Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1344-284/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-19
Bylos Nr.
1-1344-284/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32871-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Kaltinamasis
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1344-284/2018m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32871-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 19 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis I. K. 2018 m. liepos 10 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje, konflikto metu tyčia sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius ant lovos sėdėjusiai savo sugyventinei G. B. į galvos sritį ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Apklaustas įtariamuoju I. K. parodė, kad su sugyventine G. B. kartu gyvena apie tris metus laiko, turi bendrą sūnų J. Su G. B.veda bendrą ūkį, dalinasi šeimos pinigais, jis šiuo metu būna namuose su vaiku, o G. B. dirba. Iki šiol su sugyventine sugyveno gražiai, nes nei vienas alkoholiu nepiktnaudžiauja, anksčiau jokių konfliktų ar muštynių nėra buvę. Kai G. B. įsidarbino (duomenys neskelbtini) kavinėje "G.", vieną dieną ji ilgai negrįžo iš darbo. Pasiskambinęs į jos darbovietę sužinojo, kad ji kavinėje išgėrinėjo su kažkokiais vyrais, su kuriais po to kažkur išėjo. Tada tą dieną taip viskas ir paliko, 2018 m. liepos 10 d., kai buvo išgėręs alaus, prisiminė tą įvykį ir jos paklausė, kur ji tą dieną buvo išėjusi. Tuo metu galėjo būti 23 val. vakaro, sūnus J. jau miegojo. G. B. jam atsakė, kad buvo pas draugę, bet jis žinojo, kad ji buvo išėjusi su kažkokiais vyrais, todėl po tokio jos atsakymo supyko, nesusitvardė ir priėjęs prie jos, sėdinčios kambaryje ant lovos, trenkė jai rankos kumščiu į veidą, labiau į kaktą. Prisipažįsta, kad trenkė ne vieną, o keletą kartų, gali būti, kad kaip nurodyta įtarime, trenkė ne mažiau kaip keturis kartus. Daugiau sugyventinei nieko nedarė, nes iš karto po suduotų smūgių ji pradėjo garsiai šaukti. Netrukus į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Kas iškvietė policiją, jis nežino. Prisipažįsta, kad sudavė smūgius savo sugyventinei ir jai tikrai galėjo sukelti fizinį skausmą, nes smūgiai nebuvo silpni. Matė, kad po jo suduotų smūgių G. B. kaktoje buvo guzas, kitokių žaizdų nebuvo. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, supranta, kad taip elgtis negalima. Mano, kad jeigu būtų buvęs blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs ir nebūtų smurtavęs (82-83 b. l.).

Nukentėjusiosios G. B. parodymais, kad 2018 m. liepos 10 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, miegamojo kambaryje, įvykusio žodinio konflikto metu neblaivus sugyventinis I. K. pradėjo prikaišioti ir konfliktuoti, kad ji vaikšto pas kitus vyrus. Miegamojo kambaryje priėjęs prie jos, tuo metu ji sėdėjo ant lovos, kumščiu trenkė jai į galvos sritį apie keturis kartus, o kur tiksliai pataikė, pasakyti negali, nes skaudėjo visą galvą, iškilo gumbas. Ji pradėjo garsiai šaukti, nes bijojo, kad jos nesumuštų labiau, kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino įvykio aplinkybes ir sugyventinį išvežė. Nukentėjusioji G. B. parodė, kad įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Konflikto metu miegamojo kambaryje buvo ir miegojo mažametis vaikas J. K., bet jis konflikto metu nenukentėjo. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus pagalbos nesikreipė ir nesikreips, į teismo medicinos ekspertizę taip pat nesikreips. Su sugyventiniu kartu gyvena apie tris metus, fizinis smurtas buvo panaudotas pirmą kartą. Dėl sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia. Daugiau įvykio niekas nematė, nes konflikto metu namuose buvo dviese (47-48 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas miegamojo kambarys, jokie daiktai nepaimti (16-24 b. l.).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios G. B. veidą, kaktoje, dešinėje pusėje, yra iškilęs gumbas (26-29 b. l.).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad policiją iškvietė neprisistatęs asmuo, pranešęs, kad name, (duomenys neskelbtini), girdisi triukšmas, rėkauja vyras, galimai smurtauja prieš moterį. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad neblaivus I. K. (1,22 promilės girtumas) sumušė blaivią sugyventinę G. B., kumščiu suduodamas į galvos sritį apie keturis kartus. Ant G. B. kaktos matosi iškilęs gumbas. Konfliktas kilo dėl to, kad I. K. kaltino savo sugyventinę, kad ši vaikšto pas kitus vyrus (33-35 b. l.).

Kaltinamojo I. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei G. B..

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (86 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis I. K. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, prašė, esant galimybei, ją sumažinti.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį I. K. siūlė nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis I. K. neteistas (65-66 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų (67-69 b. l.), šiuo metu nedirba, augina vaiką iki trejų metų (71 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (70 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) I. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nėra susiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti šią programą per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 6 dalies 1, 3 punktai, 7 dalis ir 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas ir 72² straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, I. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 10 d., 23.35 val. iki 2018 m. liepos 11 d., 16.15 val. (73-74, 78 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).

I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (84-85 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,nuspredžia :

I. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nėra susiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nėra susiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti šią programą per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 10 d., 23.35 val., iki 2018 m. liepos 11 d., 16.15 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Volikienė