Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-218-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
1S-218-594/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
E. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-218-594/2017Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. (toliau – E. Ž.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. sausio 16 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 95-10 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo E. Ž.,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) bei nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme, pirmus 2 (dvejus) metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi nuteistųjų apeliaciniai skundai dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžio buvo atmesti, skundžiamas nuosprendis paliktas nepakeistas. Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 5 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 5 d. 2017 m. sausio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-10 nutarta taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. sausio 16 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-10 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. E. Ž. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neteisingai įvertino šiam klausimui teisingai išspręsti būtinas aplinkybes, netinkamai vertino Komisijos išvadas ir vadovavosi senąja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija, dėl ko, nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam taikymo, nepagrįstai nevertino ženklios jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurią, nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia 6 (šeši) jam skirti paskatinimai. Tokiu būdu apylinkės teismas iš esmės sumenkino E. Ž. pastangas pasitaisyti. Atkreipiamas aukštesniojo teismo dėmesys, kad nuo 2015 m. birželio 23 d. įsigaliojo naujosios BVK 157 straipsnio nuostatos, remiantis kuriomis, teismas, spręsdamas klausimą dėl asmeniui taikytino lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertina tik tai ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar buvo tinkamai pritaikytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygos. Tokiu būdu, ankstesni jo teistumai, E. Ž. įsitikinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo įvertinti nepagrįstai. Darydamas šią išvadą, E. Ž. pažymi, kad ši aplinkybė nekinta visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką, be to, ji jau buvo įvertinta ne tik pataisos namų administracijos, pritarusios lygtinio paleidimo taikymui jam, bet ir laisvės atėmimo bausmę jam skyrusio teismo. Analogiškai E. Ž. skundu vertinami ir apylinkės teismo motyvai dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pobūdžio, pavojingumo ir sunkumo.Skundu pažymima, kad E. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka 46 balus ir yra vidutinė, bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, visos nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis nuosekliai vykdė jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2014 m. balandžio 22 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, baldų apmušėjo, kompiuterio operatoriaus specialybes, šiuo metu siekia įgyti dailiųjų dirbinių pynėjo specialybę, kas leidžia pagrįstai manyti, jog jis atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas ir reikalavimus. Pasak nuteistojo, jis prisipažįsta įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, suvokia neigiamas jo pasekmes, gailisi dėl padaryto. Skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, kaip teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant jam intensyvią priežiūrą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo E. Ž. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 46 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju, įvertintus dar ir tai, kad E. Ž. siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas), dėl ko, nuteistojo skundo teiginiai, jog jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai neturėtų būti vertinami, atmestini kaip nepagrįsti. Ir nors skundu apygardos teismui teigiama, kad E. Ž. jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, o jo elgesys pataisos namuose sudaro pagrindą manyti, jog, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, tačiau akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, dėl ko, lygtinis paleidimas taikant intensyvią priežiūrą šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, vis dar negalimas. Sutinkamai su 2017 m. sausio 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli E. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai (statinis veiksnys, sudarantis 20 svertinių taškų) bei nuteistojo mąstymas ir elgesys (viso 8 svertiniai balai, iš kurių 4 – kintantys), neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, kad minėtų kriminogeninių veiksnių vertinimas yra perteklinis, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos Komisijos, tiesiogiai dirbančios su nuteistuoju ir geriausiai žinančios jo elgesio korekcijos pokyčius, tačiau, šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog būtent nuteisto asmens kriminogeninių veiksnių vertinimas, konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, leidžia teismui pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą šių aplinkybių kontekste, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, visumoje. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas E. Ž. nėra pirmasis. Praeityje už skirtingo sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas 2 (du kartus), jo daromos nusikalstamos veikos tiek savo pobūdžiu, tiek pavojingumu sunkėja, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines E. Ž. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad praeityje E. Ž. buvo baustas ir administracine tvarka, jam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, ir vėl nusikalto, padarydamas naują, labai sunkiems nusikaltimams priskiriamą, nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šių duomenų visuma, įvertinus tai, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu E. Ž. atžvilgiu. Juo labiau, jog jo neteisėtas elgesys iki 2014 m. birželio 10 d. nesikeitė ir pataisos namuose – iki šio laiko drausminėmis nuobaudomis jis buvo baustas net devynis kartus, du iš jų už itin šiurkščių drausmės pažeidimų padarymą – uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ir laikymą. Paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta dar 2014 m. birželio 10 d., kas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia daryti objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko, o tai, atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2009 m. gegužės 5 d., vis tik suponuoja išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija šiuo metu vis dar nėra pakankama. Ir nors šios nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina E. Ž., rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Nors ankstesni E. Ž. teistumai, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde ir negali būti laikomi pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau įvertinus juos kitų aukščiau aptartų duomenų kontekste, neabejotina, jog tiek, kiek jie atskleidžia E. Ž. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinami. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad ankstesni E. Ž. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2017 m. sausio 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar priskiriami vienam iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių. Esant šioms aplinkybėms, vis dar abejotina, jog E. Ž. suvokia poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Kokiu būdu šis poreikis yra įgyvendinamas, sprendžiant iš aukštesniajam teismui pateiktos nuteistojo elgesį charakterizuojančios medžiagos, vis tik nėra aišku. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste įvertintinas ir nuteistojo mąstymas bei elgesys. Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, E. Ž. sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau praeityje vis tik yra buvę situacijų, kurių metu nuteistasis nusikalto siekdamas atlygio (teistas už vagystes). Be to, praeityje nuteistasis nesugebėjo konstruktyviai, t. y. be smurto panaudojimo, spręsti konfliktinių situacijų, kas neabejotinai įtakojo ir nusikaltimo, už kurio įvykdymą šiuo metu E. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymą. Duomenų, patvirtinančių, jog toks nuteistojo problemų sprendimo būdas šiuo metu jam nėra būdingas, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra – socialinės reabilitacijos programų, susijusių su smurto valdymu, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose E. Ž., skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nelankė. Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstama veika įvykdyta nuteistajam esant neblaiviam, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, sprendžiant alkoholio vartojimo galimą įtaką jo pakartotiniam nusikalstamumui, nuteistasis pastangų nedėjo – jis tik vieną kartą dalyvavo atvirame šios problemos sprendimui vykusiame AA susirinkime. Nors Socialinės tyrimo išvados duomenimis, šiuo metu E. Ž. turi tam tikrus ateities planus, tačiau čia pat pažymima, jog jam vis dar trūksta patirties juos įgyvendinant. Abejoti nepakankamomis E. Ž. pastangomis siekti savo užsibrėžtų tikslų, aukštesniajam teismui nekyla – nors vienu iš savo ateities planų jis įvardija oficialaus darbo turėjimą, tačiau jokių aktyvių pastangų šio tikslo įgyvendinimui pats nuteistasis nesiima – duomenų, patvirtinančių, jog jis bus įdarbintas lygtinio paleidimo atveju, nėra. Netaikant lygtinio paleidimo E. Ž. akcentuotina ir tai, kad, sutinkamai su 2017 m. sausio 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pakartotinį E. Ž. nusikalstamumą be ankstesnių jo teisės pažeidimų bei mąstymo, priskiriamų jo kriminogeniniams rizikos veiksniams, gali paskatinti ir nuteistojo galimybės įsidarbinti (4 balai, iš kurių 2 kintantys) bei jo lėšų tvarkymas ir pajamos (5 balai, iš kurių 4 yra kintantys). Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, iki suėmimo E. Ž. buvo įgijęs pagrindinį išsilavinimą, tačiau jokio oficialaus darbo neturėjo, jo paties teigimu, dirbo pavienius darbus statybų srityje, pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo motinos atlyginimas, o jo finansinė būklė buvo kintanti, tenkinanti tik minimalius nuteistojo poreikius. Atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įgijo vidurinį išsilavinimą ir 3 pakankamai perspektyvias specialybes. Tačiau, nepaisant šių, iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, neabejotinai rodančių tam tikrą jo elgesio korekciją teigiama linkme, duomenų, patvirtinančių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis bus įdarbintas, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, kaip minėta, nėra, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik leidžia pagrįstai manyti, jog galimi nuteistojo finansiniai sunkumai išėjus į laisvę, gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau įvertintus tai, kad praeityje nuteistasis jau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, o šiuo metu iš jo yra priteistas 3185 eurų civilinis ieškinys, pataisos namai yra gavę vykdomųjų dokumentų net 6741,68 eurų sumai, iš kurių padengta vos 110,89 eurų. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo 55 iki 46. Toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes, vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius bei menkas E. Ž. pastangas jų eliminavimui, nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Juo labiau įvertinus tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia vos 33 balus (13 balų vis dar yra kintantys ir gali pasikeisti atsižvelgiant į itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius). Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (nors jų neabejotinai yra) nepakanka daryti išvadai, kad E. Ž. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas analizuojamu atveju pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą (taikė iki 2015 m. birželio 23 d. galiojusios BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas), priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo taip pat nėra. E. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, pavojingumas ir kitos su jo įvykdytu nusikaltimu siejamos aplinkybės, skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo vertinamos kitų, lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų BVK 157 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. birželio 23 d.), kontekste, todėl E. Ž. teiginiai, jog jų vertinimas pažeidžia atitinkamas BVK nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė