Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje I. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) užsienyje ir Lietuvos Respublikoje Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) 228 MGL (8 586,48 Eur) dydžio bauda (įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d.),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji I. N. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. balandžio 5 d. apie 12.36 val. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Tą dieną vartojo alkoholį, ką tiksliai neatsimena. Atėjo į parduotuvę, norėjo nusipirkti maisto, tačiau vaikštant po parduotuvę suprato, kad neužteks pinigų. Ji paliko prekes prie savitarnos kasų ir pamatė, kad prie jos priėjo vyriškos lyties asmuo, kuris neprisistatė. Jis užstojo jai kelią, ar jis jai kažką sakė, ji neatsimena. Ji norėjo išeiti iš parduotuvės ir pasakė tam vyriškiui, kad paliko visas prekės parduotuvėje, tačiau vyriškis jos nenorėjo paleisti. Ji nesuprato, kas per vyras ją bando užlaikyti, todėl pasišalino ir parduotuvės. Išbėgusi pro parduotuvės išėjimo duris, pamatė, kad vyriškis ją vejasi. Prie lombardo ir baro, esančio (duomenys neskelbtini), vyriškis ją pasivijo ir tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu, iš vyriškio rūbų, tiksliai neatsimena iš kurios vietos, iškrito dujų balionėlis. Ji norėjo, kad vyriškis ją paleistų, todėl paėmė dujų balionėlį ir papurškė į vyriškį, ji nesitaikė specialiai į akis. Grumtynių metu vyriškis buvo pastatęs ją ant kelių. Po to, kai ji papurškė dujų į vyriškį, prie jų pribėgo kitas parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris ramiu tonu jai pasakė praeiti iki apsaugos posto. Ji sutiko ir nuėjo su juo laukti policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl vagystės, patikrino jos girtumą, buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. Prisipažįsta, kad panaudojo dujų balionėlį prieš vyriškį ir taip galėjo jam sukelti fizinį skausmą. Įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 59,98 Eur turtinę žalą (el. b. 2 t., b. l. 176–179).

Nukentėjusysis E. K. (E. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 5 d. dirbo pagal iš anksto numatytą darbo grafiką objekte – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 5 d. vaizdo stebėjimo kameros įraše buvo pastebėta moteris, kuri į su savimi turėtą rankinę dėjosi alkoholį bei mėsos produktus. 2024 m. balandžio 5 d. apie 12 val. moteris už ne visas paimtas prekes susimokėjo savitarnos kasoje, su vogtomis prekėmis praėjo pro kasas, todėl už kasų buvo sustabdyta patikrinimui. Paprašė moters parodyti turimą čekį, jame buvo matyti, kad sumokėta už 1 vnt. alaus bei 1 vnt. degtinės butelį. Tuomet paprašė moters parodyti rankinės turinį, ji padėjo rankinę ant lentynėlės, esančios prie lango. Rankinėje buvo įdėta – 1 vnt. butelis „Stumbro“ ir 1 vnt. lenkiškos degtinės, pavadinimo nepamena, taip pat 2 vnt. žalios mėsos įpakavimų. Paklausė moters kur šių prekių čekis, ji atsakė, kad nėra. Paprašė moters eiti su jo iki apsaugos posto, kadangi padarė vagystę. Rankinę su joje įdėtomis vogtomis prekėmis paėmė jis, kadangi ji atsisakė eiti link apsaugos posto. Sakė, kad niekur neis, kad neatiduos rankinės ir tempė ją iš jo rankos. Norėjo rankinę atimti ir vis ją tempė iš jo. Visą laiką prie moters buvo tamsių plaukų vyras, ant kojos turėjo apykoję, prieš dieną (2024 m. balandžio 4 d.) buvo sulaikytas už prekių vagystę, pats jo asmens duomenų nežino. Minėtas vyras nieko nedarė, jis tik stovėjo ir žiūrėjo. Pastebėjo, kad tuo metu dar du vyrai priėjo netoli jo. Iš jų, vienas vyras, kuris buvo užsidėjęs kepurę, pabandė atimti tašę su vogtomis prekėmis iš jo rankų, tačiau jam nepavyko. Jis dar kartą moteriai pasakė, kad eitų su juo į apsaugos postą, kadangi ji apsivogė. Ji vėl bandė atiminėti iš jo rankinę su vogtomis prekėmis ir jam tuo metu iš viršutinių drabužių kišenės ant žemės nukrito dujų balionėlis ir racija. Jis nuo žemės paėmė raciją, tačiau dujų balionėlio nespėjo paimti, kadangi jį paėmė vagystę įvykdžiusi moteris. Paėmusi balionėlį ji vėl pabandė jam iš rankų paimti tašę, bet to jai padaryti nepavyko ir ji tada išėjo iš parduotuvės. Jis tašę greitai nunešė į apsaugos postą ir nubėgo paskui moterį. Pasivijo moterį netoli „(duomenys neskelbtini)“ kiosko (vieta tarp baro ir „(duomenys neskelbtini)“ kiosko, esančio (duomenys neskelbtini)). Būnant netoli, moters jam pripurškė į akis dujų. Tuo metu jis juto fizinį skausmą, jam graužė, lyg degino akis, veidą, kaklą, rankas. Kai ji jį apipurškė jis vis tiek pabandė ją sulaikyti, kad ji nepasišalintų. Ji priešinosi sulaikoma, apdraskė rankų nagais jam kairės rankos nykštį. Pasikvietė per raciją kolegą, jam atėjus, uždėjo moteriai antrankius, nuvedė į apsaugos postą. Iškvietė policijos pareigūnus. Atvyko pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo ir nuvežė detalesnei apžiūrai į ligoninę. Išėjęs po apžiūros grįžo į darbą, nedarbingumo atsisakė, nes tą dieną dirbo naujas darbuotojas, kuris dar buvo pilnai neapmokytas, reikėjo padėti uždaryti parduotuvę bei įrašyti vaizdo įrašus. Dujų balionėlis priklauso darbovietei, todėl dėl dujų balionėlio pasisavinimo ir panaudojimo moteris jiems padarė turtinę žalą, tikslios sumos jis nežino. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala bei turtinė žala. Pagal receptą nusipirko vaistinėje akių lašų – „sol.DexaChlor“, už juos mokėjo grynaisiais pinigais – 9,81 Eur, prikimo čekį yra išmetęs. Šiuo metu akys atrodo vizualiai apgiję, tačiau suprastėjusi rega, atrodo lyg mato kaip per rūką, jaučia deginimo jausmą kaklo srityje ir neužgijęs įdrėskimas piršte (el. b. 1 t., b. l. 61–64).

Nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad 2024 m. balandžio 5 d. apie 13 val. jis nuvažiavo į ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir išrašė akių lašus, kurie kainavo apie 10 Eur, tiksliai neatsimena, čekis nėra išsaugotas. Dujų balionėlis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tą pačią dieną jis informavo apsaugos darbuotojų vadovą M. V., todėl dėl padarytos žalos t. y. sunaudoto dujų balionėlio reikia kreiptis pas jį. Taikytis su įtariamąją jis nepageidauja, kadangi darbe t. y. dirbant parduotuvės apsaugos darbuotoju, jis dažnai susiduria su šia moterimi, ji dažnai daro vagystės ir kiekvieną kartą elgiasi agresyviai (el. b. 2 t., b. l. 64–67).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotojo– stažuotojo pareigose. Pagal nustatytą grafiką 2024 m. balandžio 5 d. pradėjo darbą minėtos įmonės aptarnaujamoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Į darbo vietą jis atvyko apie 12 val. ir nuėjo į apsaugos postą. Darbo vietoje jau buvo jo porininkas E., tačiau pavardės nepasakys, kadangi dar nėra gerai susipažinę. Jam įėjus į apsaugos posto patalpą jo porininkas pradėjo pasakoti kaip vyksta darbas. E. jam pasakojo kaip stebėti kameras, ką stebėti, į ką atkreipti dėmesį, kad skirtų didesnį dėmesį alkoholio skyriui ir kitus su darbu susijusius dalykus. Toliau jie abu buvo apsaugos poste ir stebėjo kameras. Apie 12.30 val. į apsaugos postą atėjo viena iš darbuotojų, kas ji tokia, nurodyti negali, nes nežino, ir jo kolegai pasakė, kad į parduotuvę atėjo viena moteris, kuri dažnai apsivagia ir nurodė ją stebėti. Po maždaug 10 min. E. jam pasakė, kad eina į parduotuvės prekybos salę patikrinti, o jis liko apsaugos poste. Po dar 10 min. E. per radijo ryšį kažką pasakė, tačiau buvo labai sudėtinga suprasti, jis mėgino klausti kas nutiko, tačiau jokio atsakymo negavo. Tada jis išėjo iš apsaugos posto ir šalia posto buvusi moteris jam pasakė, kad kolega nusivijo moterį ir nurodė kryptį kioskų link. Jam išėjus iš parduotuvės prie parduotuvės įėjimo–išėjimo durų jis apsižvalgė iš pamatė, kad kolega laiko apkabinęs moterį ir neleidžia jai ištrūkti, todėl jis pribėgo prie kolegos, norėdamas jam padėti. Minėtą moterį jis matė pirmą kartą. Pamena, kad ji dėvėjo ilgą paltą, buvo šlapia galimai dėl lietaus, kadangi bandant ją sugriebti už rankos, ranka vis išslysdavo. Jam judant link kolegos matė, kad minėta moteris, bandė ištrūkti, visaip muistėsi, buvo agresyvi, todėl kolega ją vos išlaikė. Jam pribėgus prie kolegos, kolega šaukė, kad nieko nemato, jis atsisuko į jį ir pamatė, kad jo akys yra ašarotos. Kaip kolega buvo apipurkštas dujomis pasakyti negali, nes nematė kaip tai įvyko. Tada jis atsisuko į minėtą moterį ir pamatė, kad ji dešinėje rankoje laiko dujų balionėlį. Tuomet jis suėmė už moters dešinės rankos, ją užlaužė ir mėgino atimti balionėlį. Pirmuoju kartu jam to padaryti nepavyko, kadangi moteris stipriai muistėsi, tačiau galiausiai jam pavyko jį atimti, tuo tarpu jo kolega laikė moters kairę ranką. Jam atėmus balionėlį moteris nukrito ant kelių. Tada jie sudėjo moters rankas už nugaros ir uždėjo atrankius, jis ir kolega moterį pakėlė ir pradėjo vesti į apsaugos postą. Moterį vedant ji buvo rami. Sugrįžus moterį pasodino ant kėdės, esančios prie apsaugos posto ir iškvietė policiją (el. b. 1 t., b. l. 1–4).

Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 5 d. jai dirbant savitarnos kasose, pamatė, kad apsaugos darbuotojas, išėjo iš darbo vietos, ir girdėjo, kaip jis paprašė moters, kad ši parodytų rankinę ir kas yra jos viduje. Ji tuo metu išėjo parūkyti ir matė, kad prie parduotuvės durų vidaus moteris grūmėsi su apsaugos darbuotoju. Moteris grumtynių metu bandė iš apsaugos darbuotojo atimti tašę. Matė kaip grumtynių metu iš apsaugos darbuotojo iškrito dujų balionėlis, ir tuo metu moteris čiupo už dujų balionėlio. Taip pat matė kaip dar vienas vyras stovėjo prie jų lauke ir ragino bėgti, rusiškai sakė „bigi“. Moteris paėmusi dujų balionėlį iš apsaugos darbuotojo nubėgo link kioskų pusės, apsaugos darbuotojas nubėgo paskui ją, pagavo moterį, o kitas apsaugos darbuotojas nubėgo jam padėti. Moteris priešinosi apsaugos darbuotojams. Ta moteris dažnai ateina į parduotuvę, vagia, ateina su kompanija (el. b. 1 t., b. l. 112–115).

2024 m. balandžio 5 d. E. K. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 5 d. 12 val. per vaizdo kameras pastebėjo moterį, kuri įsidėjo į savo krepšį du butelius degtinės ir mėsos gaminius, ji buvo sulaikyta patikrinimui, tačiau bandė su savo krepšiu ir draugais pasišalinti iš parduotuvės. Pareiškėjui iškrito iš kišenės dujų balionėlis, moteris paėmė jį nuo grindų ir su dujų balionėliu išbėgo į lauką. Pareiškėjas ėmė vytis moterį, pribėgus prie jos, moteris panaudojo dujų balionėlį ir papurškė ašarinių dujų į jo veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą E. K.. Jis per radijo ryšį iškvietė kitą kolegą, nes jam nuo papurkštų dujų labai ašarojo akys ir patyrė fizinį skausmą, buvo nubrozdinta ranka, kraujavo pirštas. Dėl įvykio buvo iškviesta policija (el. b. 1 t., b. l. 11–15).

2024 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. grindinys, priešais kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra matomos vaizdo stebėjimo kameros (el. b. 1 t., b. l. 8–10, 30–40).

2024 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašo pradžia – 2024 m. balandžio 5 d. 12:20:01 val., pabaiga – 2024 m. balandžio 5 d. 13:00:00 val. Filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė, stovintys automobiliai, laiptai, įėjimas į parduotuvę, vaikščiojantys žmonės. 12:37:14 val. šalia įėjimo į parduotuvę matomi asmenys, nematyti kiek jų tiksliai yra. Asmenys minėtoje vietoje juda, 12:37:17 val. matomas ant žemės nukrentantis daiktas. Tuo metu asmuo pasilenkė link jo ir atsitiesė. 12:37:30 val. asmenys išėjo iš parduotuvės vidaus į lauką. Tuo metu išėjo ir moteris, nulipo laiptais žemyn ir nuėjo į dešinę pusę (link barų) į kameros nestebimą zoną. Paskui ją ėjo ir keli vyrai. 12:37:43 val. iš parduotuvės išėjo ir paskui moterį nubėgo vyras. 12:38:23 val. paskui vyrą ir moterį nuėjo kitas vyras. 12:40:10 val. iš kameros nestebimos zonos link parduotuvės du vyrai atvedė moterį. 12:40:34 val. du vyrai moterį įvedė į parduotuvės vidų. 12:46:47 val. prie parduotuvės atvyko policijos pareigūnai. Vaizdo įraše nėra užfiksuotas dujų panaudojimas (purškimas). Įvykio dalyvių ar kitų asmenų veidų vaizdo įraše nėra matyti arba jie matomi blankiai (el. b. 1 t., b. l. 97–99, 102–107).

2024 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240405-124648UTC+0300“, matyti, kad filmuojama tamsiu paros metu. Įjungus vaizdo įrašą matoma, kad iš tarnybinio automobilio išlipa policijos pareigūnai, kurie pasikelia laiptais ir užeina į parduotuvę. Parduotuvės viduje prie įėjimo durų stovi vyriškos lyties asmuo, dėvintis tamsius rūbus (toliau – ir vyras), kuris merkė akis, dešinėje rankoje laiko baltos spalvos medžiagą. Moteriškas balsas už vaizdo ribų sako: „Laba diena. Informuojame, kad yra daromas garso ir vaizdo įrašas. Kas atsitiko?“, vyras atsako: „(neaiškiai) su savo chebra, bėkt, balionėlis iš čia iškrito, ji paėmė balionėlį, bėgt. Aš kolegai sakau imk tašę, aš paskui ją, visą balionėlį man į akis prie kiosko (neaiškiai)“, moteriškos balsas: „Jums pagalbos reikia? Greitosios medicinos?“, vyras atsako: „Aš iškviečiau“, moteriškas balsas: „Iškvietėt?“, vyras atsako: „Jo“, po to vyras su policijos pareigūnais nueina į kairę pusę, prie apsaugos posto, prie kurio sėdi moteriškos lyties asmuo, tamsių ilgų plaukų, dėvinti tamsios spalvos rūbus (toliau – ir moteris). Pareigūnė: „Laba diena“, moteris: „Sveiki“, pareigūnė: „Nu kas čia atsitiko?“, moteris: „(neaiškiai), žmogus čia užpuolė, (neaiškiai) kelenius sudaužė, rankos visos (neaiškiai). Ir dar sako, pats su balionėliu (neaiškiai)“, pareigūnė: „Tai gal jūs priešinotės, gal bėgot?“, moteris: „Ne“, pareigūnė: „Jis gal sulaikė jus?“, moteris: „Jisai pradėjo šakotis, nu čia buvo. Negerai labai jie elgėsi iš tikrųjų žinokit, rankas sulaužė, viska“, pareigūnė: „Lauke viskas buvo?“, vyras: „Balionėlis? Lauke prie kiosko“, moteris: „Čia nusišneka viską“ (el. b. 2 t., b. l. 129–131, 133–135).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1071/2024 (01) nurodyta, kad:

1) E. K. nustatyta odos žaizda kairėje plaštakoje, akių junginių paraudimas. Odos žaizda kairėje plaštakoje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, akių junginių paraudimas galėjo būti sukeltas iritacinių cheminių medžiagų poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku t. y. 2024 m. balandžio 5 d.

2) E. K. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3) neatmetama galimybė, kad E. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

4) neatmetama galimybė, kad E. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (el. b. 2 t., b. l. 123–126).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. N. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir siekdama išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą prieš apsaugos darbuotoją E. K. – paėmė ant žemės nukritusį nukentėjusiojo ašarinių dujų balionėlį ir papurškė jam į veido sritį, nesitaikė purkšti specialiai į akis. Kaltinamosios neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiojo E. K. parodymai, jis išdėstė iš esmės tokią pačią įvykio eigą, kokią nurodė ir I. N.. Nukentėjusysis parodė, kad pastebėjo, jog I. N. pavogė prekes parduotuvėje, tada priėjo prie jos, bet ji elgėsi agresyviai ir nėjo kartu su juo prie apsaugos posto. Ji pabėgo iš parduotuvės, o jis bėgo paskui ją. Jam iš kišenės iškrito dujų balionėlis, kurį kaltinamoji paėmė ir papurškė jam į veido sritį. I. N. kaltę taip pat įrodo liudytojų A. Š. ir I. B., kurie betarpiškai matė įvykį, parodymai. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2024 m. balandžio 5 d. E. K. pareiškime nurodytos aplinkybės, 2024 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje, 2024 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje, 2024 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota informacija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1071/2024 (01) patvirtina, kad E. K. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir jis galėjo justi fizinį skausmą.

Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad I. N. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,93 promilės neblaivumas), siekdama išvengti sulaikymo dėl padaryto administracinio nusižengimo, panaudojo fizinį smurtą prieš E. K., t. y. tyčia papurškė ašarinių dujų į veido sritį, taip dėl akių junginių paraudimo, kuris buvo sukeltas iritacinių cheminių medžiagų poveikiu, E. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad I. N. sukėlė E. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, intensyvumas, neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusysis gali justi fizinį skausmą ir jam gali būti padaryti sužalojimai, to ir norėjo. Taigi I. N. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. N. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 3 t., b. l. 8–10). Nukentėjusiajam E. K. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 3 t., b. l. 13–14).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – I. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji papurškė ašarinių dujų E. K. į veido sritį, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

I. N. atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. N. anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) užsienyje ir 1 kartą Lietuvos Respublikoje, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (el. b. 2 t., b. l. 183–199). Paskutinių 1 metų laikotarpiu ji itin daug kartų bausta administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. 2 t., b. l. 1–43). „Sodros“ duomenimis, kaltinamoji nedirba (el. b. 1 t., b. l. 165–167), registruota Užimtumo tarnyboje (el. b. 2 t., b. l. 49). Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. N. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – viešuosius darbus. Be to, kaltinamoji sutinka su šios rūšies bausme. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma I. N. skirtina 9 mėnesių viešųjų darbų, dirbant po 30 valandų per mėnesį, bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

I. N. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

I. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (el. b. 2 t., b. l. 89–96). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Šioje byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 59,98 Eur išlaidų priteisimo už E. K. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (el. b. 2 t., b. l. 106, 107–112).

Nors I. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pasižadėjo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą už E. K. gydymą, pateikė raštišką pasižadėjimą atlyginti šią žalą iki 2024 m. vasario 9 d. (pastaba – iki 2024 m. rugsėjo 2 d.) (el. b. 2 t., b. l. 180), tačiau šio pasižadėjimo Vilniaus teritorinė ligonių kasa nėra raštiškai patvirtinusi. Nenustatyta, kad toks susitarimas abiem yra priimtinas ir tinkamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas netvirtina I. N. įsipareigojimo savanoriškai atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą už E. K. gydymą iki 2024 m. rugsėjo 2 d.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš I. N. priteisti 59,98 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje nustačius, kad sužalojimas, dėl kurio E. K. buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini), padarytas nusikalstamais I. N. veiksmais (tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 59,98 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo – priteisiant iš kaltinamosios I. N..

Kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. N. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

I. N. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš I. N. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 59,98 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus), susijusius su E. K. (E. K.) gydymo išlaidomis, ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

1) viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai.

2) I. N. per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba pagal savo gyvenamąją vietą (Vilniaus skyriumi – Vilnius, Kareivių g. 1, tel. Nr. +370 672 88 430, +370 672 94 080, e. p. vilnius@probacija.lt).

3) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

4) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.