Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. V. (V. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nevartoti alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilės girtumas), konflikto su sugyventine B. S. metu, kambaryje, savo rankine sudavė nukentėjusiajai B. S. į veido dešinės pusės žandą, taip jį prakirsdamas, po to rankos delnu sudavė jai į veido dešinės pusės žandą, dėl ko ji nukrito ant lovos, po to užlipo ant jos ir viena ranka smaugdamas kaklą, kitos rankos delnu sudavė ne mažiau penkių smūgių į veido sritį, po ko išėjo iš kambario, o po 10 min. grįžęs, abiem rankomis sudavė ne mažiau trijų smūgių per veidą iš abiejų pusių ir su delnu sudavė vieną kartą į kaktą, taip padarydamas nukentėjusiajai B. S. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir 2017 m. rugsėjo 19 d. vykusios apklausos metu parodė, kad maždaug prieš 10 metų jis gydėsi Naujoje Vilnioje nuo alkoholinės priklausomybės. Su B. S. gyvena kartu apie 4-5 metus, prieš tai buvo susituokę, išsiskyrė 2000 metais, apie 10-12 metų negyveno kartu, o maždaug prieš 4-5 metus vėl pradėjo gyventi kartu, bet nesituokę. Turi bendrą sūnų, kuriam 20 metų. Sūnus gyvena kartu su jais. Su žmona veda bendrą ūkį. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju. 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 18.00 grįžo iš reiso namo, adresu (duomenys neskelbtini). B. S. namie buvo viena, sūnaus nebuvo. Kadangi po reiso jis buvo labai pavargęs, beveik parą nemiegojo ir blogai jautėsi, nes peršalo, suvalgė medaus ir išgėrė 200 gramų degtinės (buvo nupirkęs 2 buteliukus po 200 gramų, vieną išgėrė, kitas liko). Matyt, kadangi buvo labai pavargęs, atsijungė, nes toliau nieko neprisimena. Neprisimena nei to, kad tarp jo ir žmonos būtų buvęs koks konfliktas, nei to, kad prieš ją smurtavo. Prisimena jau tik momentą, kai į butą užėjo policijos pareigūnės. Nežino, ar buvo užmigęs, ar praradęs sąmonę, ar tiesiog atsijungė dėl nuovargio ir išgerto alkoholio, bet neatsimena, kad būtų mušęs savo sugyventinę. Kai atsigavo, pamatė, kad ant B. S. dešinio skruosto yra įdrėskimas, paklausė jos, kas atsitiko, ji atsakė, kad neapsimetinėtų, jog neprisimena. Pareigūnai jį išvežė į komisariatą. Nors nieko neprisimena, bet savo kaltę pripažįsta, nemano, kad B. jį apkalba, tą dieną su ja nesipyko, ruošėsi kartu vakarieniauti. Matyt išgertas alkoholis jį pakirto ir būdamas tokios būsenos ją sumušė. Anksčiau jau buvo teistas už sūnaus sumušimą, sūnus jį apvogė, dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jį sumušė. Už šį nusikaltimą jam yra paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, jis lankosi probacijos skyriuje, alkoholio nevartoja, bet vakar išgėrė. 2018 m. sausio 12 d. vykusios apklausos metu kaltinamasis V. V. parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. smurtavo prieš savo sugyventinę - B. S. Pripažįsta, kad konflikto metu sudavė jai su rankine per veidą, taip sužalodamas ją, taip pat pripažįsta, kad sudavė jai rankos delnu per veidą ir smaugė ją, ir smaugdamas sudavė smūgius per veidą. Norėdamas nurimti, išėjo į kitą kambarį, bet B. S. tęsė žodinį konfliktą, kažką jam priekaištavo, todėl, būdamas girtas, nesusilaikė ir vėl grįžo į kambarį, kur dar sudavė rankomis jai kelis smūgius per veidą ir galvą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. B. S. po įvykio atsiprašė. Šiuo metu gyvena atskirai, išsiskyrė, nuomoja butą (b. l. 45, 50).

Nukentėjusioji B. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 18 d. vykusios apklausos metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 16.00 val. jos sugyventinis V. V. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir pradėjo vartoti degtinę, kurios išgėręs ir apsvaigęs atėjo į kambarį, pradėjo kelti konfliktą, o tiksliau vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, ji jam atsakė tuo pačiu ir jis paėmęs savo rankinę ir užsimojęs, trenkė jai dešinį žandą, jį prakirto. Tuomet dešinės rankos delnu trenkė jai į dešinį žandą, dėl ko ji nukrito ant lovos. Po to jis užlipo ant gulinčios ir viena ranka ją smaugė, o kita ranka trankė jai per veidą, sudavė ne mažiau penkių smūgių. Išėjęs iš kambario vėl gėrė virtuvėje ir maždaug po 10 minučių grįžęs, rankos delnu trenkė jai į kairės pusės mentę, dėl ko ji pasilenkė į priekį ir sudavė jai į pakaušį. Šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Policiją kvietė sūnus S. V., kuriam apie įvykį ji pranešė SMS žinute. 2017 m. rugsėjo 20 d. vykusios apklausos metu nukentėjusioji B. S. parodė, kad konfliktas su sugyventiniu 2017 m. rugsėjo 18 d. prasidėjo dėl to, kad kai jis grįžo iš reiso namo, ji jam pasakė, kad reikia sumokėti už butą. Jis jau atėjęs į butą buvo išgėręs, atsinešė su savimi 3 buteliukus degtinės 0,2 l talpos. Juos visus išgėrė. Jis dažnai vartoja alkoholį, dėl to ne kartą yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, kai išgeria, tai jam prasideda „arkliai“, jis tampa agresyvus ir nevaldomas. Kai ji pasakė, kad reikia mokėti už butą, jis jai pasakė, kad nieko jai neduos. Nenorėdama su juo pyktis, išėjo iš virtuvės į kambarį, jis po 2-3 minučių atėjo iš paskos, rankose jis laikė savo rankinę ir nieko nesakęs užsimojo ir trenkė rankine jai į dešinės pusės veido žandą. Kadangi ant rankinės buvo didelė metalinė sagtis - ja prakirto jai žandą, pradėjo bėgti kraujas. Tada jis iškart numetė ant grindų rankinę ir sudavė jai dešinės rankos delnu į kairės pusės galvos plaukuotąją dalį. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos, kai jis jai sudavė į galvą, pasilenkė į priekį. Tada jis dešine ranka trenkė jai į kairįjį petį, dėl ko ji atsilenkė ir krito ant lovos. Tada jis užlipo ant jos, atsisėdo jai ant pilvo ir viena ranka laikydamas ją už kaklo (su kuria neprisimena), o kitos rankos delnu mušė ją per veidą - mušė į veido abi puses. Kadangi jai bėgo iš rando kraujas - jis išsitepė rankas, tada atsikėlė ir pasakė, kad eis į vonią, nusiplaus rankas, o grįžęs ją nuves į vonią ir paskandins. Kadangi ji labai išsigando ir bijojo skambinti į policiją, nes jis būtų išgirdęs pokalbį, kol jis buvo vonioje, parašė sūnui 2 SMS žinutes su tekstu „kviesk policiją“. Kadangi tai jau ne pirmas atvejis, kai vyras smurtauja, sūnus iškart suprato ir iškvietė policiją. Kol vyras buvo vonioje, jis matyt pamiršo, kad žadėjo ją paskandinti, išėjo iš vonios ir nuėjo į virtuvę, ji girdėjo, kad jis ten vėl gėrė degtinę. Kol sėdėjo virtuvėje, jis skambino savo draugams, su jais kalbėjosi. Tai truko maždaug 10-15 minučių. Tada jis vėl atėjo iš virtuvės į kambarį ir paklausė „ką, dar mažai gavai? Imk dar“ ir vėl pradėjo mušti - ne mažiau trijų kartų abiem rankomis sudavė jai per veidą iš abiejų pusių ir vieną kartą pastūmė su delnu į kaktą. Pradėjo rėkti, įžeidinėti, kalbėjo visokias nesąmones, nuėjo į virtuvę, o tada jau atvažiavo policijos pareigūnai. Prie pareigūnų jis pasakė, kad jos nemušė. Pirmos apklausos metu papasakojo galbūt šiek tiek kitaip, nes buvo labai susijaudinusi, bet šios apklausos metu papasakojo viską smulkiai taip, kaip buvo (b. l. 1, 21).

Liudytoja policijos pareigūnė V. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., dirbdama kartu su Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyr. tyrėja R. N., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjo tėvas konfliktuoja su jo motina. Atvykus minėtu adresu, jas pasitiko B. S., kuri buvo susijaudinusi, apsiverkusi, jos žandas buvo kruvinas, ji prie dešinio žando laikė servetėles. Moteris paaiškino, kad grįžęs iš reiso jos sugyventinis V. V. išgėrė degtinės ir jam prasidėjo alkoholinė psichozė. Jos metu vyras su rankine sudavė B. S. per veidą ir praskėlė žandą, po to jis sudavė jai rankomis per veidą ir galvą ir pargriovęs ant lovos, viena ranka smaugdamas, kita ranka mušė. V. V. elgėsi ramiai, kalbėjo adekvačiai, jautėsi alkoholio kvapas. Jos iškvietė pastiprinimą, kad V. V. pristatytų į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, o kai atvažiavo ekipažas V1932, vyras pradėjo šaukti, elgtis įžūliai, sakė B. S., kad jis vis tiek grįš, o ji pasigailės dėl to, kad iškvietė policiją. Jis kažką vis sau burbėjo, o moteris išsigandusi sėdėjo kambaryje. V. V. ekipažas V1932 pristatė į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, o įvykio įforminimui buvo iškviestas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato NVRS darbuotojas. Moteris paaiškino, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai V. V. smurtauja prieš ją, dėl ankstesnių įvykių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 23).

Liudytoja policijos pareigūnė V. V. savo 2017 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13).

Liudytojas S. V. pasinaudodamas teise neduoti parodymų, apie įvykį liudyti atsisakė (b. l. 26).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 19.08 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo V. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo neblaivus tėvas konfliktuoja su motina, mušasi (b. l. 11).

Iš 2017 m. spalio 6 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad perklausius garso įrašą, surašyta jo stenogramą, kurioje nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., 19 val. 6 min. 26 sek. gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjas S. V. kviečia policijos pareigūnus atvykti, adresu (duomenys neskelbtini), nes „girtas tėvas su kaimynais kažką, muštynės...“. Jis ne namuose, skambino motina (b. l. 32).

Iš 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, be kita ko, matyti, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu apžiūrėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys, kuriame yra dvigulė lova, ant jos krašto guli vyriška, juodos spalvos odinė rankinė (b. l. 1-4).

Iš Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. G 3076/2017 (01) matyti, kad B. S. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. rugsėjo 18 d. B. S. nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. B. S. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimuose, požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio daikto (daiktų) formą (formas), dydį (dydžius), neužsifiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti ir apie tikslesnį žalojusių įrankių skaičių. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., 20.10 val. V. V. nustatytas 1,77 promilės girtumas (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

V. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. rugsėjo 18 d., grįžo iš reiso namo, adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė degtinės. Kaltinamojo teigimu, namuose tuo metu buvo jo sugyventinė B. S., su kuria jis sukonfliktavo, konflikto metu sudavė jai su rankine per veidą, taip ją sužalodamas, taip pat sudavė rankos delnu per veidą ir ją smaugė, smaugdamas sudavė smūgius per veidą. Kaltinamojo teigimu, po šių smūgių jis išėjo į kitą kambarį, bet sugyventinė B. S. tęsė žodinį konfliktą, todėl jis, būdamas girtas, grįžo į kambarį ir sudavė jai rankomis kelis smūgius per veidą ir galvą (b. l. 45, 50). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios B. S. duoti parodymai bei kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji B. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 16.00 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti degtinę, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis paėmė savo rankinę ir užsimojęs trenkė jai į dešinį žandą bei jį prakirto. Nukentėjusiosios teigimu, po to jos sugyventinis V. V. rankos delnu trenkė jai į dešinį žandą, dėl ko ji nukrito ant lovos, po to jis užlipo ant jos ir viena ranka smaugė, o kita ranka ne mažiau kaip penkis kartus trenkė jai per veidą. Po to jis išėjo į kitą kambarį, tačiau po maždaug 10 minučių grįžo ir abiem rankomis ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai per veidą iš abiejų pusių ir vieną kartą pastūmė su delnu į kaktą. Nukentėjusiosios B. S. teigimu, tuo metu, kai jos sugyventinis trumpam buvo išėjęs iš kambario, ji parašė sūnui dvi SMS žinutes su tekstu „kviesk policiją“, o kadangi tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja, sūnus iš karto suprato ir iškvietė policiją (b. l. 1, 21). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė V. V. patvirtino nukentėjusiosios B. S. parodymus apie tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas dėl smurto, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, ši liudytoja patvirtino, jog atvykus pagal iškvietimą minėtu adresu, pareigūnus pasitiko B. S., kuri buvo susijaudinusi, verkė, jos žandas buvo kruvinas. Liudytojos V. V. teigimu, B. S. paaiškino, kad grįžęs iš reiso jos sugyventinis V. V. išgėrė degtinės ir jam prasidėjo alkoholinė psichozė, kurios metu jis su rankine sudavė jai per veidą ir praskėlė žandą, po to sudavė jai rankomis per veidą ir galvą ir pargriovęs ant lovos, viena ranka smaugdamas, kita ranka mušė. V. V. sklido alkoholio kvapas (b. l. 23). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnė V. V. nurodė ir savo 2017 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 13). Be to, tokius nukentėjusiosios B. S. ir liudytojos V. V. parodymus patvirtina ir policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 19.08 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo V. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo neblaivus tėvas konfliktuoja su motina, mušasi (b. l. 11); taip pat 2017 m. spalio 6 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo duomenys (b. l. 32); įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys apie ant lovos gulinčią vyrišką juodos spalvos odinę rankinę (b. l. 1-4). Aplinkybę, jog nukentėjusiajai 2017 m. rugsėjo 18 d. vykusio įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. G 3076/2017 (01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad B. S. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. rugsėjo 18 d.; sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29). Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, kad įvykio metu kaltinamasis V. V. buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., 20.10 val. V. V. nustatytas 1,77 promilės girtumas (b. l. 34).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad V. V. 2017 m. rugsėjo 18 d. prieš nukentėjusiąją B. S. panaudojo fizinį smurtą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, turi bendrą sūnų. Kadangi V. V. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į Bendrajame pagalbos centre gautą pranešimo apie smurtą laiką, taip pat į nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad Bendrajam pagalbos centrui apie smurtaujantį sugyventinį pranešė jos sūnus, kuriam ji po pirmųjų smurto veiksmų parašė SMS žinutę prašydama kviesti policiją, teismas tikslina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos laiką nurodydamas, kad V. V. smurtavo prieš nukentėjusiąją 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 19 val.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 102).

Nukentėjusiajai B. S. bei kaltinamojo V. V. gynėjui buvo išsiųsti pranešimai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 104, 105), prašymų bei skundų negauta.

Dėl V. V. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – V. V. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. V. – yra vidutinio amžiaus, išsituokęs, dirbantis, teistas vieną kartą už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 86-87, 88-92), baustas administracine tvarka (b. l. 98-99), konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. (diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas) (b. l. 76), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 77), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 11 kartų, paskutinį kartą nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. (b. l. 78), 2017 m. lapkričio 3 d. Specialisto išvados Nr. 89TPK-568/2017 duomenimis skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 82). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi tokio pobūdžio nusikalstamą veiką V. V. padarė nebe pirmą kartą, jo smurtinis elgesys kartojasi ir nėra atsitiktinis. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l68) - paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi V. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios B. S. (b. l. 60-62), nustatant trijų mėnesių terminą (nuo 2017 m. rugsėjo 20 d.), toliau jį tęsiama nebuvo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į V. V. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., 20.07 val. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., 16.12 val. (b. l. 39-70), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. (V. V.) paskirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. V. (V. V.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu aštuonis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. V. (V. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.