Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-18 · Administracinė byla Nr. I-5274-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-18
Bylos Nr.
I-5274-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04827-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 9.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5274-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-04827-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 9.3.4, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant atsakovo atstovei Olgai Bucharevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (23. 1-08)-RNA-35029 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, kad jog 2014 m. liepos 25 d. pateikė VMI prašymą „Dėl priverstinio išieškojimo sustabdymo“, kuriuo prašė nepradėti (arba stabdyti) mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras. 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-35029 informavo pareiškėją, kad dėl 282379 Lt GPM, 28238 Lt GPM baudos, 201800,44 Lt GPM delspinigių ir 58118 Lt PVM pagal 2012 m. lapkričio 14 d. tarp pareiškėjo ir VMI sudarytą susitarimą, mokestinis ginčas nevyksta, 2014 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-327-3959 atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, neįvykdžius papildomų sąlygų, yra negaliojantis. Raštu VMI nurodė, kad pareiškėjo 2014 m. liepos 25 d. prašymas netenkintas ir konstatavo, kad VMI neturi teisinio pagrindo stabdyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos išieškojimą (likusioje dalyje dėl 14900,16 Lt PVM delspinigių išieškojimas sustabdytas).

Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratoriui teisės aktu yra nustatyta prievolė elgtis protingai ir teisingai, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias visų protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijų egzistavimą tam, kad visos pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra būtų nepradėta (arba sustabdyta), VMI pažeidė Mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ), nes nesielgė protingai ir teisingai. Tokiu būdu buvo pažeista MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje mokesčių administratoriui suteikta diskrecijos teisė.

Pareiškėjas nurodo, kad VMI 2014 m. rugpjūčio 21 d. teikė prašymą atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu išdėstyti mokėjimą atsisakė. Dėl to vyksta teisminis ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Be to, pareiškėjas teismui pateikęs skundą ir dėl jam priskaičiuotų 14900,16 Lt PVM delspinigių. Išnagrinėjus minėtus pareiškėjos skundus teisme, gali ženkliai pasikeisti pareiškėjo situacija, t.y. pasikeisti (sumažėti) pareiškėjo bendra mokestinės nepriemokos suma, arba atidėtas/išdėstytas mokestinės nepriemokos sumokėjimas ir pan. Dėl šių priežasčių, objektyviai vertinant, protinga ir ekonomiškai tikslinga nepradėti (arba) sustabdyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jam yra pritaikyta mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė – turto areštas, todėl nepradėjus/sustabdžius priverstinio išieškojimo procedūrą valstybės interesai niekaip nenukentės.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepimu (b. l. 26-29) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir VMI vyksta tik dėl 14900,16 Lt PVM delspinigių sumos. Šios mokestinės nepriemokos išieškojimas ir taip yra sustabdytas. Todėl pareiškėjo argumentas, jog po teisminių ginčų gali ženkliai sumažėti išieškotina suma (dėl kurios priimtas ginčijamas sprendimas) yra nepagrįstas.

Kitas teisminis ginčas tarp pareiškėjo ir VMI kilęs dėl mokesčio administratoriaus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, todėl šioje administracinėje byloje pareiškėjas negali būti atleistas nuo baudų ar delspinigių mokėjimo. Kad tai nėra mokestinis ginčas patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis Nr. AS439 -717/2014. Taigi jo mokestinės nepriemokos dydis dėl teismo sprendimo pakisti negali.

Vien tai, kad mokesčių mokėtojo atžvilgiu yra pritaikyta mokestinės nepriemokos įvykdymo priemonė – turto areštas, nepaneigia nei mokesčių mokėtojo pareigos mokėti mokestinę nepriemoką, nei mokesčių administratoriaus teisės išieškoti ją. MAĮ 110 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymą, taip pat nenumato pareigos sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo, jei mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimui yra areštuotas mokesčių mokėtojo turtas.

VMI pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 28 d. jau keturis kartus kreipėsi į mokesčių administratorių dėl tos pačios mokestinės nepriemokos, kuri susidarė VMI ir pareiškėjui 2012 m. lapkričio 14 d. pasirašius susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio. VMI tris kartus išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir juos tenkino, tačiau mokestinės paskolos sutartis pasirašyta nebuvo, nes pareiškėjas neįvykdė sprendimuose nurodytų papildomų sąlygų. Pareiškėjo prašymų išdėstyti mokestinę nepriemoką nagrinėjimo metu mokestinės nepriemokos išieškojimas būdavo sustabdytas, taigi mokesčių administratorius buvo sudaręs pareiškėjui visas galimybes pasinaudoti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimu ar išdėstymu, bendradarbiavo su mokesčių mokėtoju, tuo tarpu pats pareiškėjas nesiekė kuo greičiau įvykdyti mokestinę prievolę.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu VMI atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

2014 m. liepos 25 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI (b.l. 8-9) su prašymu nepradėti (arba sustabdyti) mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras.

2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-35029 (b.l. 21) VMI informavo pareiškėją, kad vadovaujantis MAĮ 110 straipsniu yra sustabdytas 14900,16 Lt PVM delspinigių nepriemokos išieškojimas. Be to, VMI nurodė, jog neturi teisinio pagrindo stabdyti kitos dalies mokestinės nepriemokos išieškojimą.

Byloje spręstinas ginčas dėl VMI 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-35029 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus pareigos (teisės) nepradėti arba sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras.

Teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas yra reglamentuotas MAĮ 105 straipsnyje. MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (išskyrus dalyje dėl 14900,16 Lt PVM delspinigių). Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą mokesčių administratorius MAĮ 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus.

Reikšdamas reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą pareiškėjas remiasi MAĮ 110 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatančia, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Pareiškėjo vertinimu VMI pažeidė įstatymu jai nustatytą diskrecijos teisę. Terminas „diskrecija“ (lot. discretio, pranc. discretion) Tarptautinių žodžių žodyne apibūdinamas kaip „veiksmų laisvė“, „nuožiūra“. Institucijos arba pareigūno diskrecija – tai teisė spręsti kokį nors klausimą, veikti savo nuožiūra. Institucijos arba pareigūno diskrecijos teisės instituto paskirtis palengvinti ir užtikrinti efektyvų institucijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą ir kartu prisidėti prie žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo. Tačiau net ir turėdama diskrecijos teisę kiekviena institucija turi paisyti Konstitucijos, įstatymų ir bendrųjų teisės principų. Pareiškėjo argumentas, kad VMI pažeidė savo diskrecijos teisę vertintinas kritiškai. Byloje nagrinėtinas klausimas, ar mokesčių administratorius tinkamai įgyvendino šią (diskrecijos) teisę. Kaip jau minėta, MAĮ suteikia mokesčių administratoriui teisę spręsti dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros nepradėjimo arba sustabdymo. Tuo pačiu mokesčių administratorius įpareigotas vadovautis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais.

Vertinant ar VMI tinkamai įgyvendino įstatyme įtvirtiną diskrecijos teisę ir ar konkrečiu nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti protingumo ir (ar) ekonominio tikslingumo kriterijai atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą nepradėti (arba) sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą, atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių bendravimas dėl išieškojimo atidėjimo ir (arba) išdėstymo vyksta jau nuo 2013 m. gegužės 28 d. Kaip atsiliepime nurodė VMI, pareiškėjas per ginčo laikotarpį net keturis kartus kreipėsi į mokesčių administratorių, tačiau mokestinės paskolos sutartis pasirašyta nebuvo, nes pareiškėjas neįvykdė sprendimuos nurodytų papildomų sąlygų (užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija ir iki mokestinės paskolos sudarymo sumokėti antstoliui visas vykdomųjų bylų vykdymo išlaidas bei pateikti antstolio išduotą pažymą apie tai). Tai leidžia spręsti, kad mokesčių administratoriaus veiksmai visiškai atitinka tiek protingumo, tiek ir ekonominio tikslingumo kriterijus. Be to, tokiu būdu tinkamai buvo užtikrintas ir MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisingumo ir visuotinio privalomumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Pareiškėjas nurodo, jog protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijų pažeidimą patvirtina ir faktas, jog teismuose nagrinėjami pareiškėjo inicijuoti teisminiai ginčai. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus pažymėtina, jog LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. I-4366-815/2015 buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (12.12-30-8) 46-KD-2319 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti Vilniaus AVMI nagrinėti visą pareiškėjo 2014 m. kovo 14 d. prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudos (ir dėl atleidimo nuo 201800,44 Lt GPM delspinigių ir dėl atleidimo nuo 28 238 Lt GPM baudos).

Be to, LITEKO duomenimis šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos dvi administracinės bylos pagal pareiškėjo skundus: reikalavimai panaikinti 2014-09-11 Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Nr. S-183-(7-143/2014); panaikinti 2014-06-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą Nr. 68-116; panaikinti 2014-04-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (23.31-08)-323-5062 ir atleisti pareiškėją nuo 14 900,16 Lt PVM delspinigių (administracinė byla Nr. I-4978-561/2015) bei reikalavimai panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2014-09-10 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-323214 ir įpareigoti Mokesčių inspekciją išnagrinėti 2014-08-21 prašymą. Pažymėtina, kad nei vienoje iš nagrinėjamų administracinių bylų nenagrinėjamas mokestinis ginčas dėl sumų dėl kurių šalys yra susitarusios (išskyrus 14900,16 Lt PVM delspinigių), taigi teismo sprendimai šiose administracinėje bylose nepakeis ginčo mokestinės nepriemokos sumos.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis MAĮ 110 straipsniu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė