Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-09-22 · Administracinė byla Nr. TA-540-438/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-22Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-22
Bylos Nr.
TA-540-438/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00261-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-540-438/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00261-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių), 28 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 6 d. 280 dienų buvo kalinamas Šiaulių TI, kuriame buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tualetas kameroje Nr. 71, kurioje jis buvo kalinamas, nevisiškai buvo atskirtas nuo gyvenamosios kameros dalies, sienelės aukštis buvo tik 1,5 m, o tai neužtikrino jo privatumo ir higienos sąlygų. Nebuvo įrengtos atskiros tualeto ventiliacijos, todėl sklido smarvė, bakterijos. Į kamerą dažnai be perspėjimo užeidavo pareigūnai (administracijos darbuotojai) ir užtikdavo pareiškėją tualete. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo ant stogo, į kuriuos išėjo tualeto vamzdis. Iš vamzdžio sklido tualeto, išmatų, šlapimo smarvė. Dėl to pareiškėjas nurodė jautęs diskomfortą, patyręs gilius dvasinius, emocinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, buvo pažeistas jo orumas, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 71. Kameroje būdavo po 1 arba 2 asmenis. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, iš keturių pusių atitverti sienele aukštesne nei 1,5 m. Reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis, tad asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, stebėti nėra galima nei nuo viršutinio gulto, nei pro stebėjimo langelį. Vėdinimas vyksta natūraliu būdu per langą ir per angas į koridorių. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra tik lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymu Šiaulių TI, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais. Atsakovo atstovo nuomone, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. vasario 17 d. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kameroje Nr. 71, kurios plotas yra 15,09 kv. m, kurioje buvo kalinamas 288 dienas. Kameroje buvo 1 arba 2 asmenys. Tualetas kameroje Nr. 71 nuo gyvenamosios dalies atskirtas „OSB“ (orientuotų skiedrų plokštės) sienele, sienelės aukštis 1,81 m. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad praėjimas į sanitarinį mazgą atskirtas durimis, įrengtas sėdimas unitazas, gultai yra prie priešingos sienos nei sanitarinis mazgas, galimybės per stebėjimo langelį matyti, kas vyksta sanitariniame mazge, nėra.

7. Teismas, vertindamas tualetų įrengimą, pažymėjo, kad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nėra, įėjimas atitvertas durimis, galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, nėra. Neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl sanitarinio mazgo įrengimo nenustatyti (teisės aktuose nenustatytas reikalavimas įrengti atskirą vedinimo sistemą sanitariniame mazge, o vėdinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus). Viso pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu skundų dėl blogo kvapo kameroje pateikta nebuvo.

8. Teismas dėl argumento, kad netinkamai įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai Šiaulių TI pažymėjo, jog pareiškėjas niekaip nepagrindė savo argumento, kad į ant stogo esančius pasivaikščiojimo kiemelius išvesti atviri kanalizacijos vamzdžiai. Atsakovo atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra tik lietaus vandens nutekėjimo vamzdžiai. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad Šiaulių TI būtų ne savitakiai (gravitaciniai) nuotekų šalintuvai, o tokiu atveju jie niekaip negali būti išvedami ant stogo. Taigi pareiškėjo argumentas dėl į pasivaikščiojimo kiemelius išvestų atvirų tualeto vamzdžių yra nepagrįstas.

9. Teismas, nenustatęs neteisėtų veiksmų, įrengiant gyvenamosiose kamerose sanitarinius mazgus ar pasivaikščiojimo kiemelius, pareiškėjo skundą atmetė.

III.

10. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo teismo išreikalauti tam tikrus duomenis (pvz., atidarytų kameros langų nuotraukas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo duomenis).

11. Pareiškėjas nurodė, kad dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge buvo šiurkščiai žeminamas jo orumas ir savigarba. Pareiškėjas naudotis tualetu buvo priverstas matant kitam nuteistajam bei Šiaulių TI personalo darbuotojams. Pasinaudojus tualetu visi kvapai likdavo kameroje, todėl ne kartą buvo juntamas gėdos jausmas. Dėl minėtų aplinkybių yra kilę buitinių konfliktų, daug nepasitenkinimo ir diskomforto tarp pareiškėjo ir kartu kalinto asmens. Pareiškėjas naudodamasis tualetu buvo nuolat stebimas Šiaulių TI personalo per duryse esantį langelį. Sanitariniame mazge (kameroje) nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, kuri galėtų išsklaidyti juntamą nemalonų kvapą. Vėdinimas vyko per langą, tačiau tik pusė lango atsidarė. Dėl grotų nebuvo galima visiškai atidaryti lango. Oro judėjimo greitis dažniausiai neatitiko higienos normų reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliuose sklido blogas kvapas, jie buvo nešvarūs, neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkto reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo nesaugi grindų danga, ji buvo nutrupėjusi. Nuo sienų krito plytos. Dėl tokių sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose pareiškėjas negalėdavo pasivaikščioti ir mankštintis. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

Atsiliepimas

12. Atsakovo atstovas atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Šiaulių TI buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. vasario 17 d. (b. l. 19–25).

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde pareiškė prašymą teismui išreikalauti jo nurodytus tam tikrus duomenis (pvz., atidarytų kameros langų nuotraukas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo duomenis).

17. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad šioje byloje (jos apeliacinio proceso stadijoje) būtų pagrįstas pagrindas tirti jo įvardintus byloje nesančius duomenis, kad minėti pareiškėjo prašomi išreikalauti duomenys (dokumentai) galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurio turėtų reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinio proceso stadijoje šią bylą nagrinėjant jau šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą papildomai apeliacinio proceso stadijoje išreikalauti naujus duomenis.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis („San mazgų zonų kamerose lentelę Nr. 62/08-145 (b. l. 33–34), kameros nuotraukas (b. l. 35), konstatuoja, kad kameroje Nr. 71, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas ginčui aktualiu laikotarpiu, sanitarinis mazgas (tualetas) buvo atitvertas 1,81 m orientuotų skiedrų plokštės aukščio pertvara ir durimis. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių svarių argumentų, kurie būtų pagrindas suabejoti minėtais atsakovo atstovo nurodytais duomenimis. Todėl aptarti duomenys vertintini šioje byloje. Pabrėžtina, kad pagal vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sanitarinio mazgo įrengimas (atitveriant jį aukštesne nei 1,5 m aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis) yra vertinamas kaip užtikrinantis pakankamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis minėtais pateiktais duomenimis, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu, galėjo matyti kartu su juo kameroje kalintas asmuo ar Šiaulių TI pareigūnai (darbuotojai). Priešingai, konstatuotina, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą garantuojančios sąlygos pasinaudoti sanitariniu mazgu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo nagrinėjamu atveju.

21. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) 14.10 punktą kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Taigi pagal minėtus teisės aktus kameros gali būti vėdinamos ir per langus. Minėtuose teisės aktuose taip pat nenumatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira vėdinimo sistema. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo vertinti, kad pareiškėjas kameros Nr. 71, o taip pat joje esančio sanitarinio mazgo neturėjo tinkamai galimybės išvėdinti per langą. Tokios aplinkybės pareiškėjas nebuvo nurodęs ir skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, iš byloje esančių kameros Nr. 71 nuotraukų matyti, kad šioje kameroje įrengtos vėdinimo angos į koridorių. Pareiškėjo, argumentas, kad kameroje oro judėjimo greitis dažniausiai neatitiko higienos normų reikalavimų, yra pernelyg abstraktus, dėl to nevertintinas kaip pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kamera Nr. 71 ir joje įrengtas sanitarinis mazgas buvo pritaikyti vėdinimui ir šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus.

22. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodyta aplinkybe, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti tik lietaus nutekėjimo vamzdžiai, t. y. į kiemelius nėra nutiesti jokie vamzdžiai iš tualetų, dėl ko pasivaikščiojimo kiemeliuose galėtų sklisti smarvė. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu jokie teisės aktų pažeidimai taip pat nekonstatuotini.

23. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nešvarūs, neatitiko HN 134:2015 12 punkto reikalavimų; pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo nesaugi grindų danga, ji buvo nutrupėjusi, nuo sienų krito plytos; dėl tokių sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose pareiškėjas negalėdavo pasivaikščioti ir mankštintis) nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui ir negali būti vertinami kaip susiję su skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Atsižvelgiant į tai, minėtos naujos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nevertintinos.

24. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nenustatęs Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė