų ir 7.1 punkto reikalavimų, neužtikrino Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto uždavinio, pareigybės aprašymo 6.6 punkte nurodytos funkcijos vykdymo, pažeidė Etikos kodekso 7.2 punkte bei Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 30-V-169 patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 43 punkte numatytus reikalavimus. Išvadoje pareiškėjai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Statuto 39 straipsnio 4 dalis teigia, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Tvarkos aprašo 30 punkte.

Klaipėdos AVPK viršininkas vadovaudamasis Statuto 39 straipsniu bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, skundžiamu įsakymu nutarė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Įvertinus anksčiau nurodytą darytina išvada, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta nepraleidus Statuto 39 straipsnio 4 dalyje bei Tvarkos aprašo 30 punkte numatyto termino.

Dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo

Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Kaip ir ankščiau minėta, Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėtis pasireiškė, tuo kad ji pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimus, pareigybės aprašymo 6.6 punkte ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 43 punkte nustatytus reikalavimus.

Policijos įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja policijos veiklos principus. Minėto straipsnio 2 dalis teigia, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjos veiksmai prieštarauja Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesinės etikos, visuomenės moralės ir teisėtumo principams. Taip pat vadovaujantis Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu vienas iš policijos uždavinių yra eismo automobilių keliais priežiūra.

Remiantis Etikos kodekso 5 punktu policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių) veiklos ir tarnybinės etikos principai taip pat yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Išvadoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėja savo neteisėtais veiksmais pažeidė pavyzdingumo principą.

Taip pat Etikos kodekso 7.1 punktas įpareigoja policijos pareigūnus saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto, o Etikos kodekso 7.2 punkte policijos pareigūnams nustatyta pareiga visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.

Pareiškėja eina Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigas. Klaipėdos AVPK viršininkas 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 30-V-216 patvirtino Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymą (b. l. 45-47), kurio 6.6 punkte numatyta, jog viena iš Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjui skirtų užduočių yra vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją.

Išvadoje taip pat konstatuojama, kad pareiškėja pažeidė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 43 punkto reikalavimus, tačiau minėtos taisyklės nėra paskelbtas Lietuvos Respublikos teisės aktų registre, t. y. taisyklės nuostatos nėra išviešintos ir su jomis nėra galimybės susipažinti. Pažymėtina, kad Išvadoje nėra nurodoma, kad įvardijamas dokumentas turi kokio nors lygio slaptumo žymą ar yra išimtinai tarnybinio naudojimo. Pažymėtina, kad aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad galioja tik paskelbti įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose yra, be kita ko, yra konstatavęs, jog įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai); pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami laikantis jų oficialaus skelbimo tvarkos, kuri nustatyta būtent tuo metu, kai jie išleidžiami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas); Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas). Konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Įvertinus anksčiau minėtą darytina išvada, kad Išvadoje pareiškėjos veiksmų neteisėtumas yra grindžiamas teisės aktu, kurio nuostatos nėra viešai paskelbtos ir teismas neturi galimybės įvertinti tokio teiginio pagrįstumo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistė 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėjai surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-20774-2020 (b. l. 32-33). Minėtame protokole konstatuojama, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 11 d. vairuodama policijos tarnybinį automobilį, rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu, ko pasekoje kirto siaurą ištisinę liniją ir važiuodama nesilaikė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pareiškėja minėtais veiksmais pažeidė KET 8, 20 ir 119 punkto reikalavimų, todėl vadovaujantis ANK 417 straipsnio (kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) 1 ir 3 dalies nuostatomis pareiškėjai buvo pasiūlyta sumokėti 30 Eur dydžio baudą.

Analizuojant teismui pateiktą vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio (b. l. 60) bei viešoje erdvėje (internetiniuose tinklalapiuose www.delfi.lt bei www.15min.lt ) (b. l. 36-38) esančią vaizdinę medžiagą akivaizdu, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 11 d. apie 17.05 val., vairuodama tarnybinį automobilį, iš drabužių kišenės išsitraukia mobilaus ryšio telefoną ir rankomis juo naudojasi iki 17.07 val. Minėtu laikotarpiu pareiškėjos vairuojamas tarnybinis automobilis kirto ištisinio ženklinimo liniją bei išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Taip pat tarnybinis automobilis kurį laiką važiavo kelio viduriu, t. y. ištisinė kelio ženklinimo linija buvo ties automobilio kėbulo viduriu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja savo veiksmais pažeidė KET 20 punkte vairuotojams nustatytą pareigą nesinaudoti mobilaus ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas ir 119 punkte reglamentuotą reikalavimą vairuotojams važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Tarnybiniame automobilyje daryta vaizdinė medžiaga paneigia šį pareiškėjos teiginį, kadangi iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja vairuodama automobilį mobilaus ryšio telefonu naudojasi ilgiau nei užtrunka parašyti žinutę, parodo telefono ekraną šalia sėdinčiam kolegai, nesimato jokių požymių, jog pareiškėja jaučia stresą ar nerimą. Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad esant pareiškėjos skunde nurodytoms aplinkybėms ji turėjo visas galimybes sustoti kelkraštyje, išjungti transporto priemonės variklį ir tada naudotis mobilaus ryšio telefonu, arba perduoti transporto priemonės vairavimą šalia buvusiam kolegai. Pabrėžtina, jog pareiškėja yra policijos pareigūnė, kurios viena iš funkcijų yra administracinių nusižengimų, tame tarpe ir KET reikalavimų pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, todėl jai turėjo būti puikiai žinoma kaip elgtis tokioje situacijoje. Pareiškėjai taip pat turėjo būti žinoma, kad teisės aktų nuostatos numato imperatyvų draudimą vairuojant rankomis naudotis mobilaus ryšio priemonėmis, nepaisant to, jog vairuotojas skuba, vėluoja ir t.t.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga įrodo pareiškėjos veiksmų neteisėtumą, nagrinėjamu atveju jos kaltė yra įrodyta ir Išvadoje pagrįstai teigiama, jog pareiškėja įvykdė tarnybinį nusižengimą.

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo

Pareiškėja skunde prašo panaikinti skundžiamo įsakymo 1 punktą, kuriuo nuspręsta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą ir ją pakeisti švelnesne nuobauda – pastaba.

Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Kaip ir minėta tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės pateikiamos Statuto 40 straipsnyje.

Atsižvelgiant į statutinio valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami Statute, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinė byla Nr. A552-2748/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008 spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.).

Pareiškėja skunde akcentuoja, jog skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių, jog ji neturėjo tikslo sukompromituoti gero policijos vardo, nevertinta jos teigiama charakteristika. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą laikosi pozicijos, jog jai paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui, griežtas papeikimas buvo skirtas įvertinus tai, kad pareiškėjos padarytas nusižengimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Kaip jau paminėta šiame sprendime, pareiškėjos padarytas tarnybinis nužengimas buvo viešai publikuotas internetiniuose tinklalapiuose www.delfi.lt ir www.15min.lt. Informacija apie pareiškėjos įvykdytus KET pažeidimus sulaukė didelio visuomenės, žiniasklaidos susidomėjimo bei viešo pasipiktinimo pareigūnų, turinčių užtikrinti eismo saugumą, veiksmais. Taip pat vaizdinė medžiaga, kurioje matyti pareiškėjos vairuojamas tarnybinis pranešimas buvo paviešinta ir socialiniuose tinkluose, jų vartotojas 2020 m. gegužės 12 d. policijai pateikė prašymą, kuriame nurodė „tai ką dabar pasakysite apie jūsų taip vadinamus pavyzdinguosius darbuotojus? Iš neturėjimo ką veikti kertą ištisinę ženklinimo linijas važiuodami su neįjungtais švyturėliais ir garso signalu, važiuoja per vidurį kelio! Ar tai pareigūnams leistina?“. Minėtos aplinkybes akivaizdžiai patvirtina, jog dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala policijos įvaizdžiui, žeminamas vidaus tarnybos autoritetas visuomenės akyse. Pareiškėja tvirtina, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios padaryti žalos policijos autoritetui, tačiau ji būdama patyrusi policijos pareigūnė turėjo žinoti, kad jų neteisėti veiksmai sulaukia ypač didelio dėmesio visuomenėje bei žiniasklaidoje, todėl turėjo atitinkamai įvertinti savo neteisėtų veiksmų galimas pasekmes.

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko 2020 m. liepos 23 d. pareiškėjos charakteristikos (b. l. 18-19) turinio matyti, jog pareiškėja yra darbšti, atsakinga, turinti pareigos jausmą pareigūnė, kuri sukauptas žinias puikai pritaiko praktikoje, tačiau kaip ir skunde nurodo pati pareiškėja, 2019 m. jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybę, jog pareiškėjos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris yra teisinis tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas, nebuvo mažareikšmis, sulaukė ypač didelio neigiamo atgarsio visuomenėje, teismas konstatuoja, kad skundžiamo įsakymo 1 punktu paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra adekvati padarytam nusižengimui, atitinka teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus, todėl L. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.