- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- T-2889-548/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27755-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- J. J.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas 5 kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką mažinantys veiksniai.
J. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį skirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir jam paskirta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 9 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 9 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam J. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. J. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tačiau nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, penkis kartus skatintas, atvykęs į įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2023 m. sausio 30 d. dirbo tvarkinio pareigose, teigė, kad darbas jam ne itin patinka, tačiau darbo naudą supranta, buvo pakankamai motyvuotas. Nuo 2023 m. liepos 26 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pagalbinio darbininko pareigose. 2023 m. liepos 12 d. perkeltas bausmę tęsti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis neturi lygtinio paleidimo atveju galimybės įsidarbinti patvirtinančių dokumentų. 2023 m. balandžio 14 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno patvirtintas nuteistojo žmonos sutikimas, kuriuo patvirtinama, kad alimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis galės gyventi pasirinktu adresu, pats nuteistasis ketina gyventi su žmona, jos tėvams priklausančiame būste adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuteistasis nurodė, kad palaiko ryšius su broliais, taip pat palaiko santykius su savo sūnumis, nuteistasis šiuos santykius apibūdina kaip itin jam svarbius, šiuo metu asmuo yra sudaręs naują santuoką, teigia, kad šie santykiai pozityvūs, palaikantys, su žmona bendrauja skambučių pagalba, pasimatymų metu. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, J. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors J. J. penkis kartus skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors nepažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimų, vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Nors nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. patvirtino galimybę gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu; neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo bei sukeltų pasekmių vertinimas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, problemiški santykiai su partnere, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas atsparumas stresui, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek J. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas įvertina ir tai, kad J. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusio su seksualiniu prievartavimu bei už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis anksčiau teistas. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis susiduria su finansiniais sunkumais, kuriuos stengiasi spręsti gaudamas nuolatines darbines pajamas. Taigi, J. J. nusikalstamos veikos nėra susijusios su siekiu pasipelnyti, asmens turimi įsiskolinimai nėra maži, tačiau turint nuolatinį pajamų šaltinį ir gebant adekvačiai paskirstyti gaunamas lėšas jie yra įveikiami.
Nuteistasis nurodo, jog nepalaiko ryšių su kriminalinį elgesį palaikančiais asmenimis. Nusikalstamos veikos įvykdytos veikiant vienam. Laisvalaikį jis nuolat leisdavo bei bendravo su neigiamai charakterizuojamais, asocialų gyvenimo būdą pasirinkusiais asmenimis, tarp jų ir buvusi sugyventinė, prieš kurią smurtavo. Didžiausią įtaką nusikalstamų veikų įvykdymui prisidėjo jo prosocialaus elgesio raiška laisvėje. J. J. yra lengvai pasiduodantis asocialioms gyvenimo normoms, kitų asmenų įtakai, bendravimas su kitais asmenimis reikšmingai įtakojo jo gyvenimo būdą bei tam tikrus pasirinkimus, t.y. užmezgus santykius su sugyventine ir ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, rinktis asocialius laisvalaikio praleidimo būdus, elgtis delinkventiškai. Pats nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, nurodo, kad laisvėje turi draugų, su kuriais bendrauja, kad palaiko ryšius su artimaisiais, iš naujo vedė, laisvės atėmimo metu atsiribojo nuo ankstesnių konfliktiškų santykių, sprendė alkoholio vartojimo problemas, elgėsi pakankamai disciplinuotai. Nuteistasis geba vertinti savo asmenybę kritiškai, supranta, kad turi tam tikrų neigiamų savybių bei trūkumų, tačiau negeba jų aiškiai identifikuoti.
Vertinant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebimi geri nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai, palaiko akių kontaktą, atsako į jam užduodamus klausimus, elgiasi mandagiai. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, smurtavo prieš sugyventinės tėvą, kaip nurodo, nuteistasis aukos išsigando, nes jis buvo neblaivus, jam sudarė puolančio įspūdį. Nėra linkęs nuosekliai spręsti problemų, kartais renkasi vengimą arba į emocijas nukreiptą įveikos būdą, paveiktas emocijų, negeba adekvačiai vertinti situacijos ir numatyti galimų saugių sprendimo būdų. J. J. neigia įvykdęs išprievartavimą, kaip nurodo nuteistasis, išėjęs iš kazino jo draugas nusisamdė prostitutę, jis tik parodė viešbutį ir savo vardu išnuomojo kambarį. Teisės pažeidėjas geba atpažinti esmines problemines sritis, nurodo, jog buvo priklausomas nuo lošimų, tačiau palaikomas brolio, parašė prašymus neįleisti jo į lošimo namus, tai padėjo valdyti priklausomybę. Nuteistojo ateities tikslai yra nukreipti į atsiribojimą nuo ankstesnės socialinės aplinkos, turimų skolų padengimą, santykių su šeimos nariais puoselėjimą bei darbinę veiklą, teisės pažeidėjas yra pakankamai atviras naujai informacijai ir turi gebėjimą keisti savo požiūrį diskutuojant ar atsiradus naujų įrodymų. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, J. J. neatliktos bausmės dalis (1 metai 7 mėnesiai 16 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis J. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.