Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-279-569/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-03
Bylos Nr.
1-279-569/2012
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00077-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Kaltinamasis
V. M., A. P.
Nukentėjusysis
G. B., J. B.
Advokatai
Vanda Laukevičienė, Arūnas Koskus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-279-569/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00077-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.4. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 3 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,kaltinamiesiems V. M. ir A. P.,kaltinamųjų gynėjui – advokatui Arūnui Koskui,nukentėjusiesiems G. B., J. B.,nukentėjusiųjų atstovei – advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį,

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. ir A. P. buvo kaltinami tuo, kad 2011 m. gegužės 19 d., apie 12.30 val., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, V. M. suduodant nukentėjusiajai G. B. pagaliu į nugarą, tampant už sprando, o A. P. grasinant nukentėjusiajai G. B. ją bei jos vyrą J. B. pakasti, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. M. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, iš ryto, paprašė sūnaus A. P. išvežti jos nevaikštančią motiną S. B. į lauką. Sūnus, išvežęs močiutę į lauką, įėjo į vidų. V. M. priėjo prie tvoros pasisveikinti su kaimyne A. Š., o po to nuėjo ravėti daržo. Ravėdama išgirdo, kad ją kviečia prieiti prie vartų G. B.. Kai V. M. priėjo, G. B. ėmė jai priekaištauti, kodėl nenueina į kapines. V. M. atsakė, kad tai yra jos asmeninis reikalas ir nusisukusi norėjo nueiti. Tuomet G. B. pribėgo prie vartų ir ėmė veržtis į kiemą. Jos motina S. B., tai pamačiusi, pradėjo klykti ir ėmė kviesti A. G. B., įėjusi į kiemą, spjaudėsi, šaukė, kad čia viskas priklauso jai ir buvo labai įniršusi. Pamačiusi vežimėlyje sėdinčią V. M. motiną, pradėjo šaukti: „Ar tas „brudas“ dar „nesprogsta“, užmušti jį reikia“. G. B. dviratis pasiliko už vartų. Sūnus A. į kiemą išbėgo basas. A. suėmė G. B., pasakė, kad eitų namo, negąsdintų močiutės ir išstūmė G. B. pro vartus. G. B. už vartų dar kiek patriukšmavo, po to sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Tuo viskas ir baigėsi. Tiek ji, tiek jos motina S. B. ir sūnus jau yra įpratę prie tokio G. B. elgesio. Nesutarimai su G. B. prasidėjo tuomet, kai ji pardavė namą ir liepė jiems nusipirkti butą. Kai šiam reikalavimui nepakluso, santykiai visiškai pašlijo. G. B., važiuodama ar eidama pro šalį, spjaudo į jų kiemą, pamačiusi V. M. kviečia ją prie vartų, plūstasi ir užgaulioja. V. M., norėdama išvengti konfliktų, stengdavosi su G. B. nesusitikti ir nuo jos slėpdavosi. Tą kartą pasislėpti nepavyko, nes kieme buvo V. M. mama. Paskutinį kartą G. B. pas juos buvo apsilankiusi maždaug prieš 7 metus. Atėjusi paklausė mamos, ar ši dar „nesprogsta“ ir išėjo. Kai G. B. įniršta, ji pati nežino, ką daro. V. M., G. B. įsiveržus į kiemą, prie jos net nebuvo priėjusi, stovėjo atokiau. Kai sūnus stūmė G. B. iš kiemo, ji tik pasakė A., kad neužgautų G. B.. Pagalio V. M. neturėjo. Namuose laiko du palaidus šunis, jie laikomi ne apsaugai ir žmogui nėra pavojingi. G. B. tą žino ir tų šunų nebijo.

A. P. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad likus kelioms dienoms iki įvykio kieme išgirdo, kad jį kviečia prieiti prie vartų G. B.. Kai jis priėjo arčiau ir paklausė, ko jai reikia, G. B. paprašė pakviesti Vilę (M.). Jis pasakė, kad mamos nėra ir kad jai netrukdytų. Tuomet G. B. pasakė, kad jiems atkeršys. Po kelių dienų, rytą, nuvažiavo į autoservisą, ten paliko remontuoti automobilį ir grįžo namo. Būdamas namuose išgirdo šaukiant močiutę: „A., ateik“. Girdėjo dar kažkokios moters šauksmą. Išbėgęs į kiemą, pamatė kieme šaukiančią ir puolančią ant mamos G. B.. Ji buvo netoli vartų, bet jau įžengusi į kiemą. Pribėgęs, suėmė G. B. abiem rankomis ir išvedė pro vartus iš kiemo. Negrasino ją pakasti, jokių grasinančių žodžių G. B. neišsakė. Tik pasakė, kad ji važiuotų iš čia ir jiems netrukdytų. Į dviračio stipinus nespyrė, kadangi buvo basomis kojomis. Dviratį G. B. buvo pasistačiusi šalia dviračių tako, prie vartų dviračio iš viso nebuvo.

Nukentėjusioji G. B. teisme parodė, kad V. M. yra jos sesers S. B. dukra, o A. P. yra V. M. sūnus ir S. B. anūkas. Su S. B. santykiai yra blogi, paskutinį kartą ją buvo aplankiusi prieš 5-6 metus. Namą, kuriame gyvena S. B., V. M. ir A. P., pastatė G. B. tėvai ir jos brolis, o sklypą gavo G. B. vyras. Tas namas turėjo priklausyti ir G. B. broliui, tačiau po tėvų mirties S. B. brolį išvijo. Su V. M. santykiai iki įvykio buvo labai geri. 2011-05-19 apie 12.00-12.30 val. dviračiu važiavo į kapines pro kaltinamųjų namus. Kai grįžo atgal, V. M. stovėjo maždaug 3 metrų atstumu nuo savo kiemo vartų. Šalia jos buvo kažkokia moteris. Po įvykio A. Š. jai sakė, kad už nugaros V. M. laikė pagalį ir skudurą. Kai ji privažiavo prie V. M., moteris, su kuria kaltinamoji kalbėjo, nuėjo Vaidoto gatvės pusėn. G. B. pasakė V. M., kad ši namuose turinti daug gėlių ir negi jai gaila nunešti gėlių į kapines. Po tų žodžių V. M. supyko. G. B., pamačiusi, kad ši supyko, pasisuko važiuoti ir tuo metu pajautė, kaip kaltinamoji iš už nugaros sudavė jai į pečius ir sprando sritį 2-3 smūgius pagaliu, po to sugriebė ją už kaklo, prilenkė prie žemės ir nutempė į krūmus. Kai V. M. prilenkė ją prie žemės, G. B. dviratis nuvirto. Pagalio V. M. rankose G. B. nematė, tik pajautė, kad suduota buvo pagaliu. Tuomet S. B., kuri sėdėjo kieme, pradėjo šaukti, kad ateitų A.. Išbėgęs iš kiemo A. P. spyrė į dviratį tris kartus, pasakė, kad ji (G. B.) ir jos vyras J. B. žus ir abu bus užkasti bei norėjo suduoti jai į veidą, krūtinę ir į pilvą, bet V. M. jį sulaikė. S. B. taip pat šaukė: „A., ką tu darai“. G. B. į (duomenys neskelbtini) namo kiemą nebuvo įėjusi, nes matė kieme lakstančius keturis palaidus šunis. Atėjo A. Š. ir pasakė: „Giminės, ką jūs čia darote“. Kai A. P. pamatė ateinančią A. Š., įbėgo į kiemą. Vėliau A. Š. jai sakė, kad ateidama išgelbėjo G. B. gyvybę. A. Š. matė visą įvykį, tik nieko nepasakė, nes gyvena kaltinamųjų kaimynystėje ir jų bijo. Apie įvykį G. B. papasakojo savo kaimynei V. K., kurį pamatė ją grįžtančią namo. Paprašė kaimynės, kad ši perspėtų jos vyrą J. B., kad A. P. ateina jo užmušti. Įvykio metu patyrė didelį išgąstį ir sveikata labai pablogėjo. Iki įvykio kraujospūdis labai retai būdavo aukštas, o iš karto po įvykio ir praėjus kelioms dienoms po įvykio buvo aukštas kraujospūdis, tirpo kūnas, krėtė drebulys. Iki įvykio turėjo negalavimų, susijusių su širdies veikla, o kitomis ligomis, kurios nurodytos specialisto išvadoje, nesirgo. Šios ligos jai atsirado dėl išgąsčio, kurį patyrė įvykio metu. Greitosios medicinos pagalbos iš karto po įvykio nekvietė. Pas šeimos gydytoją kreipėsi gal po savaitės, o gal ir anksčiau. Greitąją medicinos pagalbą kvietė birželio mėnesį. Greitoji išvežė ją į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Į ligoninę ji nebuvo paguldyta, ją tik ištyrė, pastatė lašines ir išleido į namus.

Nukentėjusysis J. B. teisme parodė, kad 2011-05-19 pasiliko namuose, o žmona G. B. apie 11.00 val. išvažiavo dviračiu į kapines. Apie 13.00 val. atėjo kaimynė V. K. ir pasakė, kad jo žmona grįžo sumušta ir kad jis eitų slėptis, nes A. P. atvažiuoja jų užmušti. Kai žmona įėjo į butą, ji buvo išraudusi ir pasakė, kad grįžtančią iš kapinių ją užpuolė Vilė (M.). Žmona sakė, kad V. M. čiupo ją už plaukų, spyrė į dviratį. Jokių sužalojimų pas žmoną nebuvo matyti. Dėl ko įvyko konfliktas, žmonos nepaklausė. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, žmonai vaistus davė jis pats. Policijos nekvietė, nes sumušimų nebuvo matyti. Po to užregistravo žmoną pas šeimos gydytoją. Greitąją pagalbą iškvietė gal birželio 6 – 8 dienomis ir ji buvo iškviesta gal daugiau nei 2 kartus. Pas kaltinamuosius jis nėra buvęs jau maždaug 6 metus. Kad S. B. gautų slaugą, buvo laikinai priregistravęs A. P. savo bute. Kadangi reikėjo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, A. P. išregistravo ir šis pradėjo keršyti. Su V. M. žmona nebuvo susipykusi, jos susitikdavo ir pabendraudavo.

Liudytoja S. B. teisme parodė, kad 2011-05-19 sėdėjo kieme, o V. M. ravėjo darželį. Atvažiavo G. B., kuri, pamačiusi S. B., įėjo į kiemą, pradėjo šaukti, vadino ją „valkata“, klausė, ar ji dar „nesprogsta“, sakė, kad ją užmuš. Po to pasišaukė jos dukrą V. M. prie vartų. V. M. nuėjo su G. B. prie vartų ir ten kalbėjosi. Apie ką kalbėjosi prie vartų G. B. su V. M. ir ar garsiai jos ten kalbėjosi, nežino, neatkreipė dėmesio, nes tuo metu, kai G. B. pradėjo šaukti, kad ją užmuš, S. B. ėmė kviesti į pagalbą anūką A.. Anūką kvietė į pagalbą, nes bijojo G. B. grasinimų. Anksčiau G. B. yra ją ne vieną kartą sumušusi. Kai išėjo anūkas, jis liepė G. B. eiti namo ir negąsdinti S. B.. Matė, kad A. P., liepdamas G. B. išeiti, buvo paėmęs jai už pečių. Anūkas negrasino pakasti ar nužudyti G. B.. Paskui anūkas grįžo ir įnešė S. B. į kambarį. Jos santykiai su seserimi G. B. yra blogi, namas, kuriame gyvena ji (S. B.), jos dukra ir anūkas, G. B. nepriklauso.

Liudytoja A. Š. teisme parodė, kad 2011-05-19, apie pietus, laistė darže agurkus ir išgirdo, kad barasi G. B. ir V. M.. Dar girdėjo, jog kažkas kieme šaukė „A.“. Kadangi į A. Š. kiemą įbėgo V. M. vištos, ji vištas nuvijo atgal į V. M. kiemą. Priėjusi prie V. M. vartų, pamatė kieme vaikščiojantį A. P. ir invalido vežimėlyje sėdinčią S. B.. Kiek pamena, vartai buvo atidaryti. Šalia vartų yra pėsčiųjų takas. Prie vartų, iš gatvės pusės, stovėjo G. B. su V. M.. Jos barėsi, bet dėl ko – nežino, nes į giminių tarpusavio santykius nesikiša. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. Pasakė G. B. ir V. M., kad nesibartų ir nesipyktų, susitaikytų, nes yra giminės, ir kad eitų namo. Po šių žodžių ji nuėjo į savo kiemą, o barnis tarp G. B. ir V. M. baigėsi, nes triukšmas nutilo. Kad G. B. būtų buvusi sužalota ar kad ten būtų vykusios muštynės, nematė. Pastebėjo tik tai, kad G. B. buvo sušilusi, susijaudinusi. V. M. jokio pagalio rankose neturėjo. Netoliese besimėtančio pagalio taip pat nematė. Kai atvarė vištas ir priėjo prie V. M. vartų, G. B. nesiskundė, kad ją kas nors būtų primušęs ir nesakė, kad reiktų kviesti greitąją pagalbą ar policiją. Anksčiau yra mačiusi, kad G. B. ir V. M. bendrauja, prie vartų jos pasikalbėdavo. Pokalbiai tarp jų vykdavo normaliu tonu. Kaip G. B. įvykio dieną atsirado prie V. M. vartų, nežino, dviračio nematė. Į ją nei G. B., nei kaltinamieji nesikreipė ir neprašė, kad ji duotų vienokius ar kitokius parodymus.

Liudytoja V. K. teisme parodė, kad 2011-05-19 ravėjo darželį ir pamatė namo grįžtančią G. B.. Ji buvo išraudusi, stūmė dviratį, dviračio priekinio rato stipinai buvo išspardyti. Paklausė G. B., kas atsitiko. Ši pasakė, kad V. K. nueitų pas jos vyrą J. B. ir įspėtų, kad atvažiuoja Vilės vaikas jų nužudyti ir pakasti. G. B. papasakojo, kad važiavo iš kapinių pasodinusi gėles. Važiuodama pro V. M. namus, pamatė kieme vaikščiojančią V. M. ir savo seserį S. B., kuri buvo invalido vežimėlyje. G. B. pasistatė dviratį prie tvoros ir paprašė V. M., kad jeigu sodins gėles, tai tegul sodina tokias pat, kaip ir ji pasodinusi. Po šių žodžių V. M. sugriebė G. B. už galvos ir pasakė, kad ši jai nenurodinėsianti. Sugriebusi už galvos, ją suko ir pašaukė į pagalbą sūnų. Kai atėjo A. P., jis spardė dviratį. Taip pat G. B. pasakojo, kad V. M. rankose turėjo pagalį. Ar V. M. trenkė jai tuo pagaliu, G. B. negalėjo tiksliai pasakyti, nes įvykio metu buvo labai išsigandusi ir galėjo to smūgio nepajausti. Kraujo žymių, išrautų plaukų, kitokių sužalojimų nebuvo. Sprande žaizdų, kraujosruvų ar sumušimų nesimatė. G. B. buvo išraudusi ir šaukė, kad skauda sprandą. Matėsi, kad sprandas kažkaip pasuktas. Jos kraujospūdis buvo labai aukštas. G. B. minėjo, kad smurtinius veiksmus prieš ją kaltinamieji nutraukė atėjus kaimynei A. Š.. Greitosios medicinos pagalbos tą dieną nekvietė. Įvykio dieną buvo atėjusi tik šeimos gydytoja. Apie šeimos gydytojos vizitą jai pasakė G. B. kitą dieną po įvykio. Po šio įvykio G. B. sveikata labai pablogėjo. G. B. į ligoninę po įvykio buvo išgabenta praėjus maždaug savaitei greitosios medicinos pagalbos automobiliu. V. K. pati matė greitosios pagalbos automobilį. Kada tiksliai buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis, negali pasakyti, bet tai buvo po įvykio praėjus maždaug vienam mėnesiui. Greitoji medicinos pagalba buvo atvažiavusi ne vieną kartą. Anksčiau G. B. ir jos dukterėčios V. M. santykiai buvo geri. Santykiai pašlijo, nes V. M. nepatinka, kad G. B. nuolat jiems primena, kad tai yra jos tėvų namai. G. B. pykstasi su savo seserimi, nes sesuo viena apsigyveno tame name, nors buvo sutarta, kad tame name gyvens kartu ir brolis. V. K. su nukentėjusiaisiais bendrauja ir pasikalba kiekvieną dieną.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad yra G. B. dukterėčia. G. B. jai pasakojo, kad 2011 m. gegužės mėnesį važiavo iš kapinių namo. Važiuojant pro V. M. namą, tarp G. B. ir V. M. kilo konfliktas dėl kažkokios gėlės. Konflikto metu V. M. sudavė jai į nugarą. Po įvykio G. B. sveikata labai pablogėjo, prasidėjo drebuliai, ėmė skaudėti galvą ir nugarą, ji pradėjo skųstis kaklo skausmais, suprastėjo atmintis. Visi šie negalavimai G. B. atsirado jau po įvykio, todėl R. M. teko ją kas du mėnesius lydėti pas gydytojus. Iki įvykio G. B. pas gydytojus nelydėdavo, ji nueidavo pati.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad yra nukentėjusiosios G. B. dukra. Įvykio nematė ir jame nedalyvavo. Apie įvykį žino tik iš mamos pasakojimo. Mama pasakojo, kad jai važiuojant iš kapinių, ją užpuolė, suko galvą, įmetė į krūmus. Ji minėjo, kad buvo mušama pagaliu, kad kliuvo į sprandą ir po to jai visą laiką labai skaudėjo kaklą, prasidėjo nervinis tikas. Po to įvykio mamos sveikata labai suprastėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose (7-9 b. l.).

2011-06-01 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 704/11 (04) nurodyta, jog G. B. kūno paviršiuje sužalojimų nėra (11 b. l.).

2011-09-23 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S1-8622 (1.16) nurodyta, kad G. B. 2011 m. gegužės 19-21 d. į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių nesikreipė (13 b. l.).

2012-04-05 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-1586(1.16) nurodyta, kad G. B. į viešosios įstaigos Respublikinę Šiaulių ligoninę 2011 m. gegužės-birželio mėn. nesikreipė (169 b. l.).

2011-12-14 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG125/11-704/11(04) nurodyta, kad po 2011-05-19 įvykio G. B. kreipėsi pas gydytojus dėl galvos, sprando skausmų, galūnių drebėjimo, nemigos bei kitų nusiskundimų. Diagnozuota nervinis sindromas, kaklo osteochondrozė, galvos kraujotakos sutrikimas bei kitos netrauminės kilmės patologijos. Šie nusiskundimai ir diagnozės nustatyti ir iki 2011-05-19 įvykio, nėra trauminės kilmės, todėl jų buvimas nesusijęs su 2011-05-19 įvykiu (20-21 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, jog kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų būdų) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Išanalizavus byloje esančius įrodymus galima daryti išvadą, jog tarp nukentėjusiosios G. B. ir kaltinamųjų V. M. bei A. P. iki 2011-05-19 įvykio tvyrojo įtampa dėl to, jog G. B. nepripažino sesers S. B. (kaltinamosios V. M. motinos ir kaltinamojo A. P. senelės) nuosavybės teisės į namą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kuriame, be S. B., gyvena ir kaltinamieji. Dėl namo, kaip parodė kaltinamoji V. M., tarp nukentėjusiosios G. B. ir V. M., jos sūnaus A. P. bei motinos S. B. iki įvykio buvo kilę konfliktų. Šių aplinkybių teisme nepaneigė ir pati nukentėjusioji G. B.. Apie tai, kad nukentėjusioji pykstasi su seserimi dėl namo ir nuolatos primena V. M., kad teisės į šį namą jie neturi, teisme parodė ir liudytoja V. K..

Iš bylos aišku, kad 2011-05-19 apie 12.30 val. tarp G. B., dviračiu grįžtančios iš kapinių, ir V. M. kilo konfliktas. Konflikto priežastimi tapo tai, kad G. B. išsakė priekaištus V. M. dėl to, kad ši neaplanko ir neprižiūri G. B. tėvų (V. M. senelių) kapų. Tolesnę konflikto eigą nukentėjusioji G. B. ir kaltinamieji V. M. bei A. P. aiškino skirtingai. Nukentėjusioji G. B. tvirtino, kad po jos išsakytų priekaištų V. M. sudavė jai pagaliu 2-3 smūgius į pečius ir sprando sritį, suėmė jai už sprando, prilenkė prie žemės ir nutempė į krūmus, o išbėgęs iš kiemo A. P. spyrė į dviratį ir grasino ją bei jos vyrą pakasti. Pasak nukentėjusiosios, į kaltinamųjų kiemą ji nebuvo įėjusi, ją užpuolė ir grasino gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Tuo tarpu kaltinamieji V. M. ir A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme neigė atlikę jiems inkriminuotus veiksmus. V. M. ikiteisminiame tyrime ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po to, kai ji į G. B. žodžius dėl nelankomų ir neprižiūrimų kapų atsakė, kad tai yra jos asmeninis reikalas, G. B. pradėjo veržtis į kiemą, pamačiusi kieme invalido vežimėlyje sėdinčią S. B. ėmė šaukti, kad čia viskas priklauso jai, grasino S. B. užmušti. Kaltinamoji V. M. ir liudytoja S. B. nurodė, kad po G. B. grasinimų užmušti S. B. į kiemą išbėgo, pašauktas S. B., A. P., kuris, suėmęs G. B. už pečių, išstūmė ją pro vartus iš kiemo. A. P. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme teigė, kad į G. B. dviratį nespyrė ir neigė, jog stumdamas G. B. iš kiemo grasino ją ir jos vyrą pakasti ar nužudyti. V. M. ir liudytoja S. B. taip pat tvirtino, jog A. P. G. B. negrasino, tik liepė jai išeiti, daugiau jiems netrukdyti ir negąsdinti S. B.. V. M. teigimu, smūgių G. B. ji nesudavė, pagalio rankose neturėjo.

Taigi, V. M. ir A. P. savo kaltę ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylą teisme neigė, nuo pat proceso pradžios vienodai ir nuosekliai tvirtino, kad jokių jiems inkriminuotų veiksmų neatliko. Įvykio niekas iš pašalinių asmenų nematė. Liudytoja A. Š. teisme patvirtino tik tai, kad būdama savo kieme iš pradžių girdėjo, kaip barasi G. B. ir V. M. ir kaip kažkas vardu šaukė A., o po to, atėjusi prie V. M. kiemo, pamatė po kiemą vaikštinėjantį A. P., invalido vežimėlyje sėdinčią S. B. ir prie vartų nuo gatvės pusės stovinčias ir besibarančias G. B. ir V. M.. Jokių sužalojimų pas G. B. liudytoja A. Š. nematė, grumtynių pėdsakų – taip pat. A. Š. teisme nurodė, kad jai atėjus prie vartų, V. M. pagalio rankose neturėjo, netoliese besimėtančio ant žemės pagalio taip pat nebuvo. Pažymėtina, kad ir pati nukentėjusioji teisme nurodė, jog po smūgių sudavimo pagalio V. M. rankose nematė. Nors teisme nukentėjusioji teigė, kad A. Š. matė, kaip G. B. buvo užpulta, tačiau tikrųjų įvykio aplinkybių neatskleidžia bijodama kaltinamųjų, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie neleistiną kaltinamųjų poveikį liudytojai A. Š.. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad, remiantis nukentėjusiosios G. B. parodymais, A. Š. pasirodymas nutraukė neteisėtus kaltinamųjų veiksmus. Dėl to būtų logiška manyti, kad atėjus į įvykio vietą A. Š., G. B., kaip ką tik patyrusi smurtą ir išgirdusi savo bei vyro atžvilgiu išsakytus grasinimus, turėjo kreiptis į A. Š. pagalbos – prašyti iškviesti policijos pareigūnus, medikus, pranešti apie užpuolimą jos artimiesiems ar panašiai. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, G. B. apie užpuolimą A. Š. nepasakė, pagalbos į ją nesikreipė. Priešingai, A. Š. sugėdinus G. B. ir V. M. dėl barnio, konfliktas netrukus baigėsi ir jos išsiskirstė kas sau. Ta aplinkybė, kad G. B., kai ją pamatė A. Š., buvo išraudusi ir susijaudinusi, neįrodo prieš nukentėjusiąją pavartoto fizinio smurto ir išsakytų grasinimų, nes tokią reakciją galėjo sukelti ir barnis, vykęs tarp G. B. ir V. M., kurį girdėjo liudytoja A. Š.. Liudytojos V. K. parodymų patikimumas, kad G. B. sprandas, jai grįžus po įvykio namo, buvo „kažkaip pasuktas“ ir sulaužyti dviračio priekinio rato stipinai, teismui kelia abejonių. Nukentėjusiąją įvykio vietoje pirmoji pamatė liudytoja A. Š., kuri, minėta, jokių sužalojimo žymių pas G. B. nepastebėjo ir teismui apie „pasuktą“ nukentėjusiosios sprandą nenurodė. Nukentėjusysis J. B., kuris taip pat, kaip ir liudytoja V. K., matė po įvykio į namus sugrįžusią G. B., apie „pasuktą“ nukentėjusiosios sprandą ir sulaužytus dviračio stipinus teisme neminėjo. Nukentėjusysis J. B., kaip ir liudytoja A. Š., parodė, kad sužalojimų pas G. B. nebuvo. To, kad pas G. B. nematė išorinių sužalojimų, žaizdų, kraujosruvų ar sumušimų, teisme, beje, neneigė ir liudytoja V. K.. Tą aplinkybę, kad G. B. kūno paviršiuje sužalojimų po įvykio nebuvo, patvirtina ir 2011-06-01 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 704/11 (04). Greitoji medicinos pagalba po įvykio nebuvo kviečiama, ką patvirtina byloje esantis Respublikinės Šiaulių ligoninės raštas Nr. S1-8622(1.16). Į šeimos gydytoją, kaip pripažino teisme pati nukentėjusioji G. B., ji kreipėsi po įvykio praėjus beveik savaitei. Nors nukentėjusieji G. B., J. B. ir liudytoja V. K. tvirtino, kad praėjus mėnesiui po įvykio G. B. dėl pablogėjusios sveikatos ir negalavimų, atsiradusių po įvykio, išgabeno į ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobilis, tačiau iš byloje esančio Respublikinės Šiaulių ligoninės rašto Nr. S-1586(1.16) matyti, kad G. B. į Respublikinę Šiaulių ligoninę 2011 m. gegužės-birželio mėnesiais nesikreipė. Liudytojų R. M. ir R. M. parodymai nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiosios G. B. parodymus, nes R. M. ir R. M. iš karto po įvykio G. B. nematė, įvykio vietoje nebuvo ir įvykio nestebėjo. Negalavimai, kuriuos nukentėjusioji G. B. ir liudytoja R. M. teismui įvardijo kaip tiesiogiai susijusius su G. B. įvykio metu patirtu smurtu (galvos, sprando skausmai, galūnių drebėjimas, nemiga, pablogėjusi atmintis), ir G. B. nustatytos diagnozės (nervinis sindromas, kaklo osteochondrozė, galvos kraujotakos sutrikimas, kitos patologijos), remiantis teismo medicinos išvada Nr. pG125/11-704/11(04), nėra trauminės kilmės, buvo nustatyti ir iki 2011-05-19 įvykio, todėl jų buvimas su 2011-05-19 įvykiu nesusijęs.

Tokiu būdu, išanalizavęs kaltinamųjų V. M. ir A. P. parodymus, nukentėjusiųjų G. B. ir J. B., liudytojų S. B., A. Š., V. K., R. M. ir R. M. parodymus, kitus rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta, kad byloje ištirti įrodymai bei jų visuma neginčijamai nepatvirtina, jog V. M. ir A. P. padarė jiems inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, pasireiškusius kaltinime aprašytu įžūliu elgesiu. Teismui abejonių nekelia tik tas faktas, kad 2011-05-19 apie 12.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp G. B. ir V. M. kilo konfliktas dėl iki įvykio susiklosčiusių asmeninių santykių ir šio konflikto metu nukentėjusioji G. B. ir kaltinamoji V. M. barėsi. Byloje, be nukentėjusiosios G. B. parodymų, nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad šio konflikto metu V. M. sudavė nukentėjusiajai pagaliu ir tampė ją už sprando, o A. P. grasino G. B. bei jos vyrą J. B. pakasti. Įvertinus iki įvykio tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų susiklosčiusius priešiškus asmeninius santykius, remtis vien nukentėjusiosios G. B. parodymais, kaip V. M. ir A. P. kaltumą patvirtinančiais įrodymais, nėra pakankamo pagrindo. Kitų patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios G. B. parodymus dėl V. M. ir A. P. nusikalstamų veiksmų, byloje nenustatyta. Dėl to teismas pripažįsta, kad byloje nėra įrodytas V. M. ir A. P. inkriminuotas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis – įžūlus elgesys, pasireiškęs kaltinime aprašytais veiksmais. Todėl V. M. ir A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nusprendė:

V. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – V. M. ir A. P. panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė