Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-350-199/2015 pagal ieškovių D. E., Z. T., A. D. ieškinį atsakovui Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, trečiasis asmuo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas G. R. dėl Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo 2014 m. gegužės 10 d. visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Asociacijos narių yra 70, susirinkime dalyvavo tik 25. Balsavime dalyvavo asmenys, kurie nėra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus nariai. Šio susirinkimo iš viso neturėjo būti, kadangi 2014 m. kovo 23 d. įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus susirinkimas, ieškovės jame dalyvavo, buvo išrinkta Taryba, kuri po to išrenka valdybą, patvirtintos ataskaitos. 2014 m. gegužės 10 d. įvyko pakartotinis susirinkimas, kuriame nebuvo panaikinti 2014 m. kovo 23 d. susirinkime priimti sprendimai, o tai reiškia, kad 2014 m. gegužės 10 d. susirinkime taryba, valdyba, valdybos pirmininkė buvo išrinkti neteisėtai. Pakartotinas susirinkimas gali būti šaukiamas, jeigu prieš tai susirinkime nebuvo kvorumo ir buvusio susirinkimo sprendimai pripažinti negaliojančiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

LPKTS Palangos filiale yra registruota 116 narių (mokantys ir nemokantys nario mokesčio), o ne 73, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad duomenis apie esamus narius atsakovas pateikė teikdamas atsiliepimą, tačiau šie atsakovo pateikti duomenys apie esamus narius Kauno apylinkės teismo nebuvo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo aiškinamojoje dalyje nurodė, jog filiale yra 73 nariai, nors byloje atsakovo pateikti dokumentai aiškiai paneigia šiuos teismo argumentus. Atsakovo bylai pateiktas LPKTS Palangos filialo narių sąrašas patvirtina, kad LPKTS Palangos filiale yra 116 narių (tiek mokančių nario mokestį, tiek jo nemokančių) ir nė vienas narys nėra pašalintas iš filialo narių sąrašo (b. 1. 37 – 40, 44-46), todėl turi teisę balsuoti, ir kiekvienas yra įskaičiuojamas sprendžiant dėl kvorumo. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir dėl to galimai pažeidė procesinių įrodymų tyrimo ir vertinimo procedūras ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir visiškai nepagrįstą sprendimą.Konkrečiu atveju LPKTS Palangos filialo nuostatose nėra numatyta kitokia visuotinio narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka, o atkartojama LR Asociacijų įstatymo 8 str. 7 d. nuostata, t. y. kad LPKTS Palangos filialo visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė LPKTS Palangos filialo narių (nuostatų 4.3 p.). Taigi, kadangi filiale yra 116 narių, tai kvorumas būtų tuomet, jeigu visuotiniame susirinkime dalyvautų mažiausiai 58 nariai, o ne 41, kaip kad neteisingai nurodo pirmosios instancijos teismas. Iš to kas pateikta yra akivaizdu, jog 41 susirinkime dalyvavę nariai nesudarė kvorumo, todėl nesant kvorumui priimti sprendimai rinkti filialo valdybą, valdybos pirmininkę ir tarybą laikytini nepriimtais ir neteisėtais.Pažymėtina, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją buvo vadovaujamasi 2010 m. balandžio 10 d. patvirtintų LPKTS Palangos filialo nuostatų 4.3 p., kuriame nurodyta, jeigu LPKTS Palangos filialo visuotiniame susirinkime nėra kvorumo, turi būti šaukiamas pakartotinas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo narių. Taigi, esant nustatytai aplinkybei dėl kvorumo nebuvimo 2014 m. kovo 23 d. susirinkimo metu, taip pat vadovaujantis LPKTS įstatų 5.6 punktu, 2015 m. gegužės 10 d. buvo sušauktas pakartotinis ataskaitinis LPKTS Palangos filialo susirinkimas ir jo metu išrinkti, todėl 2014 m. gegužės 10 d. įvykęs pakartotinis ataskaitinis rinkiminis susirinkimas teisėtas, taigi teisėti ir jame priimti sprendimai.Vėliau buvo pastebėta klaida, jog 2014 m. kovo 23 d. visuotinio narių susirinkimas neteisėtas, nes nesusidarė kvorumas ir jame priimti sprendimai dėl valdymo organų sudėties yra taip pat neteisėti, o neteisėtai, pažeidžiant nuostatus priimtų sprendimų atšaukti nėra pagrindo, šie 2014 m. kovo 23 d. priimti sprendimai negalioja ab initio, o teisėtai priimtais ir galiojančiais laikytini pakartotinio visuotinio susirinkimo, vykusio 2015 m. gegužės 10 d., priimti sprendimai.

Teismui pateikti 2014 m. kovo 23 d. Visuotinio susirinkimo ir tarybos susirinkimo protokolai įrodo, kad tą dieną priimti sprendimai yra galiojantys, nenuginčyti ir yra suėjęs 3 mėn. senaties terminas jiems ginčyti. Jei 2014 m. kovo 23 d. sprendimai nebuvo priimti, tai protokoluose taip ir turėjo būti nurodyta, kad sprendimai nepriimti. Kol 2014 m. kovo 23 d. susirinkime priimti sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, jie yra galiojantys.Apeliantas bandydamas pateisinti 2014 m. gegužės 10 d. neteisėtai priimtus sprendimus, pats imasi teismo funkcijų ir teigia, jog 2014 m. kovo 23 d. priimti ir užprotokoluoti sprendimai yra negaliojantys. Nederama yra praktika, kad bet kokius sprendimus šalys savo nuožiūra pradėtų laikyti niekiniais ir negaliojančiais ir tuo pagrindu nenuginčiję priimtų sprendimų pradėtų organizuoti pakartotinius susirinkimus. 2014 m. kovo 23 d. priimtus sprendimus įtvirtino ne ieškovai, o pats atsakovas, todėl dabar tokiais veiksmais atsakovas siekia klaidinti visus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo narius ir mažumos narių balsais priiminėti neteisėtus sprendimus. Atsakovo teiginius paneigia ir tai, kad 2014 m. gegužės 10 d. susirinkimas yra pakartotinis. Kvietime į 2014 m. gegužės 10 d. susirinkimą taip pat nebuvo nurodyta, kad tai kviečiamas pakartotinis susirinkimas. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo teiginių nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Pagal Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2013 m. gegužės 23 d., (toliu – LPKTS Įstatai) 1.1 punktą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos teisinė forma yra asociacija, todėl tokių asociacijų steigimą, valdymą, veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodyta, kad asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Pagal prieš tai minėtų įstatų 12 punktą filialas nėra juridinis asmuo, tačiau filialas savo veikloje vadovaujasi šiais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos įstatais ir programa, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos sprendimais, filialo visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) sprendimais ir filialo nuostatais (b. l. 81–85). Pagal 2010 m. balandžio 10 d. patvirtintų Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo nuostatų (toliau – LPKTS nuostatai) 4.1 punktą LPKTS Palangos filialo organai yra visuotinis susirinkimas, kolegialus valdymo organas – LPKTS Palangos filialo valdyba, patariamasis organas – LPKTS Palangos filialo taryba.

LPKTS Palangos filialo nuostatų 4.3 punkte nurodyta, kad LPKTR Palangos filialo visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė LPKTS Palangos filialo narių. LPKTS Palangos filialo visuotinio susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių atstovų balsų „už“ negu „prieš“. Jeigu LPKTS Palangos filialo visuotiniame susirinkime nėra kvorumo, turi būti šaukiamas pakartotinis, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo narių (b. l. 41-43).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad LPKTS Palangos filialas turi iš viso 116 narių, iš kurių nario mokestį moka 73 (b. l. 37–40). Iš 2014 m. kovo 23 d. vykusio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo ataskaitinės rinkiminės konferencijos protokolo matyti, kad tą dieną visuotiniame susirinkime dalyvavo 42 nariai. Pažymėtina, kad šiame protokole nėra užfiksuota, jog 2014 m. kovo 23 d. susirinkimas negali įvykti, nes nėra kvorumo. Priešingai, iš susirinkimo protokolo matyti, jog jis įvyko, nes buvo patvirtinta darbotvarkė ir priimta visa eilė sprendimų, tame tarpe priimtas reglamentas, patvirtinta ataskaita, išrinkta balsų skaičiavimo komisija, išrinkti iš 11 narių filialo valdymo organai, išrinkta revizijos komisija, išrinkta taryba, susidedanti iš 11 narių (b. l. 79–80). Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014 m. kovo 23 d. visuotiniame LPKTS Palangos filialo susirinkimo metu priimti sprendimai yra negaliojantys ab initio, nes jie priimti nesant kvorumo, tačiau pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje duomenų apie tai, jog 2014 m. kovo 23 d. susirinkimo metu priimti nutarimai teismo tvarka yra pripažinti neteisėtais nėra, todėl apelianto argumentai, kad 2014 m. kovo 23 d. priimti sprendimai ab initio yra negaliojantys atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismas prieš tai jau nustatė, kad LPKTS Palangos filialas turi iš viso 116 narių, tačiau tik 73 nariai moka nario mokestį. Apeliantas nurodo, kad kiti nariai, nors ir nemoka nario mokesčio, tačiau jie nėra pašalinti iš asociacijos, todėl turi teisę dalyvauti susirinkimuose, konferencijose ir turi balsavimo teisę. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie asociacijos narių, kurie nemoka nario mokesčio, pašalinimą iš LPKTS Palangos filialo, todėl tiek pagal LPKTS įstatus, tiek pagal LPKTS Palangos filialo nuostatus, visi 116 asociacijos narių turi teisę balsuoti (Įstatų 3.4.1 p.; Nuostatų 3.1. p.). Tačiau tiek pagal LPKTS įstatų 5.5 punktą, tiek pagal LPKTS Palangos filialo nuostatų 4.3 punktą, prieš visuotinį susirinkimą turi būti nurodyta, ar yra kvorumas, ar jo nėra. Jeigu nustatoma, kad nėra kvorumo, susirinkimas negali vykti ir jame užfiksuojama, kad nesant kvorumo susirinkimas neįvyko, po to turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas tais pačiais neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais. Nagrinėjamu atveju iš LPKTS Palangos filialo 2014 m. gegužės 10 d. pakartotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokolo matyti, jog šio susirinkimo darbotvarkė skiriasi nuo prieš tai įvykusio visuotinio LPKTS Palangos filialo 2014 m. kovo 23 d. susirinkimo darbotvarkės (b. l. 91, 79), todėl sutiktina su ieškovių argumentais, kad 2014 m. gegužės 10 d. susirinkimas negalėjo būti laikomas pakartotiniu 2014 m. kovo 23 d. neįvykusiu susirinkimu, nes kaip jau teismas prieš tai nustatė, 2014 m. kovo 23 d. susirinkimas įvyko, ir jo metu priimti sprendimai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2014 m. gegužės 10 d. įvykęs LPKTS Palangos filialo visuotinis susirinkimas nėra pakartotinis susirinkimas, o naujai sušauktas susirinkimas. Tokią išvadą teismas daro dar ir dėl to, kad skundžiamo susirinkimo protokolo svarstymo 1 punkte užfiksuota, jog LPKTS asociacija pranešimu informavo, jog atsižvelgus į 2014 m. kovo 23 d. įvykusio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo dokumentus, nustatyta, jog šio susirinkimo metu buvo pažeista rinkimų procedūra, t. y. nesivadovauta LPKTS Palangos filialo nuostatais ir LPKTS įstatais, nes susirinkimo metu nebuvo išrinktas valdymo organas – valdyba, todėl šiam pažeidimui pašalinti sušauktas pakartotinis susirinkimas (b. l. 91). Šios aplinkybės patvirtina ieškovių argumentus, kad skundžiamas visuotinis susirinkimas nėra pakartotinis, nes į 2014 m. gegužės 10 d. darbotvarkę buvo įtraukytas visiškai naujas darbotvarkės klausimas – LPKTS Palangos filialo valdymo organo valdybos rinkimai. Be to, pažymėtina, kad skundžiamame susirinkimo protokole nenurodyta, jog 2014 m. kovo 23 d. susirinkimas yra laikomas neįvykusiu, priešingai – nurodoma, kad 2014 m. kovo 23 d. įvykusio susirinkimo metu nustatyti pažeidimai. Tai reiškia, kad nustačius pažeidimus prieš tai vykusiame susirinkime, galėjo būti sušauktas ne pakartotinis susirinkimas, o iš naujo šaukiamas visuotinis narių susirinkimas ir tokio susirinkimo sušaukimui bei sprendimų priėmimui turėjo būti taikomos LPKTS įstatų 5.5 punkto, LPKTS Palangos filialo nuostatų 4.3 punkto nuostatos, t. y. LPKTS Palangos filialo visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė LPKTS Palangos filialo narių. Kaip matyti iš LPKTS Palangos filialo 2014 m. gegužės 10 d. protokolo, susirinkime iš 116 narių dalyvavo tik 41 narys, tačiau balsų skaičiavimo komisija renkant LPKTS Palangos filialo valdybą išdavė 25 balsavimo biuletenius, balsadėžėje rado taip pat 25 balsavimo biuletenius (b. l. 33). Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamo 2014 m. gegužės 10 d. susirinkimo metu visi priimti sprendimai yra priimti nesant kvorumo, o tai yra esminiai procedūriniai susirinkimo sušaukimo pažeidimai ir tai pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą skundžiamo susirinkimo metu priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais, nes jie priimti pažeidžiant teisė aktų nuostatas (CK 2.82 str. 4 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.