- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 1S-2296-579/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015-11-09 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2006-09-18 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-30 nutartimi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine 15 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2019-11-08).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-11-09 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam G. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. K. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2015-11-09 nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo motyvai, jog jis yra nuteistas už kelias veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ir kad jo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra neadekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, nepagrįsti. 2014-10-01 teismas nutartyje Nr. T-788-359/2014 nutarė, kad tik padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas ir likusios atlikti bausmės trukmė negali būti lemiamu veiksniu netaikyti lygtinio paleidimo; Vilniaus apygardos teismo 2012-04-10 nutartyje dėl I. A. lygtinio paleidimo taip pat nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas negali būti motyvu netaikyti lygtinio paleidimo. Dėl skundžiamoje nutartyje akcentuojamo teisingumo principo įgyvenimo nuteistasis pažymi, kad taikant lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos, taigi ir toliau įgyvendinami bausmės tikslai ir teisingumo principas. Skunde taip pat pažymėta, jog teismas, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nusikalstama veika padaryta su bendrininkais, neatkreipė dėmesio į tai, jog nuteistajam taikytinas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, kas sumažina jo pavojingumą visuomenei, be to, jis jau seniai nebendrauja su bendrininku. Aptarti teismo motyvai subjektyvūs, dėl tokios ydingos praktikos nuo 2015-09-01 pasikeitė BVK 157 straipsnio nuostatos, vietoj nebaigtinio motyvų sąrašo įtvirtinant baigtinį ir objektyvų sąrašą. Nuteistojo nuomone, teismas viršijo savo kompetenciją, nurodydamas, kad Komisija nepakankamai pagrindė savo nutarimą ir kad svarbu ne tik atsižvelgti į tai, jog nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir į visuomenės interesą bei teisingumo principą.
Skunde nuteistasis pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo nustatytos tvarkos pažeidimus, neįvertinęs, kad jie padaryti dar iki jo nuteisimo (areštinėje ir tardymo izoliatoriuje), kad jam buvo paskirtos pačios švelniausios nuobaudos rūšys (papeikimas) ir kad tuo pat metu jis buvo ir skatintas, o atvykęs į pataisos įstaigą elgėsi nepriekaištingai ir režimo reikalavimų nepažeidė (buvo 36 kartus paskatintas). Nuteistojo skunde nesutinkama ir su nutarties motyvais dėl jo kriminogeninių veiksnių vertinimo, kadangi, nuteistojo nuomone, šie veiksniai nurodomi tik tam, kad būtų galima nustatyti tinkamas probacijos sąlygas. Pirmas kriminogeninis veiksnys yra ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai. Kaip minėta, skundo autorius jau daugiau nei dešimt metų nėra pažeidęs nustatytos tvarkos ir minėta rizika bus sumažinta jį paleidus lygtinai intensyvios priežiūros sąlygomis. Antras kriminogeninis veiksnys yra lėšų tvarkymas ir pajamos. Komisija nurodo, kad nors nuteistojo skolos yra didelės, tačiau įveikiamos. Jam priteistą civilinį ieškinį nuteistasis moka iš gaunamos algos, o lygtinis paleidimas net pagerintų civilinio ieškinio atlyginimą, nes pagal pateiktą pažymą jis turės realią galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinis teismo nurodytas kriminogeninis veiksnys yra mąstymas ir elgesys. Komisija savo nutartyje nurodo, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys pasikeitęs į gerąją pusę. Jis lankė įvairius kursus ir seminarus (kursų ir seminarų baigimo diplomai pridėti prie asmens bylos), kurie padėjo jam pakeisti savo mąstymą ir elgesį. Galiausiai, siekiant sumažinti šio kriminogeninio veiksnio riziką, teismas gali skirti apribojimus.
Teismas savo nutartyje nurodo, kad Komisija nepakankamai pagrindė savo nutarimą, tačiau tokiu atveju teismas turėjo grąžinti bylą atgal Komisijai, nurodyti jos darbo trūkumus ir įpareigoti iš naujo persvarstyti bylą, ištaisyti netikslumus. Nuteistojo nuomone, Komisija pagrindė savo nutarimą tinkamai ir pagal dabartinius įstatymus. Skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jis atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytus punktus (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), o tai reiškia, kad yra objektyvus, įstatymo nustatytas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. K. skundas atmestinas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad G. K. nusikalstamo elgesio rizika žema (11 balų), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, visa tai turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – po paskirtų drausminių nuobaudų G. K. buvo daug kartų paskatintas, mokėsi, dirba, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys. Kaip nepagrįsti atmetami G. K. skunde nurodomi motyvai, kad nuteistiesiems kriminogeniniai veiksniai yra nustatomi tik dėl tinkamų probacijos sąlygų parinkimo. Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkto nuostatų matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Taigi kriminogeniniai veiksniai yra neatsiejami nuo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčių vertinimo.
Tačiau nagrinėjamu atveju ne tai yra svarbiausia. Nuteistojo skundo argumentai ir teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad G. K. bausmės atlikimo metu yra charakterizuojamas teigiamai. Tačiau, kaip matyti iš 2006 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio ir iki nusikalstamų veikų padarymo skundo autorius buvo charakterizuojamas teigiamai, turėjo šeimą, dirbo. Vis dėl to tai jam nesukliudė įvykdyti visą eilę sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – laikyti šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų ir sprogmenų, iš anksto pasiruošus ir suplanavus padaryti asmeniui sunkų sveikatos sutrikdymą bei nužudyti kitą asmenį. Todėl vien tai, kad bausmės atlikimo metu G. K. elgėsi tinkamai, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema, dar nesudaro pagrindo manyti, kad skundo autorius jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje visiškai nėra analizuotas ir atskleistas G. K. požiūris į padarytus nusikaltimus, už kuriuos jis atlieka bausmę (teisme kaltės nepripažino, nesigailėjo dėl to, ką padarė), taip pat nevertinta, kokios priežastys lėmė, kad iš esmės teigiamai charakterizuojamas asmuo pavojingai kėsinosi į tai kas žmogui yra brangiausia – gyvybę, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, sprogmenų. Nei Socialinio tyrimo išvadoje, nei Komisijos nutarime nėra nurodyta, kas lėmė tokių antivisuomeninių nuteistojo nuostatų susiformavimą ir ar šios nuostatos tikrai yra pasikeitusios. Pažymėtina ir tai, kad Komisija nuarime dėl lygtinio paleidimo taikymo G. K. kaip teigiamai skundo autorių charakterizuojančią aplinkybę nurodo ir tai, kad jis suvokia darbą kaip privalumą, iš gaunamo atlyginimo moka priteistą civilinį ieškinį. Tačiau neįvertinta, kad dirbti nuteistasis pradėjo tik 2015-06-05, tai yra tik prieš Komisijai nagrinėjant G. K. prašymą jį lygtinai paleisti, be to tik 0,25 etato. Taigi tokia išvada padaryta nepagrįstai, o toks skundo autoriaus įsidarbinimas teismo nuomone, buvo daugiau paskatintas noro Komisijai parodyti save iš teigiamos pusės, o ne siekis keistis bei palengvinti (atlyginant žalą) savo padarytų nusikaltimų pasekmes.
Dėl šių priežasčių aukštesnysis teismas neturi galimybės daryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga, mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikai, yra pakankama, kad skundo autorius, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015-09-07 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo G. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.