Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-245-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-17
Bylos Nr.
1A-170-245-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Arvydas Stankus
Nuteistasis
M. Z.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Pranešėjas K.Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-245/2009

Teisėjas R.Klimaitis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Arvydo Stankaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-01-22 nuosprendžio, kuriuo M. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. už tai, kad 2009 m. sausio 20 d., apie 00:11 val., Jurbarko rajone, Naujasodžių kaimo ribose, kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 85 kilometre, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui priklausančio tarnybinio automobilio „ŠKODA OCTAVIA“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone, apsvaigęs nuo alkoholio, tiesiogiai davė kyšį, įdėdamas į dėtuvę, esančią tarp priekinių sėdynių mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2610, 135 Lt vertės Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio pareigūnams: patruliams E. E. ir R. M., t.y. valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus, t.y. kad jam nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos Administracinių teisių pažeidimų kodekso 128 ir 128 str. dėl to, kad jis vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę - traktorių „BELARUS MTZ 82 L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė sumažinti bausmę. Nurodo, kad jis yra antros grupės invalidas, gauna invalidumo pensiją ir tai turi reikšmės nuosprendžiui. Šią aplinkybę prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia. Tyrėja į tai neatsižvelgė, pasakydama, kad tai neturi reikšmės. Jam pripažinta silpnaprotystė. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, apgautas ūkininko, dirbo ūkyje nelegaliai. Su traktoriumi dirbo lauko darbus, todėl važiavo. Nusikaltimas tik apysunkis, nesmurtinis, nėra nukentėjusiųjų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. Z. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliaciniu skundu neginčijamas kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Nuteistasis M. Z. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d. sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas apeliantas, numatyta bausmė tik laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už šį nusikaltimą nuteistajam M. Z. atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, teismas nepažeidė.

Skiriant apeliantui bausmę už nusikaltimą pagal BK 227 str. 2 d. buvo atsižvelgta, kad jis šį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Teistas keturis kartus, tačiau teigiamų išvadų nedaro, nusikalto padarydamas tyčinį nusikaltimą, kas parodo polinkį nusikalsti bei patvirtina didesnį asmenybės pavojingumą ir visiškai atsainų jo požiūrį į visuomenės normų laikymąsi. Pirmos instancijos teismas bausmę už nusikaltimą paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir Baudžiamojo Kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Atsižvelgė, kad M. Z. nusikalto neišnykus ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas parinkta teisingai. Keisti šios bausmės rūšies apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kaip to reikalauja BK 61 str. 2 d. bausmės dydis už padarytą nusikaltimą buvo nustatytas atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, nusikaltimo stadiją, atsakomybę sukinančią aplinkybę – nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą ir kaip to reikalauja BK 61 str. 2 d., bausmės dydį už šį nusikaltimą skaičiuodamas nuo jos vidurkio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimą pagal BK 227 str. 2 d. skyrė laisvės atėmimo bausmę 3 mėnesiams. Paskirta bausmė yra minimali nurodyto straipsnio sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, nes BK 50 str. 2 d. nustatyta, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik nuo trijų mėnesių ir ją mažinti dar labiau nėra galimybės. Paskirta bausmės yra adekvati padarytam nusikaltimui.

Aplinkybę, kad jis yra invalidas nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su skundu nepateikta jokių dokumentų, kad liga dėl kurios jis pripažintas invalidas, yra itin sunki, bausmės atlikimas pablogintų nuteistojo sveikatos būklę. Todėl atmestinas šis skundo teiginys kaip nepagrįstas.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad nusikaltimas nesmurtinis, nėra nukentėjusiųjų, jog jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, apgautas ūkininko, dirbo ūkyje nelegaliai, su traktoriumi dirbo lauko darbus, todėl važiavo išgėręs nėra pagrindas švelninti skirtą bausmę, atsižvelgus į aukščiau nurodytą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Arvydas StankusRegina Cemnolonskienė