- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- AN2-214-879/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00021-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 17.11.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotam atstovui Audriui Micikevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. M. ir suinteresuoto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2024 m. balandžio 30 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Liuimos nutarimu Nr. 89-ANR_N-1846-2024 (toliau – Institucijos nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 23 mėn. ir automobilio „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. A. M. nubaustas už tai, kad 2024 m. balandžio 16 d. 10.55 val., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti bet kokios rūšies transporto priemonių, pažeidimas padarytas pakartotinai nepraėjus vieneriems metams. Savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2024 m. birželio 27 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) A. M. skundą atmetė ir 2024 m. balandžio 30 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu A. M. ir V. K. (toliau – Pareiškėjai) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, neskirti transporto priemonės – automobilio „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. K., konfiskavimo ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
3.1. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir neužtikrino, kad apeliantas negalėtų pasinaudoti automobiliu. Skunde nurodoma, kad V. K. neperleido automobilio ir nežinojo, kad A. M. panaudos automobilį neteisėtiems tikslams. 2024 m. balandžio 16 d. ryte, prieš išvykdama į darbą paliko automobilio raktelius sugyventinio tėvui A. M., kad nuvežtų sergantį sūnų pas močiutę ir A. M. pas gydytoją. A. M. išgėrė ir vairuoti negalėjo. A. M. neinformavo V. K., kad paims automobilio raktus iš tėvo ir važiuos į polikliniką.
3.2. Skunde pažymima, kad V. K. automobilis yra būtinas gyvenant kaime ir dirbant mieste tenkinti būtinus šeimos poreikius - nuvežti vaiką į darželį, būrelius, polikliniką, jį parsivežti ir netgi parsivežti maisto produktų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. K. automobilį įsigijo už skolintas lėšas kaip asmeninę nuosavybę ir viena moka paskolą, kurios terminas baigsis 2030 m. rugsėjo 17 d., o galimybės įsigyti kitą automobilį nėra, todėl jo konfiskavimas labai apsunkintų šeimos finansinę padėtį, pažeistų mažamečio vaiko interesus bei prieštarautų teisingumo principui.
3.3. Pareiškėjai nurodo, kad šiuo metu A. M. dirba Norvegijoje ir turės galimybę sumokėti automobilio vertę, todėl transporto priemonės konfiskavimą pakeitus į konfiskuotino turto vertės išieškojimą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Pareiškėjų skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepime pažymima, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, todėl nėra jokio pagrindo ją naikinti.
4.1. Automobilio savininkė V. K. ir A. M. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina mažametį bendrą vaiką, todėl konfiskuotinos transporto priemonės savininkė neabejotinai žinojo, kad jos sugyventinis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilio savininkė žinodama, kad jos sugyventinis, kuris anksčiau yra baustas už vairavimą neturint teisės, netgi su ta pačia transporto priemone, nesielgė pakankamai rūpestingai ir neužtikrino, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota teisės pažeidimui padaryti, nors būdama padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) savininkė privalėjo užtikrinti savo automobilio apsaugą. Todėl, Institucijos manymu, šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ANK 29 straipsnio 2, 4 dalies nuostatas ir konfiskuoti automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamu atveju paskirta administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės, priklausančios V. K., konfiskavimas, nelaikytina neproporcinga ar nepagrįsta.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad A. M. už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones administracine tvarka nuo 2018 metų yra baustas 6 kartus, paskirtų baudų nemoka, jo skola už paskirtas administracines nuobaudas yra 7281,13 Eur. Institucijos vertinimu, šiuo atveju A. M., vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir anksčiau baustas už KET pažeidimus administracine tvarka, pažeidimus darydamas sistemingai, padarė pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, kuris yra priskiriamas prie sunkių administracinių nusižengimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
5. Teismo posėdyje apeliantai A. M. ir V. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o Institucijos atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Skundžiamu Institucijos nutarimu A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Ginčo dėl šio nusižengimo nėra, todėl, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad Institucija nutarimu nepagrįstai skyrė trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimą, o apylinkės teismas nepagrįstai patvirtino šio nutarimo teisėtumą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
9. ANK 424 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, padarytą pakartotinai, kuri užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Analizuojant pastarosios teisės normos turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudai skirti turinčias reikšmės aplinkybes, pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo, privalo įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant tokia transporto priemonė gali būti konfiskuojama.
10. Pažymėtina, jog konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys. Taigi gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų.
11. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmosios sąlygos egzistavimas – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Būtent šiuo, pagrindu, numatytu ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte, Institucija V. K. atžvilgiu pritaikė administracinio poveikio priemonę – jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad automobilio savininkė V. K. žinojo, jog jai priklausanti transporto priemonė bus naudojama kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Apklausta apeliacinės instancijos teisme V. K. paaiškino, kad 2024 m. balandžio 15 d. sirgo, karščiavo jos sūnus. Kadangi rytojaus dieną privalėjo būti darbe, iš vakaro susitarė su turinčiu teisę vairuoti savo sugyventinio tėvu A. M., kad jis iš ryto jai priklausančiu automobiliu nuveš sergantį vaiką pas močiutę ir jam blaiviam į rankas padavė automobilio raktus. A. M. taip pat žadėjo jos automobiliu nuvežti sūnų A. M. į gydymo įstaigą. Anksčiau ne vieną kartą sugyventinio tėvas esant reikalui paveždavo. Kai ji 2024 m. balandžio 16 d. ryte apie 6.10 val. su taksi išvyko į darbą, namuose dar visi miegojo. Apeliantė nurodė žinojusi, kad sugyventinis A. M. neturi teisės vairuoti, todėl ir paprašė, kad pas močiutę sūnų nuvežtų jo tėvas A. M. bei perdavė automobilio raktelius jam asmeniškai. V. K. tikino neturėjusi pagrindo manyti, kad sugyventinis paims automobilio raktus, nes niekada neima. Pasak V. K., automobilis yra asmeninė jos nuosavybė, jį yra įsigijusi pagal paskolos sutartį, kurios įmokas moka ji viena. Apeliantė tikina dėl jai priklausančio automobilio konfiskavimo patirsianti itin neigiamas finansines pasekmes ir negalėsianti tinkamai vykdyti šeimyninių įsipareigojimų, nes turint mažametį vaiką ir gyvenant kaime, o dirbant mieste, transporto priemonė labai reikalinga.
12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. apeliacinės instancijos teisme patvirtino V. K. nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad pats neturi teisės vairuoti, o jo tėvas A. M. turi, todėl susitarė su tėvu, kad šis jį nuvežtų 2024 m. balandžio 16 d. į Vilniuje esančią Kardiolitos kliniką. Nors tėvas yra išgeriantis žmogus, tačiau paprašius iš anksto ne vieną kartą anksčiau yra pavežęs. Sugyventinė V. K. jo tėvui A. M. paliko automobilio raktelius. Tačiau tėvas A. M. iš ryto kažkur išėjo, grįžo neblaivus ir vairuoti automobilio nebegalėjo. A. M. nusprendė pats vežti sergantį sūnų pas močiutę sugyventinės automobiliu, tačiau tik išvažiavus iš namų buvo sustabdytas policijos pareigūnų. A. M. nurodė, kad sugebės sumokėti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir turimas baudas valstybei, padės ir sugyventinės mama, kuri jau paėmė 5000 Eur paskolą. Pats šiuo metu nedirba dėl sveikatos problemų, labai gailisi dėl padaryto nusižengimo.
13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliantės V. K. parodymus apie tai, kad ji, žinodama, kad jos sugyventinis A. M. neturi teisės vairuoti, 2024 m. balandžio 15 d. vakare susitarė su teisę vairuoti turinčiu sugyventinio tėvu A. M., kad šis iš ryto nuvežtų sergantį sūnų pas močiutę, o sugyventinį A. M. į gydymo įstaigą, bei būtent blaiviam sugyventinio tėvui A. M. asmeniškai į rankas perdavė jai priklausančio automobilio raktelius, V. K. parodymams iš esmės sutampant su A. M. parodymais ir byloje nesant jų parodymus paneigiančių duomenų, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad ji galėjo ar turėjo žinoti apie būsimą administracinį nusižengimą ar turėjo numanyti, kad su jai priklausančiu automobiliu gali būti daromas teisės pažeidimas ir nesiėmė jokių veiksmų šiai rizikai pašalinti. Bylos duomenimis, V. K., siekdama pasirūpinti sergančiu sūnumi, iš anksto susitarė su sugyventinio tėvu, kad būtent jis iš ryto nuveš vaiką pas močiutę ir būtent jam, o ne sugyventiniui A. M. perdavė automobilio raktus. Be to, V. K. nurodė neturėjusi pagrindo manyti, kad automobilio raktus paims sugyventinis, nes niekada neimdavo, o sugyventinio tėvas ne kartą anksčiau yra pavežęs. Taigi, nėra pagrindo pritarti apylinkės teismo išvadai, kad V. K. su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir neužtikrino, kad jos sugyventinis A. M. negalėtų pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu ir taip sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingiems visuomenės interesams, t. y. aiškiai žinojo, kad jos automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti – vairuoti transporto priemonę neturint tokios teisės ir tam neprieštaravo.
14. Apibendrinant visa tai kas aptarta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinos sąlygos transporto priemonės konfiskavimui, kad V. K., t. y. asmuo, kuriam automobilis „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise, sugyventinio tėvui A. M. perleisdama transporto priemonę žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Iš to seka, jog byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, būtina ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria naudodamasis A. M. padarė nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl jis naikintinas.
15. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kadangi nagrinėjamu atveju konfiskuotinas turtas – automobilis „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne pažeidėjui A. M., o trečiajam asmeniui – V. K. ir nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų teisėtų pagrindų šio turto konfiskavimui, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
16. Nustatydamas konfiskuotino turto vertę, aukštesnysis teismas remiasi administracinio nusižengimo byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma. Šioje pažymoje nurodyta, kad automobilio „Volvo V60“, (kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2400 cm³, gamybos periodas 2010-2018 (pasirinkti metai – 2011 m.)) vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. rugpjūčio 2 d. buvo 6290 Eur su PVM. Kadangi administracinio nusižengimo byloje daugiau nėra jokių automobilio „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę nurodančių duomenų, laikytina, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina administracinio nusižengimo padarymo metu buvo būtent tokia, kaip nurodoma VšĮ „Emprekis“ pažymoje – 6290 Eur su PVM, todėl būtent tokio dydžio suma išieškotina iš A. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. M. ir V. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje.
Pakeisti 2024 m. balandžio 30 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dariaus Liuimos nutarimą Nr. 89-ANR_N-1846-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir panaikinti V. K. priklausančio automobilio „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Išieškoti iš A. M. valstybės naudai konfiskuotino turto - automobilio „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6290 Eur (šešis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų).
Likusioje dalyje 2024 m. balandžio 30 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dariaus Liuimos nutarimą Nr. 89-ANR_N-1846-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.