- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-178-361/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17491-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- R. B.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B. pripažintas kaltu dėl tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką (santykiu 1:1) nuspręsta įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 6 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.
R. B. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Visiškai tenkinti UAB „Circle K Lietuva“ civiliniai ieškiniai dėl 170,06 Eur, 297,80 Eur, 173,95 Eur ir 165,49 Eur, iš viso – 807,30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir ši suma priteista šiai bendrovei iš kaltinamojo R. B..
Visiškai tenkintas UAB „Trevena“ civilinis ieškinys dėl 182,72 Eur turtinės žalos atlyginimo ir ši suma priteista šiai bendrovei iš kaltinamojo R. B..
Visiškai tenkintas UAB „Viada Lt“ civilinis ieškinys dėl 162,70 Eur turtinės žalos atlyginimo ir ši sumą priteista šiai bendrovei iš kaltinamojo R. B..
Visiškai tenkintas UAB „Emsi“ civilinis ieškinys dėl 327,72 Eur turtinės žalos atlyginimo ir ši suma priteista šiai bendrovei iš kaltinamojo R. B..
Visiškai tenkintas UAB „Kvistija“ civilinis ieškinys dėl 69,89 Eur turtinės žalos atlyginimo ir ši suma priteista šiai bendrovei iš kaltinamojo R. B..
Visiškai tenkintas UAB „Viada Lt“ civilinis ieškinys dėl 155,96 Eur turtinės žalos atlyginimo ir ši suma priteista šiai bendrovei iš kaltinamojo R. B..
Visiškai tenkintas AB „ Orlen Baltics Retail“ civilinis ieškinys dėl 199,07 Eur turtinės žalos atlyginimo ir ši suma priteista šiai bendrovei iš kaltinamojo R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. B. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą:
1.1. 2022 m. gegužės 9 d., apie 22.20 val., Lėgų k. Rietavo sav., iš UAB „Trevena“ degalinės, jis, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bendrininkų grupe, atvažiavę automobiliu „Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į kuro talpyklas prisipylė 102,08 l DK kuro, 1 l kaina 1,79 Eur, bendros 182,72 Eur vertės ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėję, taip pagrobdami 182,72 Eur vertės UAB „Trevena“ priklausantį turtą;
1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 9 d., apie 11.45 val., Kretingos g. 56, Palangos m., „Circle K Lietuva, Circle K Palanga“ degalinėje jis, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bendrininkų grupe, atvažiavę automobiliu „Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į kuro talpyklas prisipylė 89,55 l D Miles kuro, 1 l, kaina 1,899 Eur, bendros 170,06 Eur vertės ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėję, taip pagrobdami 170,06 Eur vertės „Circle K Lietuva, Circle K Palanga“ priklausantį turtą;
1.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 9 d., apie 21.45 val., Vilniaus pl. 65, Gargždų m., UAB „Viada Lt“ degalinėje jis, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bendrininkų grupe, atvažiavę automobiliu „Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į kuro talpyklas prisipylė 87,05 l D Multi FX kuro, 1 l, kaina 1,869 Eur, bendros 162,70 Eur vertės ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėję, taip pagrobdami 162,70 Eur vertės UAB „Viada Lt“ priklausantį turtą;
1.4. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. gegužės 11 d., apie 00.10 val., Durpyno g. 63, Jonušų k., Klaipėdos r., UAB „EMSI“ degalinėje, jis, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bendrininkų grupe, atvažiavę automobiliu „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į kuro talpyklas prisipylė 130,02 l DK kuro, 1 l, kaina 1,82 Eur, bendros 236,64 Eur vertės, 48,17 l, 95 benzino, 1 l kaina 1,88 Eur, bendros 90,56 Eur vertės ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėję, taip pagrobdami 327,20 Eur vertės UAB „Viada Lt“ priklausantį turtą.
1.5. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 4 d., apie 20.00 val., Kuodaičių k., Šilalės r., UAB „Kvistija“ degalinėje, jis, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bendrininkų grupe, atvažiavę automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), į automobilio kuro baką ir plastikinę talpyklą prisipylė 130,24 l DK kuro, 1 l, kaina 1,82 Eur, bendros 238,21 Eur vertės ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėję, taip pagrobdami 238,21 Eur vertės UAB „Kvistija“ priklausantį turtą.
1.6. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 5 d., apie 13.41 val., H. Manto g. 96, Klaipėdos m., „Circle K Lietuva, Circle K Miškas“ degalinėje jis, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bendrininkų grupe, atvažiavę automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), į kuro talpyklas prisipylė 151,32 l D Miles kuro, 1 l, kaina 1,96 Eur, bendros 297,80 Eur vertės ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėję, taip pagrobdami 297,80 Eur vertės UAB „Kvistija“ priklausantį turtą.
1.7. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 6 d., apie 12.20 val., Priestočio g.28, Klaipėdos m., „Viada Lt“ degalinėje, jis veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bendrininkų grupe, atvažiavę automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), į kuro talpyklas prisipylė 80,020 l DK kuro, 1 l, kaina 1,94 Eur, bendros 155,96 Eur vertės ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėję, taip pagrobdami 155,96 Eur vertės UAB „Viada Lt“ priklausantį turtą.
1.8. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 6 d., apie 13.15 val., Minijos g. 44, Klaipėdos m., AB „Orlen Baltics Retail“ degalinėje jis, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bendrininkų grupe, atvažiavę automobiliu „Audi A4“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į kuro talpyklas prisipylė 108,25 l DK kuro, 1 l, kaina 1,83 Eur, bendros 199,07 Eur vertės ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėję, taip pagrobdami 199,07 Eur vertės AB „Orlen Baltics Retail“ priklausantį turtą.
1.9. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 6 d., apie 23.16 val., Savanorių pr. 119 A., Vilniaus m., iš UAB „Circle K Lietuva, Circle K Vilkpėdė II“ degalinėje jis, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bendrininkų grupe, atvažiavę automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), į kuro talpyklas prisipylė 81,36 l 95 Miles Plus kuro, 1 l, kaina 2,138 Eur, bendros 173,95 Eur vertės ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėję, taip pagrobdami 173,95 Eur vertės UAB „Circle K Lietuva, Circle K Vilkpėdė II“ priklausantį turtą.
1.10. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 8 d., apie 11.52 val., Vilniaus pl. 1A., Klaipėdos m., iš UAB „Circle K Lietuva, Circle K Žiedas“ degalinėje, jis, atvažiavęs automobiliu „Renault Espace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į automobilio kuro baką prisipylė 84,91 l D Miles kuro, 1 l, kaina 1,949 Eur, bendros 165,49 Eur vertės ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėjęs, taip pagrobdamas 165,49 Eur vertės UAB „Circle K Lietuva, Circle K Žiedas“ priklausantį turtą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliantas skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį – sušvelninti nuosprendžiu skirtą bausmę – neskirti laisvės atėmimo bausmės arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
2.1. Mano, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato ir baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo bausmes. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismas neįvertino aplinkybių, jog jis yra pirmą kartą teisiamas, prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir gailėjosi, o vagystes padarė, nes reikėjo pasirūpinti savo dukra, dėl kurios sveikatos būklės šeimoje susiklostė sunki finansinė situacija. Taip pat teismas nevertino MB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktos pažymos, kurioje buvo nurodyta, kad jeigu jam bus skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, įmonė priims jį dirbti. Taigi dirbdamas gautų pajamų šeimos poreikiams, sumokėtų nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Nurodo, kad turi gyvenamąją vietą t. y. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pas savo giminaičius. Jeigu pradėtų dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, gyventų arčiau savo darbovietės. Taigi teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybę, į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą ir dėl to labai gailisi.
2.2. Teismas nepagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Be to, BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. Pažymi, jog anksčiau buvo dirbantis asmuo ir nėra pavojingas visuomenei, o nusikaltimus padarė dėl sunkios finansinės padėties ir sunkios dukros sveikatos būklės. Teigia, jog labai nori pradėti kurti savo gyvenimą, įdėti tam maksimaliai pastangų, todėl bausmės tikslus būtų galima pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Atsiliepimas
3. Prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka.
3.1. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad teismas, skirdamas bausmę, nevertino visų įrodymų, t. y. jog jis teisiamas pirmą kartą, jog pripažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir gailėjosi, jog nusikalstamas veikas padarė rūpindamasis savo dukros sveikata ir susiklosčius sunkiai finansinei situacijai. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. pats teisme nurodė, kad turėjo planą tokiu būdu veikti kartu su A. S., kad galėtų gauti lėšų sergančio vaiko gydymui, savo pragyvenimui ir kt. Tačiau jokių tai patvirtinančių, neginčijamų dokumentų nepateikė. Teismas teisingai įvertino, kad R. B. nusikalstami veiksmai buvo būtent atviras svetimo turto pagrobimas: 2022 m. birželio 4 d. kuro pagrobimo iš UAB „Kvistija“ atveju ir 2022 m. birželio 6 d. kuro pagrobimo iš UAB „Orlen Baltic Retails“ degalinės atvejais kaltinamajam su bendrininke (A. S.) pilantis kurą, prie jo buvo priėjusios degalinių darbuotojos, reikalaujančios už jį sumokėti, ir jis, joms matant ir net bandant neleisti išvažiuoti, įlipo į automobilį, nurodė savo bendrininkei važiuoti ir išvažiavo nesumokėjęs, akivaizdžiai suprasdamas, kad pagrobė svetimą turtą ne slapta, o atvirai, t. y. matant turto savininkų darbuotojams. Taip pat dar keliais atvejais R. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta (A. S.), prieš pagrobdami kurą bendravo su degalinių darbuotojomis, klausė, ar galima jo piltis į bakus, tvirtino, kad sumokės ir pan., o iškart po to išvažiuodavo nesumokėję. Taigi R. B. neabejotinai suvokė, kad atvirai grobia svetimą turtą, o jo teismo posėdžių metu išsakytas paaiškinimas, kad apie nieką nemąstė ir į tokias aplinkybes nekreipė dėmesio, vertinamas kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, kuri paneigta byloje surinktais įrodymais. Tai įrodo, kad nebuvo jokio R. B. būtinumo gauti lėšų sergančio vaiko gydymui ar savo pragyvenimui.
3.2. Atsižvelgdamas į visus surinktus įrodymus, teismas teisingai įvertino, kad R. B. anksčiau nebuvo teistas, tačiau iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad tuo laikotarpiu jis sistemingai užsiėmė svetimo turto grobimu tokiu pat būdu. R. B. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors kaltinamasis nurodė, kad nusikalto rūpindamasis savo dukterimi, Ukrainos žmonėmis ir kt., tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismas įvertino aplinkybes, jog R. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, yra deklaravęs ją užsienyje, be to, jis buvo pasislėpęs nuo teismo po kaltinamojo akto įteikimo. Visa tai rodo, kad paskyrus jam su laisvės atėmimo nesusijusią bausmę, bus neįmanoma ją įvykdyti. Dėl šių priežasčių teismas, už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas pagrįstai skyrė bausmę atlikti realiai, nes nebuvo jokio pakankamo pagrindo manyti, kad jos tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. teismas teisingai skyrė bausmę. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, todėl R. B. skundas turi būti atmestas, o nuosprendis paliktas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, todėl prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pritaria apylinkės teismo R. B. parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui. Bausmės individualizavimo taisyklių, priešingai nei mano apeliantas, apylinkės teismas laikėsi tinkamai. Taip pat nenustatytas pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
5. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
6. R. B. už tęstinio apysunkio nusikaltimo nuosavybei, susidedančio net iš 10 epizodų, padarymą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė savo dydžiu neviršija BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto tokios rūšies bausmės vidurkio. Teisėjų kolegija pastebi, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas“, be kita ko, pakeista BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija ir nustatyta, kad už šį nusikaltimą baudžiama – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, iki tol galiojusi BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija, numačiusi baudos, arešto arba laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes, sušvelnėjo, tačiau toks nusikaltimas išliko apysunkiu, kadangi normos sankcijoje nustatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsni 4 dalis).
7. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę, skirta R. B. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką pagrįstai įskaitytas R. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad R. B. padarė tęstinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, susidedantį iš dešimties epizodų, kad jo veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinanti – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog R. B. anksčiau nebuvo teistas, tačiau inkriminuotų veikų padarymo laikotarpiu, sistemingai užsiėmė svetimo turto grobimu tokiu būdu ir tai patvirtina administracinių nusižengimų registro duomenys. Be to, teismas, priešingai nei teigia apeliantas, vertino ir pastarojo akcentuojamą aplinkybę, jog neva vagystes įvykdė dėl sunkios finansinės padėties, norėdamas pasirūpinti sergančia savo dukra. Teismas teisingai įvertino, jog nors R. B. nurodė, kad nusikalto rūpindamasis savo dukterimi, Ukrainos žmonėmis ir kt., tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, yra deklaravęs ją užsienyje, buvo pasislėpęs nuo teismo po kaltinamojo akto įteikimo. Visuma šių aplinkybių apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog R. B. skirtina būtent laisvės bausmė, nes nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Taigi, teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą R. B., pakankamai motyvavo tokį sprendimą, įvertino visumą aplinkybių, atskleidžiančių pastarojo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumą.
8. Teisėjų kolegija, papildydama apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus, pažymi, jog apeliantas būdamas laisvėje, žinodamas apie jo deklaruojamą neva sunkią šeimos finansinę padėtį bei dukros sveikatos būklę, nedirbo, o vykdė vagystes iš degalinių. Be to, kartu su bendrininke atvirai grobdamas kurą iš degalinių, R. B., kaip teisingai pastebi atsiliepime prokuratūra, neabejotinai tai suvokė bei teismo posėdyje nurodė, kad turėjo planą tokiu būdu veikti neapibrėžtą laikotarpį ir iš anksto neapsibrėžtą kiekį kartų. Todėl R. B. apylinkės teismas pagrįstai parinko ir skyrė būtent laisvės atėmimo bausmę. Už 10 epizodų kvalifikuotą vagystę R. B. nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, tikrai nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir dar labiau švelninti skirtą bausmę apeliantui pagrindo neturi.
9. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti tuo, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
10. Šiame kontekste pažymėtina, kad turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – apeliantas be kvalifikuotų vagysčių darė ir smulkias vagystes, be to, slapstėsi nuo tyrėjų po kaltinamojo akto jam įteikimo, o visa tai rodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus bei siekį išvengti atsakomybės. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiam nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai betaikė R. B. BK 75 straipsnio nuostatų ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Apelianto deklaruojami geri norai laisvėje likus dirbti, sumokėti priteistas žalos atlyginimo sumas, nebenusikalsti, rūpintis šeima, dukra, savaime nepaneigia jo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo ir kartu neleidžia patikėti, jog jo asmenybė laisvėje pasikeis.
12. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
13. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Paskirtoji apeliantui laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Todėl pakeisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apelianto neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nepasikeis. Apelianto skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.