- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2-114-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01297-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) vadovas V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, administratore paskirti UAB „Simpatija“, nustatyti įmonės banko sąskaitų, iš kurių gali būti mokamos visos įmonės vykdomai veiklai reikalingos einamosios įmokos, sąrašą.
2. Nurodė, kad bendrovės akcininkas 2024 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo pritarė bendrovės restruktūrizavimo plano projektui, restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai. Paaiškino, kad šiuo metu bendrovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kadangi dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir užsakymų pelningumo mažos maržos yra neužtikrinama nuolatinė ir nenutrūkstama bendrovės veikla. Bendrovės veikla buvo orientuota į mažmeninę prekybą, turint fizinę pardavimo vietą (saloną), tačiau darbo užmokestis darbuotojams ir išlaidos patalpų nuomai darė esminę neigiamą įtaką veiklos pelningumui. Bendrovė 2024 m. pelningai įsigijo nekilnojamąjį turtą (iš skolintų lėšų), todėl šio turto įsigijimas / pardavimas daro (darys) esminę teigiamą įtaką bendrovės apyvartinėms lėšoms. Akcentavo, kad bendrovė nėra nemoki, todėl jai iškėlus restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus numatytas priemones, atsakovė galės išsaugoti ir toliau sėkmingai plėtoti ūkinę komercinę veiklą, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas, o svarbiausia – išvengti bankroto.
3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pateikė restruktūrizavimo plano projektą, pažymėjo, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 169 435,27 Eur, tačiau tik 33 143,28 Eur suma yra pradelsta. Bendrovės gautinas sumas (skolininkų mokėtinas sumas) sudaro 14 062,26 Eur, tačiau tik 1 393,19 Eur suma yra realiai atgautina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
5. Spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą teismas nurodė, kad ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir šios nutarties priėmimo metu jam nėra atsiradusi teisė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, todėl pareiškimą atsisakytina priimti.
6. Teismas nurodė, kad byloje nepateikti įrodymai, jog apie inicijuojamą restruktūrizavimo procesą buvo informuoti atsakovės kreditoriai, kaip tai numatyta JANĮ 8 straipsnyje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš bylos duomenų, matyti, jog bendrovės akcininkas tik 2024 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo pritarė restruktūrizavimo plano projektui, administratoriaus kandidatūrai ir kt., todėl nors pareiškime ir nėra nurodyti duomenys apie kreditoriams išsiųstus pranešimus ir teismas negali įvertinti pranešimų (jei tokie egzistuoja) turinio, tačiau net jei juose ir buvo nustatytas bent jau minimalus 15 dienų terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, šis terminas pareiškimo pateikimo teismui dieną (2024 m. lapkričio 28 d.) nebuvo suėjęs. Taigi, šiuo atveju trūkumų šalinimo instituto taikymas nėra tikslingas.
I. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teisme yra nagrinėjama byla dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, todėl JANĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų (kurios reikalauja apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo procesą informuoti bendrovės kreditorius) įgyvendinimas, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, yra perteklinis veiksmas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatęs, kad nebuvo laikytasi JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokumo (šiuo atveju – restruktūrizavimo) bylos inicijavimo tvarkos, kuri reikalauja kreditoriams (visiems) išsiųsti pranešimus, kuriuose nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliantas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu atsisakyti priimti prašymą ir pažymi, kad teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, todėl JANĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimas, esant inicijuotam bankroto bylos bendrovei iškėlimo procesui, apelianto teigimu, yra perteklinis ir nesudaro savarankiško pagrindo pareiškimą atsisakyti priimti.
11. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto proceso inicijavimą reglamentuoja JANĮ 8 ir 9 straipsnio normos, atskirai neišskirdamos taisyklių, kurios būtų taikomos tik bankroto ar tik restruktūrizavimo procesui inicijuoti. Taigi nemokumo procesui, t. y. tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesui inicijuoti taikomos abiem procesams bendrą tvarką (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis) įtvirtinančios taisyklės, kurios skiriasi tik priklausomai nuo to, ar nemokumo procesą inicijuoti ketina pats juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis), ar jo kreditorius (JANĮ 9 straipsnis).
12. Remiantis JANĮ 8 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. JANĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.
13. JANĮ 8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslas – sudaryti galimybę skolininkui ir kreditoriams susitarti, kadangi restruktūrizavimo proceso veiksmingumą ir sėkmę didele dalimi lemia kreditorių teikiama pagalba. Restruktūrizavimo proceso metu yra rengiamas pagrindinis dokumentas – restruktūrizavimo planas, kuriame numatytos įvairios priemonės finansiniams sunkumams įveikti, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka ir kt. Todėl esminė aplinkybė restruktūrizavimo procese yra ta, kad visi kreditoriai būtų informuoti apie keliamą restruktūrizavimo bylą ir kad būtų sudarytos galimybės jiems įstatymo nustatyta tvarka gauti informaciją apie restruktūrizavimo eigą, įgyvendinti savo teises ir pareigas restruktūrizavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-404-407/2024 19 punktas).
14. Nurodyta nemokumo proceso inicijavimo tvarka ir ja siekiami įgyvendinti tikslai suponuoja, kad JANĮ 8–9 straipsniuose įtvirtinta nemokumo (restruktūrizavimo) procese taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka ir tik pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 16 punktas).
15. Remiantis apelianto skundo argumentais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1188-863/2025 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis nėra įsiteisėjusi, dėl jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi atskirąjį skundą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas informuoti kreditorius, siejamas ir su teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimu (JANĮ 16 straipsnis), reiškia, jog įstatyme nustatyta tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, be to, toks įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti nemokumo procesą laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024 28 punktas), todėl JANĮ 8 straipsnyje nustatytos tvarkos nesilaikymas negali būti laikomas formaliais pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumais. Be to, restruktūrizavimo procesas sukelia kitas, nei bankroto bylos iškėlimas, teisines pasekmes kreditoriams, todėl apelianto argumentai, kad informavus kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą nebėra pagrindo informuoti bendrovės kreditorių apie restruktūrizavimo bylos inicijavimą nėra pagrįstas, neatitinka imperatyvių įstatymo normų ir nustatyto teisinio reglamentavimo tikslų.
17. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, kad pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei pateikimo priėmimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, neatleidžia apelianto nuo imperatyvaus JANĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymosi.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumų šalinimo tvarka reglamentuojama CPK 115 straipsnyje, t. y. jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Apelianto pareiškimo trūkumai (nesilaikyta restruktūrizavimo proceso inicijavimo tvarkos) nelaikytini procesinio dokumento trūkumais CPK 115 straipsnio aspektu. Procesinio dokumentų trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas, jeigu apeliantas būtų išsiuntęs pranešimus visiems kreditoriams, bet nebūtų tokį faktą patvirtinančių įrodymų pridėjęs teismui prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiuo atveju apeliantas neneigia, kad tokių pranešimų kreditoriams jis nesiuntė. Apelianto padarytas JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos procedūrinis pažeidimas negali būti taisomas naudojantis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, nes tai būtų iš esmės JANĮ nustatytos procedūros atlikimas iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024 29 punktas). Toks pažeidimas nulemia tai, kad apeliantas nelaikomas įgijusiu teisę pateikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
19. Pažymėtina, kad apeliantas akcentuoja, jog teismas turėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėti kartu su klausimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau apeliantui išaiškintina, kad apeliantui pateikus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ne bankroto byloje), teismas, remiantis civilinio proceso teisės normomis visų pirma turėjo išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 115 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsisakius priimti, teismas neturėjo pagrindo inicijuotos bylos prijungti prie bylos, kurioje sprendžiamas bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimas.
20. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti.
21. Apibendrindamas nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė imperatyvios JANĮ įtvirtintos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.