- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- eA-1814-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00209-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- UAB "AUTO LIDER"
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos UAB „AUTO LIDER“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Lider“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Lider“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Auto Lider“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. SDPN-100-181213-00062 (toliau – ir Sprendimas); 2) pratęsti privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir privalomasis nurodymas) vykdymo terminą 3 mėnesiams.
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcijos sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo teisė neribojama terminais. Svarbesnės nei formalus termino pasibaigimas, pasak pareiškėjo, turėtų būti aplinkybės, kad statytojas yra pasirengęs pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas šiuo metu yra parengęs atitinkamus statybos projekto pakeitimus statybos įteisinimui, tačiau tolimesnių Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatytų veiksmų negali atlikti, neišsprendus privalomojo nurodymo termino pratęsimo klausimo. Be to, Inspekcijos sprendimas pažeidžia proporcingumo, efektyvumo ir išsamumo principus, nes išsamiai neišnagrinėti pareiškėjo prašymo dėl termino pratęsimo motyvai ir aplinkybės. Šiuo atveju privalomuoju nurodymu buvo sudarytos sąlygos įteisinti savavališką statybą; statytojui pasirengus tokiam įteisinimui, būtų neprotinga ir neteisinga valstybės lėšomis priverstinai griauti statinį, kuris gali būti įteisintas. Tokie veiksmai reikštų ir neefektyvų valstybės lėšų naudojimą, perteklines sąnaudas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. registruotu paštu UAB „Auto Lider“ išsiuntė 2018 m. kovo 30 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 9 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybų darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2018 m. birželio 18 d. gavo pranešimą, kad siunta grąžinama, nes adresatas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis aktualios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėta išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DI-878 (toliau – ir Reglamentas), 134 punkto nuostatomis, spaudoje buvo paskelbtas pranešimas apie UAB „Auto Lider“ surašytą savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, numatomą statybos patikrinimą ir kt. informacija. UAB „Auto Lider“ įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė minėto savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo. Pareiškėjas tik 2018 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą 3 mėnesiams. Inspekcijos privalomojo nurodymo terminas baigėsi 2018 m. spalio 4 d. Pareiškėjas su prašymu dėl termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 20 d., o pasibaigusio termino pratęsimas negalimas, nes Įstatymas tokio termino atnaujinimo galimybės nenumato. Tai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pasibaigus pastarojo pratęsti nebėra galimybės, patvirtina ir teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino, jog pareiškėjo atstovai žinojo apie patikrinimą ir savavališką statybą, surašytą privalomąjį nurodymą, tačiau nežinojo konkrečios jo datos, numerio, termino. Nurodė, kad įmonė buveinės adresą yra išviešinusi, nekeitė, tačiau dėl vidinių organizacinių problemų korespondencijos negavo. Pradėta įteisinimo procedūra, galimas statinio įteisinimas nurodytame žemės sklype.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Auto Lider“ skundą.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje keliamas klausimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo (atnaujinimo) pasibaigus privalomajame nurodyme nurodytam jo įvykdymo terminui.
8. Teismas akcentavo, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs (prašymas Inspekcijai pateiktas 2018 m. lapkričio 21 d., o terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo nustatytas iki 2018 m. spalio 4 d.). Teisinis reguliavimas nenustato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjo nurodytos priežastys. Pareiškėjas neįrodinėjo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Viešojo administravimo subjektai veikia pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, o pirmiausia teisėtumo (įstatymo viršenybės), kas reiškia, jog viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatytus įgaliojimus. Dėl šios aplinkybės teismas vertino, kad Inspekcijos sprendimas dėl atsisakymo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas nurodė aktyviai atliekantis savavališkos statybos įteisinimą, tačiau Įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato galimybės šiuo pagrindu atnaujinti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Viešojo administravimo procedūra negali trukti neribotą ar neapibrėžtą laikotarpį. Tačiau atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas, kaip statytojas, tebeturi (išlaiko) teisę iki priverstinio privalomojo nurodymo įvykdymo įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą (žr. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 str. 1 d. 1 p.).
10. Atsižvelgęs į visumą aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, aptartą teisinį reguliavimą ir administracinių teismų praktiką analogiškose faktinėmis aplinkybėmis administracinėse bylose, nenustatęs pagrindų panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto sprendimą, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
III.
11. Pareiškėjas UAB „Auto Lider“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas formaliu teisės aiškinimu ir teisinio reguliavimo trūkumų konstatavimu, paliekant neišspręstą realią problemą ir nepašalinant prieštaravimų. Taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, nėra imperatyviai numatyta įstatymo normose, o tik suformuluota teismų praktikoje, sprendžiant konkrečias teisines ir faktines situacijas. Taigi teismas turėjo neapsiriboti formaliu konstatavimu, jog negalima pratęsti pasibaigusio termino, o išsamiai nagrinėti konkrečią situaciją ir tik išsamaus nustatytų aplinkybių nagrinėjimo pagrindu spręsti, ar terminas negali būti pratęsiamas. Teismas pripažino, jog pareiškėjas aktyviai atlieka savavališkos statybos įteisinimą. Byloje taip pat nekilo ginčo, kad tokia statyba, kokia fiksuota Inspekcijos surašytame savavališkos statybos akte, yra galima. Pareiškėjas vadovaujasi teisiniu reglamentavimu dėl savavališkos statybos įteisinimo ir jį aiškinant suformuluotomis teisės taikymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015), kuriose pažymima, kad jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Taigi, nepratęsus privalomojo nurodymo įvykdymo termino, susiklostė situacija, kai pareiškėjas turi griauti statinio dalis, o iš karto po griovimo darbų, gavęs statybos leidimą, vėl atlikti analogiškus statybos darbus. Pareiškėjo vertinimu, šioje byloje turėjo būti konstatuota valstybės institucijų veiksmų ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams svarba bei pripažinta, kad bylos aplinkybių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo teismo sprendime nurodomų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų (kuriose spręsta dėl pasibaigusio termino pratęsimo negalimumo) aplinkybių.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog su prašymu į Inspekciją kreipėsi tada, kai įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, t. y. praėjus daugiau kaip 1 mėn. Pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų motyvų, dėl ko Privalomojo nurodymo vykdymo laikotarpiu, o ne jam jau pasibaigus, nesikreipė į Inspekciją dėl papildomo 3 mėnesių pratęsimo nurodymui įvykdyti. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Įstatymas tokio termino atnaujinimo galimybės nenumato. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas nurodė aktyviai atliekantis savavališkos statybos įteisinimą, tačiau Įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato galimybės šiuo pagrindu atnaujinti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Viešojo administravimo procedūra negali trukti neribotą ar neapibrėžtą laikotarpį. Teismas sprendime taip pat pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, kaip statytojas, tebeturi (išlaiko) teisę iki priverstinio privalomojo nurodymo įvykdymo įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog šiuo metu aktyviai siekia savavališkos statybos įteisinimo, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, teisėtumo bei pagrįstumo, bei su tuo susijusio pareiškėjo reikalavimo.
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija, 2018 m. kovo 15 d. atlikusi patikrinimą dėl statybos darbų šiame žemės sklype, pareiškėjui 2018 m. kovo 30 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad pagal pareiškėjui išduotą statybos leidimą jis gali statyti vienbutį gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio techniniuose projekto sprendiniuose nurodytas pastato ilgis – 17,53 m, pastatyto pastato ilgis – 24,46 m. Patikrinimo metu nustatyta, jog pažeisti esminiai projekto sprendiniai, t. y. nustatyta, jog pastatyto statinio ilgis didesnis nei 6,93 m ir neatitinka pastato konfigūracija su techninio projekto sprendiniais. Pareiškėjo (statytojo) atstovas pateikė paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų aplinkybių, kuriuose nurodomas įmonės buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Inspekcija, sutikrinusi patikrinimo metu gautus duomenis su statybą leidžiančių dokumentų duomenimis, 2018 m. balandžio 9 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. spalio 4 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2018 m. gegužės 14 d. registruotu paštu pareiškėjo deklaruotos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsiuntė savavališkos statybos aktą, 2018 m. balandžio 9 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybų darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2018 m. birželio 18 d. gavo pranešimą, kad siunta grąžinama, nes adresatas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Vadovaujantis Reglamento 134 punkto nuostatomis, 2018 m. liepos 19 d. interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt buvo paskelbtas pranešimas apie UAB „Auto Lider“ surašytą savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, numatomą statybos patikrinimą ir kt.
17. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 mėnesiams, tačiau Inspekcija atsisakė tai padaryti, nes privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. spalio 4 d., o pareiškėjas su prašymu dėl termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 20 d. Inspekcija paaiškino, kad pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, nes Įstatymas tokio termino atnaujinimo galimybės nenumato.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė įvertinęs, kad Inspekcijos sprendimas dėl atsisakymo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą yra teisėtas ir pagrįstas.
19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas formaliu teisės aiškinimu. Anot pareiškėjo, taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, nėra imperatyviai numatyta Įstatymo normose.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Įstatymo nuostatų taikymu, yra išaiškinta, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020 ir kt.).
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. spalio 4 d., pareiškėjas prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijai padavė 2018 m. lapkričio 20 d., t. y. pareiškėjas prašė pratęsti jau pasibaigusį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose, kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją nagrinėjamoje byloje.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Lider“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.