Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Kristinai Matiuchovai, Neringai Bandzienei ir Ingridai Jušenkienei, ieškovų atstovei advokatei Valei Televičienei, atsakovės atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovų A. U. ir M. U. ieškinį atsakovei R. V., dėl teisės į asmeninį gyvenimą gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) įpareigoti atsakovę R. V., nustatant darbų atlikimo terminą, pašalinti vaizdo stebėjimo kamerą, įrengtą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpoje, plane pažymėtoje indeksu „a-26" ; 2) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai nuosavybės teise valdo 23/100 ir 696/13747 dalis (38,59 kv.m) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2016 m. kovo mėn. 21 d. butą nuosavybės teise valdė iš viso trys bendraturčiai, t.y. ieškovai, UAB „Meistera" 6616/13747 dalis (66,17 kv.m) ir Š. E. 3271/13747 dalis (32,71 kv.m). 2014 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos m. 7-jame notaro biure bendraturčiai - M. U., UAB „Meistera" ir Š. E. pasirašė Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo įteisino bendraturčių teises į aukščiau nurodytas ir faktiškai naudojamas buto dalis. 2016 m. kovo 22 d. bendraturtis Š. E. padovanojo atsakovei R. V. 2780350/188980009 buto dalis (2,02 kv.m), o bendraturtis UAB „Meistera" 2016 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovei R. V. dar 74728692/188980009 buto dalis (54,33 kv.m), todėl nuo minėtų sandorių sudarymo, buto bendraturčiais tapo jau keturi asmenys, o jų nuosavybės teise valdomos dalys sudaro: ieškovų 23/100 ir 696/13747 dalys (38,59 kv.m), UAB „Meistera" 20/233 dalys (11,80 kv.m), Š. E. 42186087/188980009 dalys (30,69 kv.m) ir atsakovės R. V. 77509042/188980009 dalys (56,35 kvm). Atsakovė R. V., tapusi buto bendraturte, be ieškovų sutikimo bendrai naudojamo koridoriaus patalpoje, plane pažymėtoje indeksu "a-26", įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą. Ieškovams nėra žinoma, dėl kokių priežačių atsakovė įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą, tačiau nuo kameros įrengimo dienos ieškovai ir jų šeimos nariai pastoviai jaučiasi stebimi. Atsakovė asmeniniams poreikiams tenkinti neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie ieškovų asmeninį gyvenimą. Atsakovė, negavusi ieškovų sutikimo ir bendro naudojimo koridoriuje įrengusi stebėjimo kamerą, nepagrįstai apribojo ieškovų teise į privataus gyvenimo gerbimą.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad visiškai nesuprantama, kodėl ieškovai teigia, jog atsakovė minėtoje patalpoje įrengė vaizdo kamerą. Jokių duomenų, įrodančių, jog minėtą vaizdo kamerą įrengė atsakovė, ieškovai nepateikė. Vaizdo stebėjimo kameros atsakovė neįrenginėjo nei bendro naudojimo, nei kitose patalpose. Ieškovų pateiktas 2016-07-12 antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 75-16-3 įrodo, jog šalims priklausančioje patalpoje, plane pažymėtoje indeksu „a-26", yra sumontuotas į vaizdo kamerą panašus objektas. Atsakovės žiniomis, objektas, ieškovų nurodomas kaip vaizdo kamera, yra muliažas, t. y. tiksli vaizdo kameros kopija. Atsakovė mano, jog minėtas objektas negali atlikti vaizdo kameros funkcijų, t. y. neturi galimybės siųsti vaizdo signalus, prie jos negalima prijungti/atjungti vaizdo įrašymo įrenginius ir kt. Pažymėtina, jog vaizdo įrašui atlikti nepakanka stebėjimo kameros, tam reikalingas atitinkamas skaitmeninio video registratorius, kuris yra atsakingas už įrašymą, video informacijos saugojimą ir būtinų failų atkūrimą. Tai reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju vaizdas ne tik negali būti įrašomas ir saugomas, bet jis negali net būti fiksuojamas. Atsakovės žiniomis, minėtas vaizdo kameros muliažas bendrai priklausančioje patalpoje buvo sumontuotas dar iki to laiko, kol atsakovė įsigijo nekilnojamojo turto dalį. Ieškovai į atsakovę nesikreipė nei žodžiu, nei raštu, taip pat niekada nereiškė prašymų/pretenzijų dėl tariamai atsakovei priklausančios vaizdo kameros pašalinimo. Ieškovai yra konfliktiški asmenys, inicijavę ne vieną teisminį procesą prieš atsakovę, taip pat atsakovė kelis kartus kreipėsi į policijos pareigūnus dėl ieškovo chuliganiško, priešingo teisei bei pažeidžiančio kitų asmenų interesus elgesio, t. y. dėl šiukšlių konteinerio, 200 litrų talpos, nuolatinio pastatymo šalia atsakovės buto durų.

Atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose prašė ieškovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Dėl ieškovų reikalavimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė yra buto, (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Atsakovė daiktines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) įgijo 2016-03-22 ir 2016-03-24. 2016-07-12 antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad 2016-07-13 (duomenys neskelbtini) koridoriuje, kuris plane pažymėtas a-26, prie lubų yra pritvirtinta kupolinė vaizdo stebėjimo kamera. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, atsakovė nėra pateiktus pranešimo apie ketinimą vykdyti vaizdo stebėjimą. UAB „Danės būstas“, administruojanti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi duomenų, kas ir kokiu pagrindu įrengė name, esančiame (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerą.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

Nagrinėjamu atveju ieškovai, teigdami, kad atsakovė įrengė vaizdo stebėjimo kamerą, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpoje, plane pažymėtoje indeksu „a-26" turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad vaizdo stebėjimo kamerą įrengė atsakovė. Tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į ieškovų reikalavimą ir teigdama, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpoje, plane pažymėtoje indeksu „a-26" įrengta ne kamera, o muliažas, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Minėta, ieškovai nurodė, kad atsakovė įrengė vaizdo stebėjimo kamerą, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpoje, plane pažymėtoje indeksu „a-26" ir savo šiam argumentui pagrįsti pateikė antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo antstolė konstatavo, kad 2016-07-13 Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) koridoriuje, kuris plane pažymėtas a-26, prie lubų yra pritvirtinta kupolinė vaizdo stebėjimo kamera. Atsakovė, gi, neigdama, kad šią aplinkybę ir teigdama, kad prie lubų yra pritvirtintas vaizdo stebėjimo kameros muliažas, nepateikė šių aplinkybių patvirtinačių įrodymų. Atsakovė nenuginčijo antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame konstatuota, kad 2016-07-13 (duomenys neskelbtini) koridoriuje, kuris plane pažymėtas a-26, prie lubų yra pritvirtinta kupolinė vaizdo stebėjimo kamera. Pažymėtina, kad teismas pasiūlė šalims svarstyti galimybę atlikti ekspertizę šioje byloje, tačiau atsakovė, siekdama įrodyti, kad prie lubų yra pritvirtintas vaizdo stebėjimo kameros muliažas, šia teise nepasinaudojo.

Ieškovai teigia, kad vaizdo stebėjimo kamerą įrengė atsakovė ir šiam argumentui pagrįsti nurodė, kad vaizdo stebėjimo kamera buvo įrengta, atsakovei įgijus daiktines teises į butą. Be to, ieškovai pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad vaizdo stebėjimo kamera nėra įrengta.

Atsakovė kategoriškai neigia įrengus vaizdo stebėjimo kamerą. Priešingai, atsakovė pateikė įrodymus, kad patys ieškovei įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą ir šių įrodymų ieškovų atstovė nenuginčijo.

Sprendžiant klausimą, ar atsakovė (duomenys neskelbtini) koridoriuje, kuris plane pažymėtas a-26, prie lubų pritvirtino vaizdo stebėjimo kamerą, teismas pasisako taip. Atsižvelgiant į tai, kad: 1) iš ieškovų pateikto vaizdo įrašo negalima nustatyti jo darymo laiko; 2) ieškovai, kurių dalyvavimą būtinu teismas pripažino būtinu, neatvyko į teismą ir nepatvirtino aplinybių, jog vaizdo stebėjimo kamerą įrengė atsakovė; 3) ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaizdo stebėjimo kamerą įrengė atsakovė; 4) ieškovų atstovė teismo posėdžio metu paiaiškino, kad nėra duomenų, patvirtinančių vaizdo stebėjimo kameros įrengimą, teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė įrengė vaizdo stebėjimo kamerą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, o atsakovei pateikus įrodymus dėl 1000,00 Eur bylinėjimos išlaidų, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 1000,00 Eur bylinėjimos išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos (Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės atstovo prašymo ieškovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose prašė ieškovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teismas, nustatęs, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Respublikos civilinio civilinio proceso kodekso 95 straipsnis). Tokią baudą galima paskirti, kai yra minėtoje teisės normoje nustatyti piktnaudžiavimo atvejai: nesąžiningas ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) padavimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

Šiuo atvejų vertinant ieškovų elgesį reikšminga tai, kad ieškovai pateikė ieškinį, paskyrė atstovą, dėl ieškovų veiksmų nebuvo vilkinamas procesas, ieškovų atstovė teikė įrodymus ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti atsakovės atstovo prašymo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 150, 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovų A. U. ir M. U. ieškinį atsakovei R. V., dėl teisės į asmeninį gyvenimą gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą.

Atmesti atsakovės R. V. prašymą ieškovams A. U. ir M. U. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Priteisti atsakovei R. V. iš ieškovo M. U. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos.

Priteisti atsakovei R. V. iš ieškovės A. U. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.